Padaliniai ir partneriai
Tarptautiniame VDU projekte – politikos rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo
Tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ („NuSPACES“) atskleidė, kad šios pramonės srities paveldo išsaugojimas gali tapti produktyviu socialiniu procesu, padedančiu spręsti su eksploatacijos nutraukimu susijusias kompleksines problemas.
VDU ŽŪA žinių ir įrangos dėka – inovacijos, kuriančios proveržį
VDU ŽŪA studijų miestelyje duris atvėręs VDU Agroinovacijų centras stebina mokslinių tyrimų gausa. Sujungus mokslininkų žinias ir šiuolaikinės įrangos galimybes Akademijoje gimsta inovacijos, vedančios žemės ūkio ir miškininkystės sektorius proveržio link.
P. Afrikos tiesos ir susitaikymo komitetas: ignoruojant istoriją, sunku vykdyti teisingumą
VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro stažuotoja Brigita Dyburytė pristato vieno iš Leonido Donskio konferencijos pranešėjų, Pietų Afrikos žmogaus teisių komisijos komisaro prof. Tshepo Madlingozi, žvilgsnį į daugialypį Pietų Afrikos Tiesos ir susitaikymo komiteto poveikį apartheido aukoms.
Išleistas dvidešimt pirmasis Praktikų ir savanorystės katalogas
Kviečiame atsiversti jau dvidešimt pirmąjį VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numerį, skirtą visiems universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prioritetinis tikslas – lyderystė
Šiais metais veiklos 100-metį mininti VDU Žemės ūkio akademija nuo pat savo veiklos pradžios dėmesį skyrė žemės ūkio ekonomikai, verslo vadybai, apskaitai, statistikai, teisei. Tad simboliška, jog iš šių ištakų išaugusio Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano kabinetą šiandien puošia burlaivio maketas, nes burlaivis iš tiesų puikiai iliustruoja paties fakulteto tapatybę – visada turėti aiškią kryptį ir gebėti reaguoti į naujus palankius vėjus.
Rytų Europos istorinė atmintis: nesuprantama nei mūsų vaikams, nei Vakarams
„Čekijoje buvo tiriama, kiek vaikų mokyklose sužino apie 1960-ųjų okupaciją arba Aksominę revoliuciją. Paaiškėjo, kad pagrindinėse mokyklose du trečdaliai mokytojų nespėja aptarti medžiagos apie XX a., o kadangi 60-ųjų metinės būna atostogų metu, tai galima įsivaizduoti, kad dauguma vaikų mokyklose apie okupaciją ir neišgirsta“, – teigia Brno Masaryko universiteto (Čekija) Kalbotyros ir baltistikos instituto dėstytoja doc. dr. Halina Beresnevičiūtė-Nosalova.
