Mokslo naujienos
Lietuvoje vyrauja autistiškiems asmenims nepritaikyta aplinka
„Autistiški suaugę žmonės, ypač moterys, yra tema, apie kurią Lietuvoje beveik nekalbama“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos bakalauro IV kurso studentė Indrė Muraškaitė ir pasakoja, kad suaugusiųjų autizmo diagnozė Lietuvoje oficialiai įteisinta tik 2015 m., todėl, tiek specialistams, tiek ir visuomenei trūksta informacijos apie mažiau įprastą autizmo pasireiškimą suaugusiųjų gretose ir būtent dėl šios priežasties nemaža dalis suaugusiųjų net neįtaria apie tikrąją patiriamų sunkumų priežastį, gauna klaidingas diagnozes ir neturi galimybės sulaukti tinkamos pagalbos, kuri suaugusiems autistiškiems asmenims nėra išvystyta, todėl ir diagnozę turintys vaikai bei jų tėvai nerimauja dėl ateities – kaip reikės savarankiškai gyventi, studijuoti bei dirbti.
Gegužės 3-osios Konstitucija: skaudžios pasekmės Lietuvos interesams
Šiemet minėjome 1791-ųjų gegužės 3 dienos Konstitucijos 230-ąsias metines. Šis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) dokumentas yra teisėtai laikomas pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje, po JAV, rašytine konstitucija. Tačiau, deja, šios konstitucijos įgyvendinimas turėjo skaudžiai paliesti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interesus – tai yra, lietuvių tautos tolesnio egzistavimo klausimą.
VDU koordinuos COST tinklaveiklos projektą
VDU koordinuojamas projektas „Connecting Theory and Practical Issues of Migration and Religious Diversity“ („Apjungiant migracijos bei religijų įvairovės teorines ir praktines problemas“) („COREnet“) tapo antruoju laimėjusiu projektu, kurį koordinuos Lietuvos mokslo ir studijų institucija, dalyvaujančiu Europos tarpvyriausybiniame bendradarbiavime mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology, COST). Projekto vadovė – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos bei Socialinių mokslų fakulteto profesorė Milda Ališauskienė. Iš viso konsorciume dalyvauja 19 valstybių.
Darniai bioekonomikos plėtrai – geriausios pasaulio praktikos
Gegužės 20–21 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko antroji nuotolinė mokslinė konferencija „Darni bioekonomikos plėtra 2021: Prisitaikymas prie klimato kaitos“. VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Ekonomikos ir socialinės plėtros fakultetu organizuotas renginys sutraukė dalyvius iš Europos ir viso pasaulio. Plenarinėse sesijose pranešimus skaitė ir stendinius pranešimus pristatė socialinių mokslų ekspertai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Nigerijos, Nyderlandų, Norvegijos, Pakistano, Rusijos, Slovakijos ir Vokietijos.
VDU Žemės ūkio akademijos laboratorijos atviros ne tik mokslininkams
Prakalbę apie mokslo laboratorijas, dažniausiai įsivaizduojame tyrimus atliekančius mokslininkus, kartais – studentus. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Agrobiotechnologijos laboratorijoje beveik pusmetį galima sutikti ir įvairių gimnazijų auklėtinių. „Agronomijos fakulteto Agrobiotechnologijos laboratorija – viena iš 4 VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Jungtinių tyrimų centro laboratorijų, kurios veikia atviros prieigos principu. Nors labiau orientuotos į kryptį mokslas verslui, šios laboratorijos yra atviros praktiškai visiems“, – pasakoja laboratorijos vadovė prof. dr. Natalija Burbulis.
VDU ŽŪA ekspertų žinios – atviros visuomenei
Lietuvos regionų žmonės, regionų raida, jiems reikalingų šiuolaikiškų žinių ir kompetencijų įgijusių specialistų rengimas – svarbiausi dalykai, nuolat rūpintys VDU ŽŪA. „Žinių liftas“ – išskirtinis VDU ŽŪA projektas, kuriame buvo kviečiami dalyvauti visi regionų gyventojai. Kilti žinių liftu užuot lėtai lipus laiptais sužinant naujų naudingų dalykų buvo raginami smalsūs, naujoves mėgstantys regionų gyventojai.
