Mokslo naujienos
Maisto gamyba be atliekų – švaresnės ir sveikesnės ateities kryptis
Siekiant patenkinti nuolat augantį maisto poreikį, būtina kuo racionaliau naudoti išteklius – orientuotis į beatliekę maisto produktų gamybą. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentės dr. Živilės Tarasevičienės, pokyčiai neišvengiami, nes turime tik du pasirinkimus – didinti gamybos intensyvumą ir jos keliamą taršą arba atsigręžti į žiedinę ekonomiką ir beatliekę gamybą – racionaliai naudoti turimus išteklius. Mokslininkė pastebi, kad dalis maisto perdirbimo gamybos atliekų gali būti aukštesnės biologinės vertės nei pirminiai produktai, jas panaudojant ne tik racionaliai vartojami resursai, bet ir plečiama sveikatai palankių produktų pasiūla. Įdomu ir tai, kad maisto pramonės likučiai gali būti panaudojami ir kosmetikos, farmacijos, tekstilės gaminių gamybai.
Lietuvos žolynų lobiai: Europa žiūri su pavydu
Tęsiantis geopolitinei ir ekonominei įtampai, ekspertai Lietuvai prognozuoja rūsčią žiemą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docento dr. Evaldo Klimo teigimu, iš tiesų turime pamirštą didelį rezervą, kuris 1939-aisiais mažą mūsų valstybę buvo iškėlęs į pirmąjį pasaulio sviesto eksportuotojų penketuką. Šis rezervas – mums visiems po kojomis ir akimis plytintys žolynų plotai. Ir dabar yra tas momentas, kada reikėtų ne verkšlenti dėl šalyje mažėjančio gyvulių skaičiaus, o sutelkus centrinės valdžios sprendimus ir regionų bendruomenių iniciatyvas žalienų produkciją žolę paversti pašarais, vertingais maisto produktais, biokuru, kurių pakaktų ir patiems, ir eksportui, ir humanitarinei pagalbai.
Prof. P. Punys: dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslininkas atskleidžia, kad specialistai jau ruošia užtvankų „mirtininkių“ sąrašą, kuriame bus ir žymių užtvankų. Pasak mokslininko, užtvankų demontavimas rekomenduojamas tik po išsamių tyrimų, nes jų neigiamą įtaką upių ekologinei būklei nustelbia nevaldoma tarša, o užtvankos kaip tėkmės barjerai ją dalinai akumuliuoja – problema nukeliama ateičiai.
Gyvybių išsaugojimui keliuose – VDU ŽŪA absolventų sukurta inovacija
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventai Darius Pratašius ir dr. Kristina Pratašienė su kolegomis sukūrė inovatyvų autonominį išmaniųjų̨ technologijų̨ įrenginį, padedantį išvengti transporto priemonių ir laukinių gyvūnų susidūrimų.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė: tvarus žemės ūkis – ateitis
Pasaulyje augantis maisto poreikis, klimato kaitos iššūkiai, Europos žaliasis susitarimas bei sunkiai prognozuojama geopolitinės situacijos raida agrosektoriui kelia daug naujų atsakingų uždavinių. Inovacijoms vienas imliausių sektorių privalo dar sparčiau modernizuotis ir transformuotis. Tai atveria naujas galimybes VDU ŽŪA mokslininkams besiburiantiems į tarpdisciplinines komandas, skatina bendradarbiavimą su verslu bei inspiruoja studijų proceso tobulinimą. Apie iššūkius žemės ūkyje ir universiteto sprendimus – interviu su VDU Žemės ūkio akademijos kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene.
Jaunieji tyrėjai gilinosi į religinės įvairovės ir migracijos tyrimus
Birželio 29 d. – liepos 3 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko COST veiksmo COREnet doktorantų vasaros stovykla, kurios tema „Migracijos ir religinės įvairovės tyrimai: teorijos, metodai ir praktika.“
