Mokslo naujienos
Kaip vaikai mokosi kalbėti?
Kaip žmogus mokosi kalbėti? Tai – vienas žaviausių ir sudėtingiausių raidos uždavinių, kuris prasideda nuo pat pirmojo vaiko riksmo. Bendrauti galima ir kitais būdais – mimikomis, šypsena, gestais, akių kontaktu – tačiau nemokėdami kalbėti prarastume pagrindinį būdą reikšti savo jausmus, išsakyti poreikius, dirbti, mokytis, bendrauti ir atlikti kitus kasdienius veiksmus.
Universitete vyks Europos kultūros parlamento sesija
Rugsėjo 8–11 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 patalpose vyks Europos Kultūros parlamento sesija.
Klimato kaita: pokyčius išgyvenantiems miškams – inovatyvūs sprendimai
Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu būtinų šiuolaikinių sprendimų paieškos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis pastebi, kad šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta, todėl svarbu rasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą.
Maisto gamyba be atliekų – švaresnės ir sveikesnės ateities kryptis
Siekiant patenkinti nuolat augantį maisto poreikį, būtina kuo racionaliau naudoti išteklius – orientuotis į beatliekę maisto produktų gamybą. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentės dr. Živilės Tarasevičienės, pokyčiai neišvengiami, nes turime tik du pasirinkimus – didinti gamybos intensyvumą ir jos keliamą taršą arba atsigręžti į žiedinę ekonomiką ir beatliekę gamybą – racionaliai naudoti turimus išteklius. Mokslininkė pastebi, kad dalis maisto perdirbimo gamybos atliekų gali būti aukštesnės biologinės vertės nei pirminiai produktai, jas panaudojant ne tik racionaliai vartojami resursai, bet ir plečiama sveikatai palankių produktų pasiūla. Įdomu ir tai, kad maisto pramonės likučiai gali būti panaudojami ir kosmetikos, farmacijos, tekstilės gaminių gamybai.
Lietuvos žolynų lobiai: Europa žiūri su pavydu
Tęsiantis geopolitinei ir ekonominei įtampai, ekspertai Lietuvai prognozuoja rūsčią žiemą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docento dr. Evaldo Klimo teigimu, iš tiesų turime pamirštą didelį rezervą, kuris 1939-aisiais mažą mūsų valstybę buvo iškėlęs į pirmąjį pasaulio sviesto eksportuotojų penketuką. Šis rezervas – mums visiems po kojomis ir akimis plytintys žolynų plotai. Ir dabar yra tas momentas, kada reikėtų ne verkšlenti dėl šalyje mažėjančio gyvulių skaičiaus, o sutelkus centrinės valdžios sprendimus ir regionų bendruomenių iniciatyvas žalienų produkciją žolę paversti pašarais, vertingais maisto produktais, biokuru, kurių pakaktų ir patiems, ir eksportui, ir humanitarinei pagalbai.
Prof. P. Punys: dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslininkas atskleidžia, kad specialistai jau ruošia užtvankų „mirtininkių“ sąrašą, kuriame bus ir žymių užtvankų. Pasak mokslininko, užtvankų demontavimas rekomenduojamas tik po išsamių tyrimų, nes jų neigiamą įtaką upių ekologinei būklei nustelbia nevaldoma tarša, o užtvankos kaip tėkmės barjerai ją dalinai akumuliuoja – problema nukeliama ateičiai.
