Mokslo naujienos

VDU mokslininkas atskleidė naują puslapį Kauno istorijoje

Kauno istorijoje verčiamas naujas puslapis – VDU docentas dr. Vytenis Almonaitis išsiaiškino daug iki šiol nežinotų detalių apie Nemuno ir Neries santakoje stovėjusią kryžiuočių pilį, kurios užėmimas 1384 metais lietuviams leido sustabdyti Vokiečių ordino žygį į rytus. Istoriniai faktai primena serialo „Sostų karai“ intrigas: Vytauto apgauti kryžiuočiai, žiauri pilies komtūro žūtis ir netikėtas pilies gaisras.

S. Daukanto metams paminėti – tarptautinė mokslinė konferencija

Spalio 4–5 d. Vytauto Didžiojo universitetas kviečia dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Istorikas – rašytojas: istorinio ir literatūrinio naratyvų sankirtos“, kuri skirta Simono Daukanto metams paminėti.

Paskaitoje – apie Kinijos tarptautinius santykius

Kovo 15 d., ketvirtadienį, 17 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-202) Vilniaus universiteto Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas dr. Konstantinas Andrijauskas skaitys paskaitą „China’s Relations with (Re-)Emerging Powers and Regions“. Paskaita yra VDU Azijos studijų centro renginių ciklo „Time for Asia“ dalis.

BAFF Tyrėjų stipendijos programos konkursas

Baltijos-Amerikos laisvės fondas (BAFF) kviečia Lietuvos mokslininkus ir tyrėjus teikti paraiškas į Tyrėjų stipendijos programos konkursą gauti finansavimą savo moksliniams tyrimams JAV. Paraiškos priimamos iki balandžio 1 d.

Kokiomis savybėmis pasižymi Y kartos darbuotojai

Kalbant apie darbuotojų įvairovę organizacijoje, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į kartų skirtumus. Nors ši tema susilaukia gana prieštaringų mokslininkų vertinimų, tačiau praktikams ji itin aktuali, nes darbo rinkoje pradeda dominuoti Y kartos darbuotojai, kurie apibūdinami kaip stipriai „kitokie“ nei jų pirmtakai.

S. Jazavita: Lietuvos ir Prancūzijos XX a. diplomatijos pamokos

Kauno miesto muziejaus muziejininko, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istoriko Simono Jazavitos teigimu, nors tradiciškai daug kalbame apie kitų didžiųjų pasaulio sostinių – Vašingtono ar Maskvos, Londono ar Berlyno – įtaką Lietuvos istorijai, tačiau itin svarbų vaidmenį čia vaidino ir tebevaidina ir Paryžius.