Ekspertinis komentaras
Suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi
Kokybiškas bendravimas su vaiku ar tarp suaugusiųjų vyksta per visapusišką kalbos pojūtį, t. y. kai kalbama ne monotoniškai, o intonuojant, vartojama turtinga leksika, gestikuliuojama, palaikomas akių kontaktas, prisiliečiant. Paskaičiuokime, kiek ir kurių iš šių pojūčių gali suteikti kalbantys žaislai ir balsas, sklindantis iš telefono / planšetės ekrano?
Įtraukusis ugdymas – Lietuvos demokratinės raidos testas
Rugsėjo 1 d. įsigaliojo dar 2020 m. LR Seime priimti Švietimo įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai iš esmės atitinka pasaulinius įtraukiojo švietimo tikslus, įskaitant UNESCO Švietimo programą 2030, Darnaus vystymosi darbotvarkę ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m. ir ją įsipareigojo įgyvendinti.
Lietuvių politinis (ne)veiksmingumas
Artėjant LR Seimo rinkimams politologai ir politikos apžvalgininkai toliau prognozuoja, kurios politinė partijos užims „laimėtojų“ gretas, kokia galima valdančioji koalicija ir t.t. Nors apžvalgos yra paremtos visuomeninėmis apklausomis, jos neatsako į klausimą, kiek lietuviai jaučiasi esantys veiksmingi politikoje? Kitaip tariant – ar lietuviai suvokia, jog gali veikti Lietuvos politinę sistemą, o pati politinė sistema leidžia būti veikiama?
Tyrimas: didesnis darbuotojų įsitraukimas ir to nauda šeimai
Sėkmingas darbo ir šeimos derinimas vis dar yra svarbus klausimas darbuotojams. Nors kalbama, jog darbas ir šeima dažniausiai trukdo vienas kitam, tačiau tyrimai vis dažniau atskleidžia, jog buvimas tiek darbuotoju, tiek šeimos nariu gali būti itin vertingas darbuotojui, o rodos net itin skirtingos gyvenimo sritys – praturtinti viena kitą.
Universalios bazinės pajamos neišvengiama ateities realybė?
Viešoje erdvėje kartas nuo karto vis pasigirsta diskusijų apie universalias bazines pajamas. Be abejo, ši idėja yra įdomi, todėl tikslinga plačiau ir išsamiau apžvelgti jos privalumus, trūkumus ir realizavimo galimybes.
Pasiekus ekologinį dugną taisyti padėtį bus vėlu
Neįprastai įšilusi Baltijos jūra ir kaitri saulė šią vasarą į Lietuvos pajūrį sutraukia rekordinius skaičius poilsiautojų, prisipažįstančių, kad tokia klimato kaita Lietuvoje juos tik džiugina. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėjos prof. dr. Laimos Česonienės teigimu, anksčiau nei rugpjūčio viduryje 20 laipsnių temperatūrą perkopusi Baltijos jūros temperatūra turi kelti ne džiaugsmą, o nerimą, nes tai signalas, kad pamažu artėjame ekologinės katastrofos link.
