Ekspertinis komentaras
Universalios bazinės pajamos neišvengiama ateities realybė?
Viešoje erdvėje kartas nuo karto vis pasigirsta diskusijų apie universalias bazines pajamas. Be abejo, ši idėja yra įdomi, todėl tikslinga plačiau ir išsamiau apžvelgti jos privalumus, trūkumus ir realizavimo galimybes.
Pasiekus ekologinį dugną taisyti padėtį bus vėlu
Neįprastai įšilusi Baltijos jūra ir kaitri saulė šią vasarą į Lietuvos pajūrį sutraukia rekordinius skaičius poilsiautojų, prisipažįstančių, kad tokia klimato kaita Lietuvoje juos tik džiugina. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėjos prof. dr. Laimos Česonienės teigimu, anksčiau nei rugpjūčio viduryje 20 laipsnių temperatūrą perkopusi Baltijos jūros temperatūra turi kelti ne džiaugsmą, o nerimą, nes tai signalas, kad pamažu artėjame ekologinės katastrofos link.
Stabilumas – kertinis akmuo, atspindintis šalies ekonominę padėtį
„Vartotojų nuomonių tyrimai suteikia galimybę apibendrintai pažvelgti į Lietuvos gyventojų vertinimus ir įsitikinimus įvairiomis temomis, įskaitant taupymą, namų ūkių finansinę padėtį, ketinimus pirkti būstą, automobilį, šalies ekonominės padėties vertinimą ir kt. Remiantis Valstybės duomenų agentūros naujausiais duomenimis, žvilgtelkime į šią statistiką atidžiau", – savo ekspertiniame komentare rašo dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja.
Žvilgtelkime į Lietuvos darbo rinką
„Kuriame sektoriuje Lietuvoje yra sutelkta sąlyginai daugiausiai darbuotojų, vyrauja didesnis darbo užmokestis ir kokios kitos ypatybės dominuoja Lietuvos darbo rinkoje? Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žvilgtelkime atidžiau“, – komentare rašo VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslo darbuotoja dr. Viktorija Tauraitė.
Koja kojon su europiečiais: kaip pasikeitėme per 20 metų?
Šiemet minime ypatingą sukaktį: 20 metų esame Europos Sąjungoje. 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos sudėtį papildė ne tik Lietuva, bet ir kitos devynios valstybės: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Reikšmingas įvykis Lietuvoje įvyko ir 2015 m. sausio 1 d., kai oficialiai buvo įvestas euras. Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros ir Eurostato duomenimis, apžvelkime dalį pokyčių, įvykusių Lietuvoje nuo 2004 metų.
Lietuvos gyventojų migracija, saugumas ir švietimas
„Per tris dešimtmečius Lietuva prarado milijoną gyventojų, darbingo amžiaus žmonės paliko šalį dėl platesnių perspektyvų ir Lietuva jau nebegali išsiversti be išorinės imigracijos. Kiekvienais metais išduodama daugiau nei 40 tūkst. vizų trečiųjų šalių darbuotojams įsivežti, kai mūsų šalyje gimstančiųjų skaičius tesiekia 21 tūkst. Kokias problemas tai sukelia ir kokie galimi jų sprendimo keliai?“, – rašo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
