Ekspertinis komentaras
Pavojinga vertinti istoriją remiantis šiuolaikinėmis vertybėmis
VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro stažuotoja Akvilė Miškinytė aptaria 7-ojoje Leonido Donskio konferencijoje dalyvavusio D. Britanijos istoriko, pulkininko J. Hughes-Wilsono pranešimą „Istorinių įvykių pateikimas teisingame kontekste“.
Kas mūsų laukia 2025-aisiais?
„Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 metus. O kas gi mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme?“, – rašo VDU EVF partnerystės docentė dr. Viktorija Tauraitė.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ir naujovės perkantiems automobilius
„Nuo kitų metų pradžios įsigalios svarbūs Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimai, susiję su pelno mokesčio tarifais ir lengvųjų automobilių įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitymu. Šie pakeitimai turės reikšmingos įtakos įmonių mokestinei aplinkai, be to, jie rodo Lietuvos įsipareigojimą tvariai ateičiai“, – rašo VDU ŽŪA doktorantės Jevgenija Furgasė ir Kristina Gesevičienė.
Suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi
Kokybiškas bendravimas su vaiku ar tarp suaugusiųjų vyksta per visapusišką kalbos pojūtį, t. y. kai kalbama ne monotoniškai, o intonuojant, vartojama turtinga leksika, gestikuliuojama, palaikomas akių kontaktas, prisiliečiant. Paskaičiuokime, kiek ir kurių iš šių pojūčių gali suteikti kalbantys žaislai ir balsas, sklindantis iš telefono / planšetės ekrano?
Įtraukusis ugdymas – Lietuvos demokratinės raidos testas
Rugsėjo 1 d. įsigaliojo dar 2020 m. LR Seime priimti Švietimo įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai iš esmės atitinka pasaulinius įtraukiojo švietimo tikslus, įskaitant UNESCO Švietimo programą 2030, Darnaus vystymosi darbotvarkę ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m. ir ją įsipareigojo įgyvendinti.
Lietuvių politinis (ne)veiksmingumas
Artėjant LR Seimo rinkimams politologai ir politikos apžvalgininkai toliau prognozuoja, kurios politinė partijos užims „laimėtojų“ gretas, kokia galima valdančioji koalicija ir t.t. Nors apžvalgos yra paremtos visuomeninėmis apklausomis, jos neatsako į klausimą, kiek lietuviai jaučiasi esantys veiksmingi politikoje? Kitaip tariant – ar lietuviai suvokia, jog gali veikti Lietuvos politinę sistemą, o pati politinė sistema leidžia būti veikiama?
