Ekspertinis komentaras

Kūrybingas mokytojas – koks jis?

1597

„Apie kūrybišką mokytoją daug rašoma ir kalbama – turbūt nerasime nė vieno mokyklos dokumento, kuriame nebūtų minimas vaikų kūrybiškumo ugdymas ar kūrybiškai dirbančio mokytojo svarba mokymo/si procese. Dažnas kūrybiškumo sąvokos vartojimas dokumentuose nėra blogas dalykas, klausimas tik toks, kiek kūrybiškumo ugdymas mokykloje yra realiai įgyvendinamas, o kiek lieka tik gražia deklaracija? Todėl kalbant apie kūrybiškumą, labai svarbu konkrečiai apibrėžti, koks mokytojas yra kūrybingas? Nes būtent nuo mokytojo kūrybiškumo didele dalimi priklauso mokymo ir ugdymo sėkmė", – teigia dr. Daiva Grakauskaitė-Karkockienė, VDU Švietimo akademijos docentė, Asociacijos Gabiųjų ugdymo centro vadovė.

Tėvystė per karantiną: išaugę reikalavimai ir būtinybė rūpintis savimi

1501

„Tyrimai rodo, kad tėvų patiriamas stresas dėl pandemijos sukelia neigiamų pasekmių jų tėvystei, o tai padidina riziką šiurkščiam elgesiui su vaikais. Užsienyje atlikti tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu išaugo tėvų nerimo lygis, dalis jų patiria miego sutrikimus, daugėja tėvų, patiriančių depresijos simptomus, o visa tai mažina galimybes tėvams atliepti vaikų poreikius.Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į socialinę izoliaciją, kuri apriboja priėjimą prie švietimo ir kitų paslaugų, kurios ankščiau suteikdavo palaikymą, dabar jų netekimas sukelia stresą nemažai daliai šeimų. Užsienio mokslininkai jau drąsiai teigia, kad socialinė izoliacija didina imlumą stresui, kas daro kenksmingą įtaką psichinei bei fizinei sveikatai“, – teigia VDU Socialinio darbo katedros docentė dr. J. Vyšniauskytė-Rimkienė.

Pagal kokius kriterijus sprendžiama, ką pagerbti Vilniaus gatvėse?

408

„2021-aisiais pasaulis mini Andrejaus Sacharovo gimimo šimtąsias metines – A. Sacharovas buvo mokslininkas, humanistas ir žmogaus teisių gynėjas, laikomas vienu iš XX amžiaus moralinių lyderių. Tačiau, nepaisant jo nuopelnų ir reikšmingo apsilankymo Vilniuje, garsusis Nobelio taikos premijos laureatas iki šiol nesulaukė tinkamo įvertinimo mūsų šalyje“, – rašo VDU ir VU garbės daktaras, Vilniaus garbės pilietis prof. Tomas Venclova, VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas prof. Robertas van Vorenas bei VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro praktikantė Neringa Gališanskytė.

Gyventojų surašymas kaip kultūrinės negalios atspindys. Dalis 1

766 2

„Pasaulyje visuotiniai gyventojų surašymai vienokia ar kitokia forma reguliariai (šiais laikais, kas dešimtmetį) vykdomi jau kelis šimtmečius. Lietuvos gyventojai juose taip pat dalyvauja ne pirmą šimtmetį, o šiųmetinis gyventojų surašymas, tiesa, lyginant su prieš tai buvusiais, gerokai pakitusiomis formomis, yra jau trečiasis nuo nepriklausomybės atgavimo. Daug kam gali kilti natūralus klausimas – „Kam reikalingi tie visuotiniai gyventojų surašymai?“ Atsakymas gali būti labai kompleksiškas, bet, nesiplėtojant, paprasčiausia būtų atsakyti, kad visuotinio šalies gyventojų surašymo metu surinkti duomenys turėtų pagelbėti valstybei (visų pirma, jos institucijoms ir įstaigoms) geriau planuoti šalies vidaus, ypač ekonominį, gyvenimą. Kitaip tariant, perfrazuojant liaudies patarlę, „turi informaciją, žinai kelią,“ – rašo VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius.

Kas žinotina keliaujant ir su savimi turint psichoaktyvių medžiagų?

938

„Šiandien Europos Sąjungoje (ES) yra laisvas prekių, asmenų ir kapitalo bei paslaugų judėjimas, kas suteikia galimybes mums lengviau pažinti kitas kultūras ir šalis, didesnę prekių ir paslaugų įvairovę bei žinoma didesnes ir platesnes galimybes įsigyti įvairias sveikatinimo paslaugas ar medikamentus, o technologijų sparti plėtra prisideda prie greitesnio ir patogesnio prekių ir paslaugų įsigijimo neretai net neišeinant iš namų", – rašo VDU Teisės fakulteto profesorė prof. Edita Gruodytė.

Kodėl šešerių metų vaikui verta būti pirmoku?

505

XXI amžiuje gyvenimo kontekstai ir aplinkos taip pasikeitė, kad daug pamatinių asmenybės vystymuisi svarbių gebėjimų vaikai įgyja iki šešerių metų. Neuromokslininkų nuomone, vaikai nuo trijų iki šešerių metų ypač imlūs naujai patirčiai, todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu sudaryti tinkamas, palankias vaikų ugdymuisi sąlygas. Jeigu to neužtikriname, vėliau tai padaryti gerokai sunkiau, nes vaikas jau gali būti išsiugdęs netinkamų gebėjimų, kuriuos perugdyti ir pakeisti gali būti labai sudėtinga.