Ekspertinis komentaras
Kodėl šešerių metų vaikui verta būti pirmoku?
XXI amžiuje gyvenimo kontekstai ir aplinkos taip pasikeitė, kad daug pamatinių asmenybės vystymuisi svarbių gebėjimų vaikai įgyja iki šešerių metų. Neuromokslininkų nuomone, vaikai nuo trijų iki šešerių metų ypač imlūs naujai patirčiai, todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu sudaryti tinkamas, palankias vaikų ugdymuisi sąlygas. Jeigu to neužtikriname, vėliau tai padaryti gerokai sunkiau, nes vaikas jau gali būti išsiugdęs netinkamų gebėjimų, kuriuos perugdyti ir pakeisti gali būti labai sudėtinga.
Būti ar nebūti bosu(-e): ar laimė ir karjera yra suderinami?
Lietuvoje atlikta Europos socialinio tyrimo apklausa atskleidė, jog šalyje vadovaujantys darbuotojai yra laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu nei nevadovaujantys. Šie asmeninės gerovės skirtumai tarp hierarchiškai skirtingas pareigas užimančių darbuotojų grupių pastebimi ir visoje Europoje. Vis dėlto, boso pozicija reikalauja ir nemažai psichinės bei fizinės sveikatos.
Mindaugas Jurkynas. Pirmo rinkimų kėlinio rezultatai
Rinkimai į Seimą – bene aukščiausias politinių emocijų etapas. Pasirenkame partijas ir politikus, kurie valdys, kurie atspindi mūsų vertybes, kurie sukelia lūkesčius ar kurie sprendė problemas.
Darboholizmas ar priklausomybė nuo darbo – kaip atskirti?
„Riba tarp darbinės veiklos ir asmeninio gyvenimo nyksta, darbas apima vis daugiau gyvenimo sričių ir tampa vis svarbesnė jo dalis. Todėl nenuostabu, jog daugėja tokių atvejų, kai natūralus asmens poreikis dirbti perauga į nekontroliuojamą elgesį. Tokio elgesio mastui plečiantis išsamus jo pažinimas tampa ypač aktualus ir reikalingas“, – teigia VDU psichologijos studijų doktorantė Modesta Morkevičiūtė.
Mokslinis tyrimas apie nacionalinių ir europinių interesų derinimą EP
VDU mokslininkų tyrimas parodė, kad Lietuvos europarlamentarai, dirbę skirtingose kadencijose, kartais susiduria su interesų atstovavimo problema – dilema, kai reikia rinktis, kurią poziciją palaikyti: europinę ar nacionalinę. Kita vertus, dauguma kalbintų EP narių teigė, kad jie negauna arba retai gauna savo nacionalinės partijos nurodymus, kaip balsuoti Europos Parlamente.
VDU ekonomistė: krizės kol kas Lietuvoje nėra
J.Kalendienė tikina, kad prasidėjus recesijai mes turėtume leisti pinigus, bet žmogiškoji psichologija veikia kitaip ir imame taupyti. „Kad ir kaip iš žmogiškosios pusės tai skambėtų keistai – leisdama pinigus visuomenė prisideda prie to, kad recesija nebus tokia „gili“ ir nepasieks krizės – t. y. žemiausio recesijos taško“, – konstatuoja ekonomistė ir pataria, jei esame nusipirkę kelionę ar bilietus į kokį renginį ar paslaugą – neatsiimti pinigų, o įsigyti kuponą, kurį galėsime panaudoti vėliau. Dėl to, esą, mes nebankrutuosime, o prisidėsime prie to, kad recesija nebus tokia sunki ir ilga.
