Ekspertinis komentaras
Ar išnaudotuose durpynuose vešės spanguolių sąžalynai?
„Ar galima atkurti pelkes po durpių kasybos? Mokslininkai sako, kad taip: durpių išteklių telkiniai gali būti sėkmingai rekultivuoti, visiškai atkuriant aukštapelkių augalų bendrijas, tuo pačiu sudarant natūralias sąlygas įvairioms paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų rūšims įsikurti. Analizuojant Aklojo ežero durpyno atkūrimo pavyzdį, bendromis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų ir verslo pastangomis rengiamos mokslinės–praktinės rekomendacijos ateities projektams", – teigia VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė
Atėjo laikas grįžti…
„Jau pusantrų metų kovojame su Covid 19, deja kol kas mes vis dar traukiamės užleisdami virusui mūsų gyvenimo teritorijas. Manau, kad atėjo laikas pagalvoti ir padiskutuoti, kaip galėtume pereiti į puolimą ir pradėti susigrąžinti prarastas pozicijas", – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.
Vyresni pedagogai: ar jie gali būti tokie pat kūrybingi?
„Vis dar nenutyla diskusijos, ar vyresnius mokytojus reikia kuo greičiau išleisi į pensiją, mokant išeitines išmokas tam, kad mokykla greičiau atsinaujintų jaunais pedagogais. Pagrindinė įvardijama priežastis, kodėl vyresni mokytojai turėtų užleisti vietą jaunesniems, yra ta, kad vyresni mokytojai yra pavargę, praradę kūrybiškumą. Vis dėlto, vieningos psichologų nuomonės apie tai, kad kūrybiškumas slopsta sulaukus vyresnio amžiaus, nėra. Manymas, kad vyresni žmonės negali būti kūrybingi, kad sparčiai slopsta jų intelektiniai gebėjimai, neretai tėra mitas“, - teigia Dr. Daiva Grakauskaitė-Karkockienė, VDU Švietimo akademijos, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros docentė.
Atostogos – puikus metas plėtoti vaiko kalbos įgūdžius
„Tyrimai rodo, kad net ir priešmokyklinio amžiaus vaikams kyla sunkumų, susijusių su aktyviuoju žodynu: kartais jiems sunku rasti tinkamą žodį, įvardyti tam tikrus objektus ar veiksmus. Tokiu atveju vaikai nežinomą sąvoką keičia į kitą žodį, įvardijantį vizualiai panašų objektą ar veiksmą, pvz., krūmas pavadinamas medžiu, bitė – muse ir pan. Vaikai, turintys kalbos neišsivystymą, dažnai nežinomus žodžius keičia į įvardžius tas, šitas, toks, taip išvengdami sąvokos įvardijimo, taip pat bando apibūdinti nežinomą sąvoką nerišliais, sunkiai suprantamais sakiniais“, - teigia dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos katedros docentė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja.
Žmogaus teisėmis grįstas atsakas į prekybą žmonėmis
„Lietuvos visuomenėje vis dar gajus klaidingas supratimas, kad visiems žmonėms apsaugoti užtenka visuotinų, bendro pobūdžio visus žmones apsaugančių įstatymų, kurie numato vienodą visų žmonių lygybę, kuomet visi žmonės traktuojami vienodai ir laikomi esant vienodais. Tačiau toks formalios lygybės modelis nepastebi specifinių dėl žmonių įvairovės kylančių diskriminacijos formų“, - teigia Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius bei Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas.
Paprastoji kiaulpienė – ne tik pavasario puošmena, bet ir vaistas
„Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale F. H. Wigg) augalas subrandina iki 8 000 sėklų? O kad visos jo dalys naudojamos įvairioms ligoms gydyti? Neabejotinai kiaulpienė – vienas populiariausių, atspariausių ir ištvermingiausių pavasarinių vaistinių augalų, džiuginanti geltonų žiedų kilimu pievose, pamiškėse, laukuose, pakelėse, ir erzinanti daržininkus kaip atkakli piktžolė“, – rašo VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė.
