Ekspertinis komentaras
Laivyba Vysloje ir Nemune: geriau žvirblis rankoje ar briedis girioje?
„Tiek Lietuva, tiek kaimyninė Lenkija šiandien bando atgaivinti laivybą savo ilgiausiose upėse – mūsų kaimynai imasi statyti užtvankas ir hidroelektrines, skirdami šiems sprendimams milijardus zlotų, tuo tarpu Lietuva bando ieškoti ekonomiškesnių sprendimų. Tačiau ar mūsų šalies pasirinktas taupesnis sprendimas, „žvirblis rankoje“, atsipirks, ypač kalbant apie ilgesnę perspektyvą? Jau galima atsakyti, kad ne – reikėtų mokytis iš Lenkijos, nes jos pasirinkti žingsniai užtikrina maksimalią naudą ekonomikai, žmogaus aplinkai ir laivybai“, – rašo VDU ŽŪA Vandens išteklių inžinerijos katedros profesorius Petras Punys.
JAV lietuvių paramos Lietuvai ištakos: Tėvynės mylėtojų draugija
„Prieš 125 metus, 1896-aisiais, JAV buvo įkurta Tėvynės mylėtojų draugija (TMD) – JAV lietuvių organizacija, kuri šiandien yra mūsų istorikų kiek primiršta, tačiau kuri turėjo didžiulę reikšmę lietuvių tautai. Kalbėdami apie išeivijos nesavanaudišką paramą Lietuvai, jos gyventojams per visą XX a., retai susimąstome – kada ji prasidėjo, kur jos ištakos? Tyrimas rodo, kad ji prasidėjo būtent su šios organizacijos kultūrine veikla – knygelių leidyba ir nemokamu jų platinimu Lietuvoje“, – rašo VDU Lietuvių išeivijos instituto vyriausiasis mokslininkas, prof. Juozas Skirius.
Išmanūs sprendimai dirvožemio apsaugojimui
„Žemės ūkyje naudojamos technikos svoris per pastaruosius šešis dešimtmečius padidėjo daugiau nei dvigubai – tai problematiška, nes, intensyviai naudojant sunkius traktorius ir kitą įrangą, didėja neigiamas poveikis dirvožemiui. Siekiant kovoti su šia problema, mašinų gamintojai kartu su mokslininkais kuria įvairias inovacijas: nuo autonominių mašinų, aprūpintų aplinkos stebėjimo sistemomis, iki interaktyvios dirvožemio apsaugos, apskaičiuojančios konkretaus dirvožemio sutankinimo riziką“, – rašo VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, prof. dr. Egidijus Šarauskis.
Unikalūs Lietuvos mokslininkų atradimai amorfinių medžiagų srityje
Pastaruoju metu nemažai medžiagų, pasižyminčių išskirtinėmis savybėmis, gautos naudojant aukštą slėgį. Pavyzdžiui, naudojant aukštą slėgį pagaminta stipriausia ir kiečiausia amorfinė anglies atmaina, galinti subraižyti net deimanto paviršių. Be abejo, naujų medžiagų atradimai yra itin svarbūs šiuolaikiniams poreikiams, nes gali padėti išspręsti daugelį technologinių problemų. Tuo tarpu slėgio sukeltų procesų tyrimai atskleidžia medžiagų būsenas, potencialiai egzistuojančias Žemės gelmėse arba kosmose.
Pirmas neoficialus Lietuvos atstovas prie JTO – nepelnytai primirštas
„Prieš 115 m. lapkričio 18-ąją gimė Lietuvos Respublikos diplomatas Vytautas Stašinskas, kuris buvo pirmasis neoficialus Lietuvos atstovas prie JTO ir dirbo Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke nuo 1964 iki 1967 metų. Nepaisant nuopelnų, V. Stašinskas yra vienas mažiausiai šiandien žinomų ir prisimenamų darbuotojų, triūsusių Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos žinyboje. Tam įtakos, matyt, turėjo neilgas jo vadovavimas Generaliniam konsulatui Lietuvos okupacijos laikotarpiu“, – rašo VDU Lietuvių išeivijos instituto vyriausiasis mokslininkas, profesorius Juozas Skirius.
Prof. dr. Ingrida Eglė Žindžiuvienė. Ar rinksimės vidurnakčio tamsą?
„Pastarosiomis dienomis kilo karštos diskusijos apie tai, kad rengiamame Bendrojo ugdymo programos projekte ruošiamasi iš privalomos į rekomenduojamos literatūros sąrašą nustumti visus užsienio rašytojus – klasikus W. Shakespeare’ą, F. Kafką, A. Camus ir J. W. Goethe. Derėtų nepamiršti, kad užsienio literatūra padeda ugdyti moksleivių pasaulėžiūrą, suvokti lietuvių literatūros vietą globaliame kontekste. Ką rinksimės – bendrystę ar atskirtį?“, – rašo VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros profesorė Ingrida Eglė Žindžiuvienė.
