Ekspertinis komentaras
Ko dar galima laukti iš COVID-19?
„Naujų atvejų prognozės Lietuvoje rodo, kad didinant vakcinavimo tempus atokvėpio nuo didelio naujų atvejų skaičiaus galime tikėtis birželio mėnesį. Tačiau pilnai atpalaiduoti daugumą ribojimų bus galima tik paskiepijus daugiau nei 70 proc. visos šalies gyventojų. Optimistiniu scenarijumi, tai būtų galima pasiekti dar liepos mėnesį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.
COVID pakeitė kasdienybę – amžiams?
„Sėdžiu prie savo stalo Vilniuje, žiūriu į krūvą nesurūšiuotų kortelių, gulinčių kampe. Tarp jų – greitosios patikros kortelės oro uostuose, oro uostų laukiamųjų salių kortelės bei „Premium“ arba „platininės“ oro linijų kortelės. Vos prieš metus šios kortelės buvo privalomi daiktai mano piniginėje, tačiau dabar jos ne tik visiškai prarado prasmę, bet netgi atrodo kaip istoriniai reliktai, kurie man jau nebepriklauso“, – rašo VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas prof. Robert van Voren.
Kūrybingas mokytojas – koks jis?
„Apie kūrybišką mokytoją daug rašoma ir kalbama – turbūt nerasime nė vieno mokyklos dokumento, kuriame nebūtų minimas vaikų kūrybiškumo ugdymas ar kūrybiškai dirbančio mokytojo svarba mokymo/si procese. Dažnas kūrybiškumo sąvokos vartojimas dokumentuose nėra blogas dalykas, klausimas tik toks, kiek kūrybiškumo ugdymas mokykloje yra realiai įgyvendinamas, o kiek lieka tik gražia deklaracija? Todėl kalbant apie kūrybiškumą, labai svarbu konkrečiai apibrėžti, koks mokytojas yra kūrybingas? Nes būtent nuo mokytojo kūrybiškumo didele dalimi priklauso mokymo ir ugdymo sėkmė", – teigia dr. Daiva Grakauskaitė-Karkockienė, VDU Švietimo akademijos docentė, Asociacijos Gabiųjų ugdymo centro vadovė.
Tėvystė per karantiną: išaugę reikalavimai ir būtinybė rūpintis savimi
„Tyrimai rodo, kad tėvų patiriamas stresas dėl pandemijos sukelia neigiamų pasekmių jų tėvystei, o tai padidina riziką šiurkščiam elgesiui su vaikais. Užsienyje atlikti tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu išaugo tėvų nerimo lygis, dalis jų patiria miego sutrikimus, daugėja tėvų, patiriančių depresijos simptomus, o visa tai mažina galimybes tėvams atliepti vaikų poreikius.Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į socialinę izoliaciją, kuri apriboja priėjimą prie švietimo ir kitų paslaugų, kurios ankščiau suteikdavo palaikymą, dabar jų netekimas sukelia stresą nemažai daliai šeimų. Užsienio mokslininkai jau drąsiai teigia, kad socialinė izoliacija didina imlumą stresui, kas daro kenksmingą įtaką psichinei bei fizinei sveikatai“, – teigia VDU Socialinio darbo katedros docentė dr. J. Vyšniauskytė-Rimkienė.
Pagal kokius kriterijus sprendžiama, ką pagerbti Vilniaus gatvėse?
„2021-aisiais pasaulis mini Andrejaus Sacharovo gimimo šimtąsias metines – A. Sacharovas buvo mokslininkas, humanistas ir žmogaus teisių gynėjas, laikomas vienu iš XX amžiaus moralinių lyderių. Tačiau, nepaisant jo nuopelnų ir reikšmingo apsilankymo Vilniuje, garsusis Nobelio taikos premijos laureatas iki šiol nesulaukė tinkamo įvertinimo mūsų šalyje“, – rašo VDU ir VU garbės daktaras, Vilniaus garbės pilietis prof. Tomas Venclova, VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas prof. Robertas van Vorenas bei VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro praktikantė Neringa Gališanskytė.
Gyventojų surašymas kaip kultūrinės negalios atspindys. Dalis 1
„Pasaulyje visuotiniai gyventojų surašymai vienokia ar kitokia forma reguliariai (šiais laikais, kas dešimtmetį) vykdomi jau kelis šimtmečius. Lietuvos gyventojai juose taip pat dalyvauja ne pirmą šimtmetį, o šiųmetinis gyventojų surašymas, tiesa, lyginant su prieš tai buvusiais, gerokai pakitusiomis formomis, yra jau trečiasis nuo nepriklausomybės atgavimo. Daug kam gali kilti natūralus klausimas – „Kam reikalingi tie visuotiniai gyventojų surašymai?“ Atsakymas gali būti labai kompleksiškas, bet, nesiplėtojant, paprasčiausia būtų atsakyti, kad visuotinio šalies gyventojų surašymo metu surinkti duomenys turėtų pagelbėti valstybei (visų pirma, jos institucijoms ir įstaigoms) geriau planuoti šalies vidaus, ypač ekonominį, gyvenimą. Kitaip tariant, perfrazuojant liaudies patarlę, „turi informaciją, žinai kelią,“ – rašo VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius.
