Ekspertinis komentaras
Stereotipus griaunančiame žemės ūkyje Lietuva gali pritrūkti lyderių
„Pastaruoju metu pasaulyje vis garsiau kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją. Akivaizdu, kad į žemės ūkį ji jau įsiveržė, laužydama daugelį nusistovėjusių stereotipų. Ten, kur anksčiau galiojo bendrosios taisyklės ir normos dirvos įdirbimui, sėjai ar pjūčiai, dabar raginama pereiti prie precizinės žemdirbystės, kuomet privalu atsižvelgti į individualias aplinkybes, prieš imantis bet kokio naujo veiksmo“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. Egidijus Šarauskis.
Bambukinių augalų kolekcijoje – net 42 rūšys ir veislės
„Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune per keletą pastarųjų metų sukaupta nemaža mokslinė bambukinių pošeimio augalų kolekcija, kurią sudaro 42 rūšys ir veislės. Bambukiniai – vis dar egzotiškas ir retai mūsų krašte auginamas augalas, apie juos mažai žinoma, nors keletą rūšių galima įsigyti ir Lietuvos medelynuose. Botanikos sode ne tik kaupiama kolekcija, bet ir kasmet stebimas bambukinių pošeimio atskirų rūšių ir veislių prisitaikymas Lietuvos klimato atšiaurumo sąlygomis. Augalai sodo kolekcijai įsigyti iš Olandijos, Bulgarijos, Airijos, Čekijos medelynų“, – teigia VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.
Vilkų populiaciją reguliuokime ne emocijomis, o argumentais
„Spalio 15 d. prasideda naujas vilkų medžioklės sezonas, truksiantis iki kovo 31 d. arba iki bus išnaudotas numatytas limitas. Aplinkos ministerijai paskelbus 2021-2022 metų medžioklės sezono vilkų sumedžiojimo limito projektą šie žvėrys vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Dalis jos akcentuoja, kad vilkai – mūsų globos ir apsaugos reikalaujanti rūšis, kiti įsitikinę, kad tai pernelyg didelę žalą avininkystei darantys plėšrūnai, todėl jų gausą būtina mažinti medžiojant. Dažnu atveju požiūris į susidariusią situaciją išreiškiamas emocijomis. Tačiau tai nėra teisingas kelias. Šiuo metu jau sukaupta daug vilkų populiacijos būklės stebėjimų, tyrimų duomenų, todėl yra pakankamas pagrindas kalbėti ne emocijomis, o tvirtais argumentais“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.
Įtampa dėl kelių raidžių
Prieš mėnesį Kinijos Liaudies Respublika (KLR) atšaukė ambasadorių iš savo atstovybės Vilniuje, reaguodama į Lietuvos ketinimą čia steigti Taivano atstovybę. Esminis aspektas čia yra ne pati steigiama atstovybė, kurios analogai veikia dešimtyje kitų valstybių, bet tai, kaip ji bus pavadinta. KLR nepasitenkinimą sukėlė pasirinktas „Taivano ekonominės ir kultūrinės atstovybės“, o ne iki šiol kitose šalyse naudotas „Taipėjaus ekonominės ir kultūrinės atstovybės“ pavadinimas. Kitaip tariant, viską lemia vos kelių raidžių skirtumas – „-vano“ vietoje „-pėjaus“.
Ar išnaudotuose durpynuose vešės spanguolių sąžalynai?
„Ar galima atkurti pelkes po durpių kasybos? Mokslininkai sako, kad taip: durpių išteklių telkiniai gali būti sėkmingai rekultivuoti, visiškai atkuriant aukštapelkių augalų bendrijas, tuo pačiu sudarant natūralias sąlygas įvairioms paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų rūšims įsikurti. Analizuojant Aklojo ežero durpyno atkūrimo pavyzdį, bendromis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų ir verslo pastangomis rengiamos mokslinės–praktinės rekomendacijos ateities projektams", – teigia VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė
Atėjo laikas grįžti…
„Jau pusantrų metų kovojame su Covid 19, deja kol kas mes vis dar traukiamės užleisdami virusui mūsų gyvenimo teritorijas. Manau, kad atėjo laikas pagalvoti ir padiskutuoti, kaip galėtume pereiti į puolimą ir pradėti susigrąžinti prarastas pozicijas", – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.
