Ekspertinis komentaras
Išmanūs sprendimai dirvožemio apsaugojimui
„Žemės ūkyje naudojamos technikos svoris per pastaruosius šešis dešimtmečius padidėjo daugiau nei dvigubai – tai problematiška, nes, intensyviai naudojant sunkius traktorius ir kitą įrangą, didėja neigiamas poveikis dirvožemiui. Siekiant kovoti su šia problema, mašinų gamintojai kartu su mokslininkais kuria įvairias inovacijas: nuo autonominių mašinų, aprūpintų aplinkos stebėjimo sistemomis, iki interaktyvios dirvožemio apsaugos, apskaičiuojančios konkretaus dirvožemio sutankinimo riziką“, – rašo VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, prof. dr. Egidijus Šarauskis.
Unikalūs Lietuvos mokslininkų atradimai amorfinių medžiagų srityje
Pastaruoju metu nemažai medžiagų, pasižyminčių išskirtinėmis savybėmis, gautos naudojant aukštą slėgį. Pavyzdžiui, naudojant aukštą slėgį pagaminta stipriausia ir kiečiausia amorfinė anglies atmaina, galinti subraižyti net deimanto paviršių. Be abejo, naujų medžiagų atradimai yra itin svarbūs šiuolaikiniams poreikiams, nes gali padėti išspręsti daugelį technologinių problemų. Tuo tarpu slėgio sukeltų procesų tyrimai atskleidžia medžiagų būsenas, potencialiai egzistuojančias Žemės gelmėse arba kosmose.
Pirmas neoficialus Lietuvos atstovas prie JTO – nepelnytai primirštas
„Prieš 115 m. lapkričio 18-ąją gimė Lietuvos Respublikos diplomatas Vytautas Stašinskas, kuris buvo pirmasis neoficialus Lietuvos atstovas prie JTO ir dirbo Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke nuo 1964 iki 1967 metų. Nepaisant nuopelnų, V. Stašinskas yra vienas mažiausiai šiandien žinomų ir prisimenamų darbuotojų, triūsusių Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos žinyboje. Tam įtakos, matyt, turėjo neilgas jo vadovavimas Generaliniam konsulatui Lietuvos okupacijos laikotarpiu“, – rašo VDU Lietuvių išeivijos instituto vyriausiasis mokslininkas, profesorius Juozas Skirius.
Prof. dr. Ingrida Eglė Žindžiuvienė. Ar rinksimės vidurnakčio tamsą?
„Pastarosiomis dienomis kilo karštos diskusijos apie tai, kad rengiamame Bendrojo ugdymo programos projekte ruošiamasi iš privalomos į rekomenduojamos literatūros sąrašą nustumti visus užsienio rašytojus – klasikus W. Shakespeare’ą, F. Kafką, A. Camus ir J. W. Goethe. Derėtų nepamiršti, kad užsienio literatūra padeda ugdyti moksleivių pasaulėžiūrą, suvokti lietuvių literatūros vietą globaliame kontekste. Ką rinksimės – bendrystę ar atskirtį?“, – rašo VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros profesorė Ingrida Eglė Žindžiuvienė.
JT klimato kaitos konferencijoje – siekis stabdyti miškų naikinimą
„Glazge (JK) įvykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP26) vienas svarbiausių pasaulio vadovų pasirašytų dokumentų – susitarimas iki 2030 metų sustabdyti planetos miškų naikinimą. Palaikymą šiai iniciatyvai pareiškė per 100 lyderių, kurių atstovaujamose šalyse auga daugiau kaip 85 proc. visų pasaulio miškų, įskaitant Amazonės drėgnąsias atogrąžų girias, Kanados borealinius miškus, Kongo baseino drėgnuosius miškus. Svarbu tai, kad planetos žaliojo rūbo apsaugai planuojama skirti įspūdingą 20 mlrd. dolerių sumą“, – rašo VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros prof. dr. Gediminas Brazaitis.
Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai
„Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune prieš keletą metų pradėta kaupti šalčiui atsparių subtropinių augalų lauko kolekcija. Vieni iš jos eksponatų – bananai. Nors auginami tik trys skirtingi bananai, tačiau ir jų įvairovė, tinkama Lietuvos klimatui – labai menka. Vis dėlto šie augalai tapo netikėta lauko gėlynų ir sodų naujove, kuriuos pabandyti auginti verta“, – teigia VDU Botanikos sodo vyr. specialistas Ričardas Narijauskas.
