Ekspertinis komentaras
Ilgai lauktas pripažinimas: kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
„Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo nepriklausomą valstybę – Lietuvos Respubliką. Šiemet sukanka 100 metų, kai Vakarų didžiosios valstybės pripažino Lietuvą kaip politinį vienetą. Šis procesas buvo ilgas ir sudėtingas: pavyzdžiui, JAV vienu metu Baltijos šalių pripažinimą siejo su jų grąžinimu į Rusijos sudėtį. Tačiau ilgainiui tokio pripažinimo ribotumas atnešė naudą pačiai Lietuvai“, – rašo VDU Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius.
Romantizuojama lyderystė ir pamiršti sekėjai
„Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas apskritai yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir bendrai visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši sąvoka tampa šiek tiek nuvalkiota, tikintis, kad lyderiai bus visur, visada, kad lyderiais taps visi ir kad lyderiai gali viską. Atrodo, kad lyderystė yra per daug romantizuojama, priskiriant lyderystei ypatingą reikšmę ir svorį, tačiau nematant lyderystės kaip proceso, kuriame pamirštame ir svarbą tų, kurie seka“, - rašo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius.
Prof. dr. Ingrida Žindžiuvienė: „Kalba – tai turtas, kuris nesudegs“
„Stebint geopolitinius procesus pasaulyje, solidarizuojantis vienybėje už Ukrainos siekius, išryškėja kalbos, kaip žmogiškosios jungties, svarba. Tampa aktualus kalbos vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje suvokimas. Gimtoji kalba – tarsi mūsų tėvai, seneliai, protėviai, kurie gyvena mūsų prisiminimuose ar, laimei, tebėra šalia. Kitos kalbos – mūsų draugai ir svečiai (kviesti ar nekviesti). Tik nuo mūsų priklauso, kaip mes juos priimame: kaip draugaujame ir kuo vaišiname? Kiek laiko su jais praleidžiame? Kaip puoselėjame tą draugystę ar bendrystę? O gal norime savo ateitį sieti ne tik su viena ar dviem kalbomis, bet su keturiomis, penkiomis? Ar skaitome ir bendraujame kitomis kalbomis, gal dainuojame, o gal žiūrime filmus originalo kalba su subtitrais, tokiu būdu treniruodami ne tik savo klausą, bet ir gilindami smegenų vingius?“ - teigia VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros profesorė dr. Ingrida Eglė Žindžiuvienė.
Saugiam vairavimui svarbiausia – mokėti įvertinti pavojų kelyje
„Statistiniai duomenys rodo, kad dažniausiai eismo įvykių kaltininkais yra nustatomi transporto priemonių vairuotojai – jie sukelia 67 proc. visų eismo įvykių. Fiksuojama daugybė atvejų, kai skaudžias pasekmes sukėlusių nelaimių priežastimi tapo aplinkybės, kuomet vairuotojas neteisingai numatė ar neatpažino pavojaus tam tikroje eismo situacijoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantė Modesta Morkevičiūtė.
Kalantinių penkiasdešimtmetis. Trapi (non)konformizmo dvasia
„Kalantinių 50-mečio dalyviai, žygiuodami lygiomis gatvėmis ir sutvarkytais šaligatviais, bus priversti dar kartą išgyventi prieštaringus jausmus – tarp Kaune organizuojamo didingo spektaklio ir gilesniame klode tarpstančio kaunietiškumo. Šiandien, laisvės ir suvaržymų santykis yra gerokai pakitęs, bet kaip yra su mūsų vidine savijauta?“ – klausia savo ekspertiniame komentare Dr. Dainius Genys, sociologas, VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro tyrėjas, kurio teigimu, Kalantinių šventimas nūdienos įvykių kontekste neišvengiamai skatina apmąstyti laisvės klausimą.
Kaip planuoti karjerą nežinomybės ir chaoso laikais?
„Šiandieninė geopolitinė situacija Europoje ir su tuo susiję ekonominiai, socialiniai ir darbo rinkos pokyčiai ne vienam atnešė daug klausimų, baimių, nerimo ir nežinomybės dėl dabarties ir ateities. Tūkstančiai žmonių šiais metais, vos už kelių mėnesių, baigs savo studijas ir turės įžengti į darbo rinką. Tačiau kaip planuoti karjerą ir savo ateitį, kai nežinai, kas laukia už dviejų dienų? Atsakymas nei šioks, nei anoks – „O gal suplanuoti yra neįmanoma, nes aplinkui – tik chaosas?“. Vis dėlto, chaosas yra mūsų gyvenimo dalis, todėl turime prie jo prisitaikyti“, – rašo Tadas Vadvilavičius, VDU Psichologijos katedros doktorantas
