Ekspertinis komentaras

Piktiems komentatoriams artinasi liūdnos dienos

„Projekte „Be Hate-Free“ yra kuriamas inovatyvus įrankis, padėsiantis sumažinti neapykantos kalbos apraiškas interneto platybėse. Šia iniciatyva kartu siekiama spręsti ir kitas susijusias problemas: plėsti žinias apie neapykantos kalbą, ugdyti visuomenės gebėjimus ją atpažinti ir įprotį apie tokius atvejus pranešti. Tam tikslui mokslininkų komanda ir dirbtinis intelektas (DI) suvienija jėgas – minėtas įrankis, paremtas būtent DI, padės atpažinti netinkamus, įžeidžiančius, neapykantą kurstančius komentatorių pasisakymus“, – rašo VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius ir technologijų evangelistė VDU Informatikos fakultete Goda Gavėnaitė.

Ar galima deeskalacija Lietuvos ir Kinijos santykiuose?

„Lietuvai intensyviai plėtojant ryšius su Taivanu, Kinija atsakė griežtai: verslai susidūrė su precedento neturinčiomis neoficialiomis ekonominėmis sankcijomis. Atrodo, kad sprendimų priėmėjams mūsų šalyje tokia Kinijos reakcija buvo netikėta. Kaip rasti išeitį iš šios sunkiai prognozuojamos situacijos? Kokių žingsnių galime tikėtis iš Kinijos ir kokia kryptimi toliau bus vystomi santykiai su šia valstybe?“, – rašo VDU Azijos studijų centro vadovas doc. Linas Didvalis ir Japonijos tarptautinio universiteto doc. Vida Mačikėnaitė.

Lūkesčiai, keliami mokiniams, turi didžiulę galią

 „Aukšti lūkesčiai mokiniams“. Šie žodžiai, girdimi švietimo erdvėje, sukelia įvairius jausmus: nuo nežinios ir pasimetimo iki nustebimo, džiugesio ar net įkvėpimo. Išties, mokytojo lūkesčiai yra svarbūs – jie turi didelę įtaką moksleiviams, jų lūkesčiams, mokymosi procesui ir pasiekimams. Todėl svarbu, kad visiems mokiniams būtų brėžiami aukšti lūkesčiai, taip padedant atskleisti jų stipriąsias puses. Tačiau negana tik pasakyti „Tu gali“: reikia dirbti, priimti iššūkius ir dar labiau stengtis“, – rašo VDU doc. dr. Agnė Brandišauskienė ir prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė.

Laivyba Vysloje ir Nemune: geriau žvirblis rankoje ar briedis girioje?

„Tiek Lietuva, tiek kaimyninė Lenkija šiandien bando atgaivinti laivybą savo ilgiausiose upėse – mūsų kaimynai imasi statyti užtvankas ir hidroelektrines, skirdami šiems sprendimams milijardus zlotų, tuo tarpu Lietuva bando ieškoti ekonomiškesnių sprendimų. Tačiau ar mūsų šalies pasirinktas taupesnis sprendimas, „žvirblis rankoje“, atsipirks, ypač kalbant apie ilgesnę perspektyvą? Jau galima atsakyti, kad ne – reikėtų mokytis iš Lenkijos, nes jos pasirinkti žingsniai užtikrina maksimalią naudą ekonomikai, žmogaus aplinkai ir laivybai“, – rašo VDU ŽŪA Vandens išteklių inžinerijos katedros profesorius Petras Punys.

JAV lietuvių paramos Lietuvai ištakos: Tėvynės mylėtojų draugija

„Prieš 125 metus, 1896-aisiais, JAV buvo įkurta Tėvynės mylėtojų draugija (TMD) – JAV lietuvių organizacija, kuri šiandien yra mūsų istorikų kiek primiršta, tačiau kuri turėjo didžiulę reikšmę lietuvių tautai. Kalbėdami apie išeivijos nesavanaudišką paramą Lietuvai, jos gyventojams per visą XX a., retai susimąstome – kada ji prasidėjo, kur jos ištakos? Tyrimas rodo, kad ji prasidėjo būtent su šios organizacijos kultūrine veikla – knygelių leidyba ir nemokamu jų platinimu Lietuvoje“, – rašo VDU Lietuvių išeivijos instituto vyriausiasis mokslininkas, prof. Juozas Skirius.

Išmanūs sprendimai dirvožemio apsaugojimui

„Žemės ūkyje naudojamos technikos svoris per pastaruosius šešis dešimtmečius padidėjo daugiau nei dvigubai – tai problematiška, nes, intensyviai naudojant sunkius traktorius ir kitą įrangą, didėja neigiamas poveikis dirvožemiui. Siekiant kovoti su šia problema, mašinų gamintojai kartu su mokslininkais kuria įvairias inovacijas: nuo autonominių mašinų, aprūpintų aplinkos stebėjimo sistemomis, iki interaktyvios dirvožemio apsaugos, apskaičiuojančios konkretaus dirvožemio sutankinimo riziką“, – rašo VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, prof. dr. Egidijus Šarauskis.