Ekspertinis komentaras
Rusijos invazija – pražūtinga Ukrainos žmonėms su negalia
„Ukrainos žmonės su negalia susiduria su pražūtingomis karo pasekmėmis – dėl Rusijos pradėto karo, jie patiria pačias didžiausias rizikas: skurdą, smurtą, sužeidimus, mirtį ir t. t. Karas atskleidė, kad globos institucijos Ukrainoje, kuriose apgyvendinami žmonės su negalia, yra mirtinai pavojinga vieta gyventi. Deja, jie dažnai lieka humanitarinės pagalbos nuošalyje“, – rašo VDU profesorius, JT Žmonių su negalia teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus.
Sunkumai apsisprendžiant dėl karjeros – kaip pasirinkti teisingai?
„Viena iš dažnų priemonių siekiant padėti žmonėms sumažinti neapsisprendimo lygį priimant karjeros sprendimus yra emocinio intelekto ugdymas. Yra teigiama, kad žmogus suvokdamas savo emocijas, kylančias sprendimų priėmimo metu, gali lengviau suvaldyti negatyvias emocijas ir panaudoti pozityvias. Taip pat, aukštesnis emocinis intelektas yra susijęs su mažesniu dvejonių ir nepasitikėjimo savimi lygiais, kurie būdingi negebant apsispręsti dėl savo karjeros“, - savo ekspertiniame komentare teigia VDU Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius.
Alkoholio ribojimai – veiksmingi, bet visuomenė juos palaiko mažiau
„Tyrimai rodo, kad Lietuvos alkoholio politikos griežtinimas turėjo ryškų teigiamą poveikį: nuo 2015-ųjų iki 2020-ųjų ženkliai sumažėjo alkoholio sukeliama žala kitiems nei geriantysis, pavyzdžiui, mažiau smurto, konfliktų atvejų, žmonės jaučiasi saugiau viešose vietose. Nepaisant to, visuomenės pritarimas alkoholio ribojimams turi tendenciją mažėti ir atsilieka nuo Europos vidurkio, buvusio dar 2015 metais. Tai verčia sunerimti dėl visuomenės sveikatos ir saugumo“, – rašo VDU Viešojo administravimo katedros profesorė dr. Ilona Tamutienė.
Europinė Santara: Europos Kultūros parlamentas Kaune
„Rugsėjo 8–10 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose ir renginiuose vyks Europos Kultūros parlamento sesija. Dažną suklaidins „parlamento“ pavadinimas: mes įpratę, kad parlamentuose dirba pagal partinius sąrašus išrinkti asmenys, kartais nelabai susigaudantys, ką ir kodėl čia jie veikia. Europos kultūros parlamentas (toliau EKP) yra nevyriausybinė organizacija, ir jos narių niekas nerinko, tik rekomendavo ir svarstė EKP komitetai. Panašiai yra priimami asmenys į įvairias draugijas: filosofų, sociologų, psichologų. Pagal savo tikslus ir veiklas EKP yra identiškas Santaros-Šviesos organizacijai pasaulio lietuvių tarpe: neformali, aprėpia daugelį šalių, joje veikia įvairūs su kultūros politika susiję asmenys. Svarbiausia, čia yra ne formalus atstovavimas, o gebėjimai, kultūrinis Europos pilietiškumas ir aktyvumas“, – rašo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Gintautas Mažeikis.
Kaip vaikai mokosi kalbėti?
Kaip žmogus mokosi kalbėti? Tai – vienas žaviausių ir sudėtingiausių raidos uždavinių, kuris prasideda nuo pat pirmojo vaiko riksmo. Bendrauti galima ir kitais būdais – mimikomis, šypsena, gestais, akių kontaktu – tačiau nemokėdami kalbėti prarastume pagrindinį būdą reikšti savo jausmus, išsakyti poreikius, dirbti, mokytis, bendrauti ir atlikti kitus kasdienius veiksmus.
Didžioji nasturtė – vaistinis, maistinis ir aplinką puošiantis augalas
„Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos problemas. Vienas tokių augalų – didžioji nasturtė: vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką. Lietuvos etnografiniuose regionuose šis augalas vadinamas įvairiais vardais: nasturcija, nasturta, nasturtas, nasturtis. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad vaistiniuose augaluose ir jų žaliavoje susikaupusių biologiškai veikliųjų medžiagų įvairovė turi ne tik gydomąjį poveikį, bet pagerina ir paįvairina maisto produktų biologinę vertę, kokybę ir saugą“, – rašo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo profesorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė habil. dr. Ona Ragažinskienė.
