Ateities studijų programos turėtų apimti kelias kryptis
Nuo spalio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektorės pareigas pradėjo eiti dr. Simona Pilkienė, iki šiol dirbusi VDU Studijų departamento direktore. „Studijų prorektorės pozicija reikalauja lyderystės, todėl viliuosi, kad pavyks įgyvendinti universiteto strategijos tikslus. Kaip seksis dirbti šiose pareigose, visgi parodys laikas, bet siekis yra būti įsiklausančia į bendruomenės nuomonę ir sprendimus priimančia kartu su ja“, – teigia S. Pilkienė.
Pasak naujosios studijų prorektorės, norisi bendrauti, tartis ir priimti geriausius sprendimus universitetui kartu. „Kadangi su studijų sritimi dirbu ne pirmus metus, tikrai žinau VDU studijų programų stiprybes ir silpnybes, todėl tam tikrus siūlymus kaip pertvarkyti programas pateiksiu artimiausiu metu, tačiau galutinius sprendimus priimsime kartu su programų vadovais ir rengėjų grupėmis žvelgiant iš platesnės perspektyvos, visų vykdomų studijų programų kontekste“, – užtikrina studijų prorektorė.
S. Pilkienė pasakoja, jog šių metų priėmimo rezultatai yra labai džiuginantys – net 64 proc. išaugo valstybės krepšelių skaičius ir beveik 20 proc. padidėjo bendras priimtų studentų skaičius pirmos pakopos bakalauro studijose. Nors iki 2018 metų buvo stebimas skaudus studentų mažėjimas, tačiau dabar metai iš metų stebimas augimas. „Labai tikimės, kad šių metų priėmimo rezultatus pavyks ne tik išlaikyti, bet ir pagerinti, tačiau tam reikės įdėti daug kryptingo darbo“, – atskleidžia studijų prorektorė. Pokalbyje su ja – apie siekiamus įgyvendinti studijų pokyčius universitete.
Koks Jūsų, kaip VDU studijų prorektorės, siekis įgyvendinant studijų optimizaciją universitete?
Pagrindinis siekis – kad vykdytume tik aukščiausios kokybės studijų programas, kurios būtų įvertintos tiek Lietuvos studentų, tiek ir tarptautinių studentų gretose. O svarbiausia, kad studentai norėtų grįžti ir studijas tęsti toliau VDU – magistrantūroje ar doktorantūroje.
Taip pat nemenkesnis ir labai svarbus tikslas – sustiprinti artes liberales principų įgyvendinimą studijų procese. Kai kurie labai skeptiškai žiūri į artes liberales sąvoką ir vengia jos, todėl galime taip nevadinti, bet nuo savo prigimties niekur nepabėgsime, nebent norime keisti savo tapatybę ir susitapatinti su kitomis aukštosiomis mokyklomis.
Galbūt galite paminėti konkrečių pavyzdžių, kaip siūlote optimizuoti universiteto studijas?
Apskritai, mes turėtume stiprinti artes liberales studijų koncepciją mūsų universitete ir konstruoti plačias programas, kad studentas pats galėtų pasirinkti savo maršrutą, kur jis nori studijuoti ir kokią galiausiai profesinę kryptį pasirinkti.
Studentai ne visuomet iš studijų programos pavadinimo gali atspėti, kad tai jų studijų „laukas“, kuris labiausiai jam pačiam tinka ir patinka. Galų gale, konkrečiai ir asmeniškai pačiam studentui prisilietus prie įvairių studijų dalykų, susipažinus su skirtingais savo tematikų ekspertais-dėstytojais, galima išsigryninti, kurgi iš tikrųjų norėtų studentas studijuoti ir toliau gilinti savo profesines žinias.
Siūlymas būtų toks, kad studentas stotų į universitetą ir, pastudijavęs vieną semestrą ar visus pirmus studijų metus bendruosius dalykus, ramiai ir neskubant susipažintų su universitetu, universitetinėmis studijomis ir įsivertinęs savo gebėjimus tinkamai pasirinktų studijų kryptį. Toks modelis neabejotinai būtų palankesnis stojančiajam, nes leistų „išsigryninti“ save kaip studentą, o tuo pačiu metu, besimokant bendruosius universitetinius dalykus, studento išsilavinimo perimetras taptų kur kas platesnis ir turintis didesnę vertę.
Ateities studijų programos turėtų būti daugiakryptės, apimančios kelias kryptis ir suburiančios geriausią mokslinį bei akademinį potencialą. Tai puikiai atlieptų artes liberales principus ne tik teoriniame, bet ir konkrečiame, praktiniame lygmenyje.
Kaip tuomet turėtų keistis bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sąlygos?
Tai yra kompleksinis uždavinys, kurio vienas universitetas neišspręs. Todėl vienas iš VDU strateginių tikslų yra inicijuoti pokyčius priėmimo sistemoje ir nacionalinėje teisės aktų peržiūroje, siekiant įgyvendinti, kad programos būtų daugiakryptės ir būsimi studentai stotų ne į konkrečią specialybę, bet studijų grupę. Pastaraisiais metais daug buvo kalbama apie tarpdiscipliniškumą, tačiau dabar, ką rodo studentų apklausos ir aukštojo mokslo tyrimai, reikia orientuotis į multidicipliniškumą, o tai reikalauja iš esmės pakeisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką.
Kokios VDU studijų programos turėtų būti pertvarkytos pirmiausiai?
Studijų programa nėra tam tikras produktas ar prekė, kurią galima perdėti iš vienos lentynos į kitą. Programą rengia programos rengimo grupė, kurios atsakomybė yra užtikrinti studijų kokybę ir garantuoti, kad priėmimas bus sklandus, o studentai būtų patenkinti studijų kokybe ir rekomenduotų draugams ir pažįstamiems. Nei vienoje institucijoje, o juolab mūsų universitete, negalimà tokia situacija, kad kažkas iš administracijos paimtų ir sujungtų programas nesitarę su programos rengėjais. Tačiau, kad tai daryti būtina, manau, yra pajutę ir patys fakultetai, ir kai kurių programų vadovai. Žmogiška, tačiau kai kurie turi labai stiprų nuosavybės jausmą, kuris trukdo sklandžiau organizuoti tam tikrų studijų pertvarką universitete. Esu įsitikinusi, kad šie pirmieji metai bus skirti konstruktyvioms diskusijoms ir realūs jungimo darbai prasidės jau netrukus.
Tos programos, kurios nėra patrauklios arba sunkiai renka stojančiuosius, įspėja, kad reikia kažką keisti. Žinoma, yra programų, kurios vienais metais nepritraukia studentų, tačiau kitais metais vėl grįžta į pasirinkimą. Tačiau tos studijos, kurios metai iš metų lieka užribyje – stiprus signalas programos rengėjams, kad jas reikia pertvarkyti kompleksiškai.
Noriu pabrėžti, kai kalbame apie studijų pertvarką, neturiu galvoje tik tokių studijų programų, kurios kelerius metus nesurenka studentų, pavyzdžiui, filosofija. Tikrai ne. Į studijų pertvarką reikia žiūrėti kompleksiškai. O kas liečia filosofiją – ši studijų programa būtinai turi išlikti, nes esame klasikinis universitetas, tačiau reikia kalbėti, kaip filosofija atrodo visų programų kontekste, kokie galėtų būti studijų dariniai siekiant konstruoti naujos koncepcijos programas, kad filosofija neišnyktų.
Gyvename besikeičiančioje visuomenėje, todėl natūralu, kad ir studijų programos negali būti statiškos ir neatliepiančios šiandieninių poreikių. Labai svarbi ir pačių studentų nuomonė apie studijas ir jų naudą profesinei veiklai bei visapusiškam išsilavinimui.
Visos studijų programos turėtų būti peržiūrimos ir įsivertinamos kiekvienais metais. Atkreipiamas dėmesys ir į socialinių dalininkų atsiliepimus bei alumni nuomonę. Jeigu tai būtų daroma kiekvienais metais sąžiningai pačių programos rengėjų, įsivertinant ne tik savo programą, bet ją pamatant visų studijų programų kontekste, nuolat stebint užsienio šalių patirtį ir ieškant efektyvių sprendimų, tikėtina, kad programos patrauklumas nenumenks iki tiek, kad programa taps nerentabili.
Visgi, kalbant apie bakalauro studijas, programos, kurios yra klasikinės, nišinės ir būdingos klasikiniam universitetui, tokios kaip filosofija, reikalauja kitokių studentų pritraukimo būdų.
Kuo džiaugtumėtės pasiekus per penkerius kadencijos metus?
Nuoširdžiai džiugintų, jei VDU programos būtų žinomos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, o universitetas pasižymėtų lanksčiomis studijomis, kurios pritrauktų tikslines įvairias grupes, užsienio studentus, kurių dalis taptų ženkliai didesnė negu yra dabar. Na ir žinoma, mūsų studentų, alumni nuomonė apie universitetą – kad studentai, tiek lietuviai, tiek ir užsieniečiai, išsineštų tik geriausias patirtis ir atsilieptų tik geriausiais vertinimais apie studijas ir jų kokybę, didžiuotųsi, kad yra VDU alumni.
Būčiau patenkinta, jeigu pavyktų pasiekti lyderystės dėstytojų kvalifikacijos tobulinime, t.y., kad taptume ekscelencijos centru, kuriame dirba tik aukščiausio lygio dėstytojai, ir teiktume paslaugas ir kitų aukštųjų mokyklų dėstytojams.
