Ekonominis žvilgsnis į 2026-uosius metus

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė

Gruodžio mėnuo daugeliui iš mūsų yra pilnas skubos: esamų darbų užbaigimas, atliktų darbų vertinimas, naujų veiklų planavimas ateinantiems metams. Be viso to, kiekvienas iš mūsų esame šeimos, bendruomenės dalis, kurią neišvengiamai paveikia ir įtraukia švenčių šurmulys. Taigi galiausiai sustojame ir suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2026 metus. Žvilgtelkime į 2026 metus iš ekonominės perspektyvos, apžvelgiant tris pagrindinius ekonominius rodiklius (bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ir nedarbo lygį).

BVP turėtų augti sparčiau: daugiau vartosime, bet tarptautinė prekyba bus vangesnė

Pastaruoju metu išliekanti stabili monetarinė pinigų politika teigiamai veikia ir ateityje turėtų veikti gyventojų pajamas. Sąlyginai mažesnė finansinė našta dėl turimų finansinių įsipareigojimų gyventojams sudaro sąlygas sąlyginai sutaupytus pinigus nukreipti prekių ir paslaugų įsigijimui. Atsižvelgiant į tai, kad turėtų augti su darbo santykiais susijusios pajamos ir nuo kitų metų bus sudarytos sąlygos pasitraukti ar išimti dalį sukauptų lėšų iš antrosios pensijų kaupimo pakopos ir padidinti turimas namų ūkio pajamas, tikėtina, kad vartojimo mastas šalyje turėtų suaktyvėti. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų padidėti 2 proc. punktais, lyginant su 2025 m., ir siekti 4,6 proc. Tai reikšmingas pokytis. Palyginimui: 2025 m. prognozuojama, kad namų ūkio vartojimo išlaidos susitraukė 0,9 proc. punktais, lyginant su 2024 m.

2026 m. investicijų potencialią vis dar turėtų skatinti aktualūs technologinio atsinaujinimo klausimai, monetarinės politikos stabilumas bei poreikis prisidėti prie krašto apsaugos, sutelkiant dėmesį į gynybos pramonę. Kita vertus, nuo 2026 m. šalies ūkio plėtrai mažiau teigiamą poveikį darys ES paramos fondų lėšos, kurios nebedidės. Taigi Finansų ministerija prognozuoja, kad investicijų augimas turėtų susitraukti nuo 7,3 proc. (2025 m.) iki 5,2 proc. (2026 m.).

Dr. Viktorija Tauraitė

Be to, tarptautinės prekybos erdvėje būtina paminėti prastesnes prekybos sąlygas dėl JAV įvestų didesnių importo muitų tarifų ES prekėms. Vis dėlto, tikėtina, kad šis poveikis turėtų labiau pasireikšti netiesiogiai, t. y. per pagrindines prekybos partneres, nes Lietuvos gamintojai yra stipriai susiję ir integravęsi į ES pramonės gamybos grandinę. Taigi prognozuojama, kad 2026 m. tiek eksporto, tiek importo augimas turėtų susitraukti, lyginant su 2025 m. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas nurodo, kad 2026 m. prekių ir paslaugų eksporto pokytis turėtų siekti 2 proc. ir sumažėti 1,8 proc. punktais, lyginant su

2025 m., o prekių ir paslaugų importas – 3,4 proc. ir sumažėti 1,8 proc. punktais. Tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas prognozuoja šalies ekonomikos augimą 2026 m., kai BVP turėtų augti nuo 3,2 proc. (Lietuvos bankas) iki 3,3 proc. (Finansų ministerija).

Pensijų kaupimo sistemos ir mokestiniai pokyčiai lems infliacijos augimą

Vienos pagrindinių infliacijos augimo priežasčių 2026 m. turėtų būti susijusios su įsigaliojančiais pensijų kaupimo sistemos pakeitimais bei mokestiniais pokyčiais, bet slopinimo efektą turėtų lemti krisiančios energijos ir nebeaugsiančios maisto žaliavų kainos. Manytina, kad laikinai turėtų padidėti vidaus paklausa (dėl pensijų kaupimo sistemos pakeitimų), o tai atitinkamai darytų spaudimą kainoms. Be to, mokestiniai pakeitimai, tokie kaip lengvatinių PVM tarifų taikymas, įskaitant centralizuotai tiekiamai šilumos energijai, didesni akcizų tarifai degalams, tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams taip pat prisidės prie infliacijos augimo. Žinoma, poveikį turėtų turėti ir kiti valdžios priimti sprendimai: minimalios mėnesio algos didinimas, socialinių išmokų kėlimas ir pan.

Tikimasi, kad kitais metais infliacija išaugs nuo 3,1 proc. (Lietuvos bankas) iki 3,2 proc. (Finansų ministerija). Ekonominiu požiūriu šis infliacijos augimas šiek tiek viršys rekomenduojamas, toleruotinas vidutinio metinio infliacijos augimo ribas, t. y. 2–3 proc. O į šias ribas tvarkingai turėtų patekti jau 2027 m. (2,4 proc. – Finansų ministerija; 2,6 proc. – Lietuvos bankas). Vis dėlto, infliacija Lietuvoje turėtų būti gerokai aukštesnė nei euro zonos šalyse. Remiantis Europos centrinio banko prognozėmis, bendroji infliacija 2026 m. vidutiniškai turėtų siekti 1,7 proc. euro zonos šalyse.

Nedarbo lygis šiek tiek kris, bet esminės problemos darbo rinkoje išliks

Darbo rinkoje aktualios yra demografinės problemos (užimtų gyventojų skaičius, amžėjimas) bei darbo jėgos kompetencijų arba įgūdžių neatitikimas realiems darbo rinkos poreikiams. Šios esminės problemos formuoja nesklandumus darbo rinkoje tiek šiuo metu, tiek ateityje. Prognozuojama, kad nedarbo lygis 2026 m. Lietuvoje turėtų svyruoti nuo 6,6 proc. (Lietuvos bankas) iki 6,8 proc. (Finansų ministerija) ir bus šiek tiek mažesnis nei 2025 m. Euro zonoje, pasak Europos centrinio banko, darbo rinka turėtų išlikti stabili ir atspari, o nedarbo lygis kitais metais turėtų sumažėti 0,1 proc. punktais ir siekti 6,3 proc.

Priklausomai nuo institucijos, kurios pateikia prognozių scenarijus, numatomos skirtingos tendencijos. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. vidutinis mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis augs lėtesniu tempu nei 2025 m. (2025 – 8,5 proc.; 2026 – 7,3 proc.) ir skaitine išraiška sieks 2588,2 eurų. Lietuvos bankas pateikia optimistiškesnę prognozę ir nurodo, kad 2026 m. darbo užmokestis augs sparčiau nei 2025 m. (2025 m. – 8,2 proc.; 2026 m. – 8,9 proc.). Nepriklausomai nuo to, kuris scenarijus pasiteisins, galima daryti išvadą, kad 2026 m. darbo užmokesčio augimas bus spartesnis nei euro zonos šalyse – 2,7 proc. (Europos centrinis bankas).

Taigi 2026 metais tikėtina, kad dažnas iš mūsų vartosime ir išleisime šiek tiek daugiau. Vis dėlto, ne retas iš mūsų galime susidurti su investicijų susitraukimo atvejais, tarptautinės prekybos iššūkiais bei mokestinių reformų aspektais. Ilgalaikiai iššūkiai darbo rinkoje, t. y. demografinės problemos, amžėjimo tendencijos, kompetencijų ir įgūdžių aspektai, išliks aktualūs ne tik 2026 m., bet ir ateityje.