Kokios yra nuotolinio darbo realijos ir perspektyvos?

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė

Kaip žinome, Covid-19 pandemijos metu įvyko reikšminga transformacija darbo rinkoje – darbas nuotoliniu būdu iš namų. Šis pokytis suteikė atitinkamo lankstumo darbo rinkos dalyviams. Vis dėlto, šiuo metu visame pasaulyje vyksta raginimai sugrįžti į biurus. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis apžvelkime nuotolinio darbo ypatybes ir pagrindines perspektyvas ateityje.

Tarptautinės kompanijos ragina darbuotojus dirbti kontaktiniu būdu

Covid-19 pandemijos metu nuotolinis darbas tapo neišvengiama realybe tų profesijų atstovams, kuriems tokia alternatyva yra įmanoma. Vis dėlto, pastaruoju metu pastebima, jog vis dažniau darbuotojai yra raginami keisti nuotolinio pobūdžio darbą į kontaktinio pobūdžio. Ši tendencija yra ypač pastebima tarptautiniame lygmenyje. Pavyzdžiui, tarptautinės kompanijos, tokios kaip „Google“, „Amazon“, „Apple“ ir kitos, ragina darbuotojus dirbti kontaktiniu būdu. Žinoma, vis dar išlieka hibridinio darbo galimybė, kai darbuotojams yra suteikiama galimybė dalį darbo laiko dirbti biure, o dalį – nuotoliniu būdu namuose. Kita vertus, matome akivaizdžius pokyčius darbo rinkoje: nuotolinį darbą vis dažniau keičia darbas kontaktiniu būdu.

Grįžimas į kontaktinio darbo pobūdį nėra žingsnis atgal. Galima išskirti bent kelias priežastis, kodėl yra naudinga darbuotojus sugrąžinti dirbti kontaktiniu būdu į biurus. Darbuotojas dirbdamas biure geriau įsisavina organizacijos kultūrą ir jaučiasi įmonės / įstaigos bendruomenės dalimi. Darbas kontaktiniu būdu dažnai palengvina bendradarbiavimą tarp kolegų, eliminuojant nepageidaujamus nesusipratimus, ypač atliekant komandinio pobūdžio veiklas. Žinoma, darbas biure dažnai skatina mokymąsi ir tobulėjimą.

Lietuvoje darbo namuose populiarumas mažėja

Remiantis CVbankas.lt 2025 m. II ketvirčio darbo rinkos apžvalgos duomenimis, matoma, kad sumažėjo kandidatų, kurie pageidauja dirbti nuotoliniu būdu, darbo užmokesčio lūkesčiai. Racionalūs darbo rinkos dalyviai reaguoja į pokyčius darbo rinkoje (raginimus iš nuotolinio darbo namuose grįžti į biurus), todėl galima daryti prielaidą, kad kandidatai, atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, atitinkamai koreguoja ir savo darbo užmokesčio lūkesčius.

Remiantis Eurostato duomenimis, matome, kad nuo 2022 m. darbuotojų, kurie Lietuvoje dažniausiai dirba nuotoliniu būdu, dalis nuo bendro darbuotojų skaičiaus yra linkusi mažėti. Pavyzdžiui, 2022 m. šis dydis buvo lygus 6,1 proc., o 2024 m. sumažėjo 0,9 procentiniais punktais ir sudarė 5,2 proc. Kita vertus, darbuotojų, kurie dažniausiai dirba nuotoliniu būdu, dalis Lietuvoje net ir 2024 m. yra apytiksliai 2 kartais didesnė nei įprastai buvo prieš Covid-19 pandemiją.

Vis dėlto, 2024 m. Lietuvoje nuotoliniu būdu dažniausiai dirbančių asmenų dalis buvo 3,7 procentiniais punktais mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ES dažniausiai dirbančių nuotoliniu būdu dalis nuo bendro dirbančiųjų skaičiaus  2024 m. buvo didžiausia Airijoje (20,6 proc.), Suomijoje (19,6 proc.) ir Belgijoje (13,8 proc.), o mažiausia – Rumunijoje (1,2 proc.), Bulgarijoje (1,2 proc.) ir Graikijoje (2,7 proc.). Bendrai nuo 2022 m. yra pastebima nuotolinio darbo mažėjimo tendencija tiek Lietuvoje, tiek vidutiniškai ES.

Dr. Viktorija Tauraitė

Lietuvoje vyrai dažniau dirbo nuotoliniu būdu nei moterys

Nuotolinio darbo paplitimui nebūtinai įtakos turi lytis. Kita vertus, dėl esamo lyčių vaidmenų pasiskirstymo egzistuoja su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra susiję skirtumai. Pavyzdžiui, ypač pandemijos metu moterims dažniau teko neapmokestinamojo darbo našta ir joms buvo sunkiau suderinti nuotolinį darbą su savo asmeniniu gyvenimu. Šią problemą pandemijos metu pabrėžia Eurofound mokslininkai.

ES dažniausiai dirbančių nuotoliniu būdu moterų vidurkis 2024 m. sudarė 9,5 proc., o vyrų – 8,4 proc. Kitaip sakant, vidutiniškai ES nuotoliniu būdu dažniau dirba moterys nei vyrai ir ši tendencija pastebima nuo 2015 m. Lietuvoje 2024 m. yra pastebima priešingo pobūdžio situacija: 5,1 proc. moterų dažniausiai dirbo nuotoliniu būdu, o 5,3 proc. – vyrų. Nors skirtumas nėra didelis, tačiau 2024 m. įvyko esminis pokytis Lietuvos darbo rinkoje lyčių atžvilgiu, tiriant nuotolinio darbo tendencijas. Nuo 2021 m. nuotolinio darbo pasirinkimas dominavo tarp moterų, o 2024 m. dominuojančią poziciją perėmė vyrai.

Lietuvoje nuotoliniu būdu dažniausiai dirbo 25–49 metų asmenys

Nepaisant nežymių svyravimų, Lietuvoje nuo 2021 m. dažniausiai nuotoliniu būdu dirbo 25–49 metų amžiaus asmenys (2024 m. 25–49 m. dirbantieji nuotoliniu būdu sudarė 6,1 proc., 65 m. ir vyresni – 5,7 proc., 50–64 m. – 3,9 proc., 15–24 m. – 3,2 proc.). Anksčiau dominuojančią nuotolinio darbo poziciją Lietuvoje užėmė 65 m. ir vyresni asmenys. Ši tendencija iki šiol yra išlikusi ES. Kitaip sakant, vidutiniškai ES dažniausiai nuotoliniu būdu dirba 65 m. ir vyresni asmenys (2024 m. jie sudarė 15,6 proc., 25–49 m. – 9,7 proc., 50–64 m. – 8,6 proc., 15–24 m. – 3,9 proc.).

Nuotolinio darbo perspektyvos

Atsižvelgiant į darbo rinkos kontekstą ir į tarptautines realijas, matome, kad vėlgi vyksta reikšmingi pokyčiai darbo rinkoje, tačiau kita kryptimi: skatinama dirbti ne nuotoliniu būdu, o biuruose. Tikėtina, kad ateityje išliks hibridinio darbo galimybė, bet pagrindinis vaidmuo vis dėlto teks kontaktiniam darbui biuruose. Kita vertus, Eurofound empiriniame tyrime mokslininkai pateikia prognozę dėl nuotolinio darbo ES šalyse: 2033–2035 m. apie 20 proc. darbuotojų dirbs nuotoliniu būdu.

Taigi, akivaizdu, kad koronaviruso infekcija turėjo reikšmingos įtakos pokyčiams darbo rinkoje. Covid-19 pandemijai atsitraukiant, darbo rinkos dalyviai lėtai grįžta į įprastas vėžias. Tikėtina, kad nuotolinio darbo realijos ateityje labiausiai priklausys nuo darbdavių ir darbuotojų tarpusavio susitarimų, technologinių pokyčių bei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybių.