Kitoje pasaulio pusėje: Argentina pasitiko ekonomine krize, karščiu ir europietiška kultūra

„Vien tam, kad pamatyčiau savo akimis, kiek teorija atitinka praktiką regione, buvo verta vykti į Argentiną“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventas Karolis Kasarauskas pagal mainų programą Argentinos sostinėje Buenos Airėse studijavęs antrame magistrantūros studijų semestre Belgrano universitete, pridurdamas, kad tai labai įdomi ir itin kontrastinga šalis, kaip ispaniškai sakoma – otra parte del mundo (kita pasaulio pusė).

Regiono iššūkiai – paskata būsimam politologui

Pasak Karolio, Pietų Amerika nuo studijų pradžios jam buvo ne tik kryptis, bet ir asmeninis mokslinis iššūkis. „Bakalauro baigiamąjį darbą rašiau apie Lotynų Amerikos šalis, konkrečiai apie JAV ir Brazilijos santykius. Magistro darbą rašiau apie JAV ir Kinijos interesus Lotynų Amerikoje, todėl norėjosi pabūti regione ir patirti viską iš arti“, – aiškina jis.

Renkantis mainų šalį, atspirties tašku tapo ne tik akademinė programa, bet ir saugumo situacija bei kalbinės žinios: Meksiką, Kolumbiją ir Braziliją atmetė būtent dėl šių priežasčių. Belgrano universitetas Karoliui atrodė patraukliausias, nes čia buvo galima studijuoti politikos, istorijos ir ekonomikos dalykus, be to, vaikinas turėjo galimybę rašyti tiriamąjį darbą bei įgyti Lotynų Amerikos studijų sertifikatą. „Regiono mastu Argentina sąlyginai saugi valstybė, kuri taip pat pasižymi ir ganėtinai stipria švietimo sistema ir tai irgi buvo svarbus faktoriai, kurie nulėmė mano pasirinkimą“, – priduria jis.

Argentinos Kongreso pastatas (asm. archyvo nuotr.)

Tiriamajame darbe Karolis tyrinėjo JAV ir Lotynų Amerikos santykius pirmaisiais D. Trumpo ir J. Bideno valdymo metais, o darbo vadovu tapo ne tik teoretikas, bet ir politinės praktikos turintis dėstytojas. Tai leido į regiono aktualijas pažvelgti iš visiškai kitokio taško ir taip pat pasigilinti į „neformalias“ Argentinos politikos praktikas, kurios atlieka itin svarbų vaidmenį valstybės valdyme. .

Pietų Amerikoje viešėjęs pirmąkart, Karolis susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis. Pirmiausia teko pasirūpinti dokumentais, kurių tvarkymas užtruko dėl Argentinos biurokratizmo. Vien vizos klausimas privertė net du kartus vykti į Varšuvą, kur yra Argentinos ambasada.

Gana daug laiko pareikalavo ir praktiniai dalykai: būsto paieškos ir biudžeto planavimas. Karolis pasakoja, kad universitetinė sistema Argentinoje nesuteikia bendrabučių – nuomą dažniausiai siūlo šeimos, o studentai iš Vakarų Europos ar JAV tampa pagrindiniais klientais. Vaikinas gyveno studentų bute su kitais argentiniečiais.

Vos atvykęs 2024 metų vasarį studentas pateko į šalyje vykstančią krizę: „Kai atvykau, Argentiną išgyveno tokį šoko terapijos periodą, nes neseniai buvo išrinktas Javier Milei, kuris pradėjo itin radikalias ekonomines reformas šalyje ir todėl buvo ganėtinai chaosėlio“, – prisimena jis. Tuo metu įdiegta viešojo transporto reforma tik papildė iššūkių, nes jos metu sutriko naujų viešojo transporto kortelių išdavimas – be taip vadinamos „Sube“ kortelės naudotis transportu buvo neįmanoma, o įsigyti bilietų su grynaisiais dėl infliacijos paprasčiausiai yra neįmanoma.

Buenos Airių Obeliskas (asm. archyvo nuotr.)

Prieš kelionę Karolis buvo susiplanavęs gyventi pagal dviejų pesų kursų sistemą, leidusią turistams susimokėti pigiau grynaisiais. Tačiau atvykus viskas buvo pasikeitę – naudotis banko kortele tapo netgi pigiau. Ši detalė, anot jo, padėjo suprasti, kaip sparčiai keičiasi šalies ekonominė politika ir kaip svarbu nuolat domėtis aktualijomis.

Mėsėdžių rojus ir itališka įtaka

Nors šalis išgyveno krizę, išlaidos Argentinoje nebuvo didelės. „Restoranuose pavalgyti galima šiek tiek pigiau nei Lietuvoje, bet pigiausia buvo užsisakyti maistą per programėlę, kur siūlomos nuolaidos. Didelį kepsnį užsisakyti galėdavai už maždaug tris eurus, todėl dažniausiai nebuvo verta gaminti namuose“, – pasakoja Karolis. Anot jo, tuo metu importo prekės, kaip pavyzdžiui kokakola, buvo brangesnės nei vietinės, tačiau situacija dabar jau yra pasikeitusi nes J. Millei administracija panaikino importo tarifus ir todėl prekės iš užsienio atpigo, bet pabrango vietinė produkcija.

Nors Argentina turi ilgą pakrantės liniją, žvejyba nėra tradiciškai populiari, tad virtuvėje svarbiausia – mėsa ir jos patiekalai. Populiariausias argentiniečių patiekalas – įvairios ant grotelių keptos mėsos asorti asado, užsigeriant raudonuoju vynu. Akivaizdu, kad veganams keliaujant po Argentiną nebus lengva. Pasak Karolio, jo bičiulė veganė turėjo pereiti prie vegetarizmo, nes nebūtų galėjusi Argentinoje pilnavertiškai maitintis.

Kitų argentinietiškų patiekalų tradicijos yra kilusios ne iš Pietų Amerikos čiabuvių, kaip kokioje nors Bolivijoje ar Peru, bet iš europiečių, o konkrečiau – italų. „Daug kas galvoja kad Lotynų Amerika yra labai homogeniškas regionas . Vis dėlto, Argentina, Urugvajus ir P. Brazilijos dalis yra labai europizuoti kraštai, ten daug migrantų iš Pietų Italijos. Būdamas Buenos Airėse kartais gali pasijusti lyg būdamas Europoje, nes daug žmonių yra europiečių kilmės ir tai šią Pietų Amerikos žemyno dalį ganėtinai stipriai išskiria nuo kitų regiono dalių“, – teigia Karolis.

Plaza de Italia (asm. archyvo nuotr.)

Italų įtaka matoma vaikino mėgstamiausiame, Argentinoje populiariame patiekale – milanesa napoletana, kas yra kepsnys, užkeptas sūriu ir pomidorų padažu. Taip pat argentiniečiai labai mėgsta gerti itališką likerį fernetą su kokakola. Anot Karolio, vien dėl šio gėrimo, kokakolos suvartojamas šalyje yra labai didelis.

Oficiali kalba Argentinoje – ispanų, angliškai praktiškai niekas nekalba. Ir nors paskaitos universitete vyko anglų kalba, vietinis gyvenimas – tik ispaniškai. VDU studentui tai buvo ne kliūtis, nes ispanų kalbos jau buvo mokęsis prieš išvykdamas .

Planuojant kelionę itin svarbi politinė ir ekonominė situacija

Buenos Airės laikomos vienu didžiausių pasaulio miestų. Pasak Karolio, nors su visom provincijom čia gyvena maždaug 18 mln. gyventojų, orientuotis mieste nėra sunku. Pirmosiomis dienomis jį gelbėjo Google navigacija, bet po kelių savaičių vaikinas jau pats lengvai keliavo. Iki universiteto galima buvo eiti pėsčiomis arba naudotis metro, kuris neturi daug linijų ir gali lengvai pasiekti pagrindinius Buenos Airių taškus.

Buenos Airių centras (asm. archyvo nuotr.)

Vis dėlto, nors Argentina laikoma saugia šalimi, keliaujant po regioną reikėtų vengti kai kurių rajonų, ypač Rosario miesto, o taip pat stebėti politines aktualijas ir protestų laikotarpį. „Man būnant streikavo viešojo transporto vairuotojai ir nebuvo įmanoma nusigauti iki universiteto, taip pat mano kolega buvo nuėjęs į vieną protestą, tai jam pavogė piniginę ir telefoną“, – pasakoja Karolis.

Jis taip pat pataria atsižvelgti ir į tai, kad Argentinoje oro sąlygos ir sezonai kardinaliai skiriasi nuo Lietuvos. „Kada pas mus vasara, pas juos žiema ir atvirkščiai. Skridau vasario mėnesį, tai atvykau su žieminiais batais, o Buenos Airėse pasitiko 30 laipsnių šiluma“, – prisimena vaikinas.

Anot jo, žiemą temperatūra dažnai siekia apie 10–15 laipsnių šilumos, tad apranga tokiu metu jau išduoda turistus – pats Karolis vaikščiojo su šortais, kai vietiniai dėvėjo žiemines striukes. Be didelio karščio vasarą turistus Buenos Airėse pasitinka ir tuntas uodų. Karolis džiaugiasi, kad išvengė dengės karštligės, nors ir buvo smarkiai sukandžiotas.