VDU vykdys 9 edukacinius tyrimus projekte „Edukacinių tyrimų proveržis“

Lietuvos mokslo taryba (LMT), bendradarbiaudama su 7 pagrindiniais partneriais – Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus universitetu (VU), Kauno technologijos universitetu (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH), Mykolo Romerio universitetu (MRU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), Klaipėdos universitetu (KU) – įgyvendina projektą „Edukacinių tyrimų proveržis“, kuris vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“.

Projekto tikslas – stiprinti edukologijos mokslinius tyrimus ir didinti jų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srityse.

• Projektas: „Edukacinių tyrimų proveržis“
• Trukmė: 2025 m. balandžio 1 d. – 2029 m. balandžio 1 d.
• Projekto vertė: 15 231 660,52 Eur

Projekto partneris Vytauto Didžiojo universitetas įgyvendinant projektą vykdys šiuos edukacinius tyrimus, kurie prisidės prie švietimo ir mokytojų paruošimo tobulinimo:

• „Skaitmeninės didaktikos tyrimai: Dirbtinio Intelekto elementų taikymas bendrajame ugdyme“ (DI-daktika). Tyrimo tikslas – nustatyti, kada skaitmeninė didaktika, naudojant DI elementus, grįsta mokymosi analitika (MA), pagerina mokymą, mokymąsi ir vertinimą. Projekto metu bus nustatyta, kaip DI elementai ir MA, naudojami ugdymo turinyje gali prisidėti sprendžiant mokymo, mokymosi ir vertinimo iššūkius, sukurta DI kompetencijos taksonomija mokytojams ir metodinės gairės DI kompetencijai tobulinti. Taip pat bus parengtas ir įvertintas skaitmeninės didaktikos scenarijus, kaip naudoti DI ir MA elementus, siekiant praturtinti mokymą, mokymąsi ir vertinimą. Tyrimų duomenų pagrindu bus parengtos rekomendacijos valstybės institucijoms, kaip pagerinti klasės didaktikos ir bendrojo ugdymo kokybę ir tvarią pažangą, naudojant DI elementus ir MA.
• „Besimokančios bendruomenės kūrimas ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje: gerovė, įsitraukimas ir priklausymas bendruomenei“. Ankstyvoji bendrumo arba priklausymo bendruomenei jausmo genezė yra nepakankamai ištirta sritis. Ši dinamiška patirtis formuojasi per daugialypius santykius ir mokytojas gali reikšmingai paveikti jų pobūdį. Būtent per išgyventą patirtį maži vaikai mokosi ir formuojasi jų psichika, todėl šiuo tyrimu siekiama nustatyti mokytojų pedagogines strategijas, taikomas kuriant besimokančiųjų bendruomenę mažų vaikų (iki 3 metų amžiaus) grupėse ir pasiūlyti tikslines šio proceso tobulinimo priemones. Tyrimo rezultatai pateiks naujų įžvalgų nacionalinei ir tarptautinei mokslo bendruomenei, kaip mažų vaikų įsitraukimas ir gerovė bendruomenėje skatina jų pagrindinių gebėjimų raidą.
• „Mokytojų profesinių žinių ir situacinių įgūdžių tobulinimas“. Tyrimu siekiama ištirti, kokių formalių ir neformalių žinių bei praktinių įgūdžių reikia aukštos kokybės mokymui ir didaktikai, kurie lemia sėkmingą mokinių mokymąsi, ir kaip šios žinios bei įgūdžiai gali būti tobulinami būsimųjų mokytojų rengime ir dirbančių mokytojų praktinėje veikloje. Projekto veikla ir rezultatai padės geriau suprasti mokytojų profesinės veiklos ir profesinio tobulėjimo kompleksiškumą, išryškinant tris komponentus: mokytojo profesinį matymą, situacinį sąmoningumą ir praktinius klasės scenarijus. Projektas detaliau leis ištirti matematikos ir gamtos mokslų mokytojų profesinių žinių struktūrą ir skirtingų žinių komponentų vaidmenį mokymo procese. Taip bus gauti moksliniais tyrimais grįsti įrodymai, kaip geriau įgyvendinti būsimų mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, integruojant naujas žinias apie mokytojų profesinių žinių struktūrą.
• „Pedagogų minkštųjų gebėjimų lavinimosi modelis, skatinantis pasitenkinimą darbu, atliepiant ugdymo procesų poreikius mokymosi visą gyvenimą kontekste“. Tyrimo metu nagrinėjamos mokytojų rengimo, minkštųjų gebėjimų ugdymo ir pedagogų pasitenkinimu darbu sąsajos, siekiant sukurti pedagogų minkštųjų gebėjimų mokymo modelį, atitinkantį ugdymo proceso reikalavimus ir stiprinantį jų pasitenkinimą darbu. Projekto metu planuojama parengti 5 eksperimentinius pedagogų minkštųjų gebėjimų ugdymo modulius (atviros prieigos), metodines rekomendacijas ir gaires, rezultatus viešinti nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose.
• „Mokyklos efektyvumo ir tobulėjimo vertinimas: 3D trianguliacinės metodologijos prototipo kūrimas“. Tyrimo tikslas – sukurti ir išbandyti naują mokyklų vertinimo metodologiją, atrandant mokyklos kultūros (plačiąja prasme) savybių derinį, kuris diferencijuoja labai efektyvias mokyklas nuo mokyklų, kurios efektyvumo stokoja. Tyrimo rezultatai padės tobulinti dabartinę mokyklų stebėsenos ir vertinimo  sistemą, mokyklų vadovų ir pedagoginio personalo atestaciją, mokyklų valdysenos vertinimą steigėjo lygmeniu. Tyrimas kiekvienai mokyklai padės atverti konkretų spartesnės kaitos ir tobulėjimo kelią.
• „COMPASS. Užtikrinant ugdymo turinio dermę: vertinimo politikos ir praktikos analizė“. Tyrimo tikslas – pagilinti tarpdisciplinines mokslo žinias apie vertinimo politiką, praktiką ir naujoves, siekiant sustiprinti ugdymo turinio dermę ir patobulinti pagrindinių socialinių dalininkų vertinimo raštingumą Lietuvoje. Vertinimo analizė projekte apima ugdymą, viešąją  politiką ir administravimą, nagrinėjant vertinimo politiką švietimo sistemos pokyčių kontekste, komunikaciją, analizuojant viešąjį diskursą, visuomenės percepciją ir švietimo suvokimą, edukacines technologijas taikant technologines naujoves vertinimo srityje, įskaitant žaidybines aplinkas, dirbtinio intelekto ir kitas EdTech inovacijas.
• „Mokyklos ugdymo sistemos pertvarkymas mokinių įvairovei, grindžiamas įtraukiuoju ugdymu universalaus dizaino mokymuisi prieigoje“. Tyrimu siekiama atskleisti veiksnius ir jų tarpusavio sankirtas, aktualias mokyklos ugdymo sistemos pertvarkymui, siekiant įtraukiojo ugdymo, grindžiamo universalaus dizaino mokymuisi prieiga, užtikrinančio sąlygas skirtingų poreikių vaikų gerovei ir asmeninio potencialo plėtotei. Šis tarptautinis tyrimas, apimantis įtraukties įgyvendinimo procesus Lietuvos, Islandijos, JAV ir nuo karo Ukrainoje pabėgusių vaikų įvairiose šalyse kontekstus, yra aktualus tuo, kad leis sukurti mokyklos sistemos pertvarkymo modelį, padės kryptingai transformuoti esamas ugdymo sistemas nuo tradicinio, pasižyminčio segreguojančiomis praktikomis, prie įtraukaus ugdymo, leidžiančio kiekvienam besimokančiajam optimaliai plėtoti asmeninį potencialą.
• „Imigrantų mokinių lietuvių kalba: vertinimas, mokymas ir sėkmė“. Projekto tikslas – atlikti imigrantų mokinių, kurie Lietuvoje mokosi pirmus, antrus ir trečius metus, lietuvių sakytinės ir rašytinės kalbos tyrimą, sukurti formuojamojo mokymosi pasiekimų vertinimo aprašą, suderintą su kalbos mokėjimo lygiais A1–B1, parengti įrodymais grindžiamas metodines rekomendacijas, skirtas lietuvių, kaip užsienio, kalbos mokymui taikant komunikacinę prieigą bei ištirti, kokie veiksniai lemia lietuvių kalbos mokymosi sėkmę mokyklos aplinkoje. Tyrimo imtis – 9–14 metų besimokantieji, taip pat vykdomos jų tėvų ir mokytojų apklausos. Projektu taip pat siekiama parengti ŠMSM skirtas rekomendacijas dėl imigrantų mokinių ugdymo proceso organizavimo ir lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo, rekomendacijas Lietuvos mokykloms dėl imigrantų mokinių kalbinės ir kultūrinės integracijos, rekomendacijas Lietuvos aukštosioms mokykloms, vykdančioms mokytojų rengimą.
• „Inovacijų mokslinių tyrimų skatinimas pasitelkiant į STEAM orientuotą tarpdisciplininį projektinį mokymąsi“. Tyrimu siekiama ištirti mokytojų profesinio tobulėjimo programų, susijusių su projektiniu mokymusi (PjBL), veiksmingumą, identifikuoti pagrindinius PjBL diegimo iššūkius ir sukurti optimalią vertinimo sistemą, suderintą su nacionaline ugdymo programa. Projekte dalyvaus 10 miesto ir regiono mokyklų, kuriose bus organizuojamos PjBL veiklos ir vertinamas jų poveikis 5–8 klasių mokinių pasiekimams bei mokytojų profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms. Taip pat bus vykdomi mokytojų mokymai, kuriami autentiški STEAM projektai, atliekami poveikio tyrimai bei įkuriama atvira PjBL patirties sklaidos ir metodinės pagalbos duomenų bazė. Tyrimo rezultatai bus pristatyti nacionalinėje konferencijoje, skatinant PjBL integraciją ugdymo įstaigose.

Projektas finansuojamas 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

#bendraifinansuojaEuropos Sajunga #ESinvesticijos #InvesticijuPrograma