Pasitikėjimas teisine sistema prieš 10 m. ir dabar
Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto, Vytauto Kavolio tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas.
Teismas yra pagrindinė valstybės teisinės valdžios institucija. Teismai nesiekia „geriausio rezultato“ per se. Teismai siekia teisingumo. Tačiau tai, kas yra teisinga vienam asmeniui, nebūtinai yra teisinga kitam.
Lietuvos aukščiausiojo teismo priimtas sprendimas dėl Jonavos rajono mero M. Sinkevičiaus išteisinimo, gerai žinomoje „čekiukų“ byloje, ir vėliau sekęs Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtas sprendimas grąžinti M. Sinkevičių į mero postą sulaukė nemažai Lietuvos gyventojų, specialistų, politikų ir visuomenininkų reakcijų.
Bene dažniausiai matomas komentaras viešojoje erdvėje yra tai, jog priimti sprendimai turės neigiamos įtakos Lietuvos gyventojų pasitikėjimui teismais. Įvairios visuomenės apklausos dažnai atskleidžia, jog teismus gyventojai yra linkę vertinti labiau neigiamai nei teigiamai. Tačiau ar tai yra pastovus Lietuvos teisinė sistemos vertinimas? Galbūt prieš 10 metų pasitikėjimas būtų kitoks?
Europos socialinis tyrimas (EST) Lietuvoje yra įgyvendinamas kas dvejus metus. Šio reprezentatyvaus tyrimo metu tyrimo dalyvių yra klausiama apie tai, kaip labai jie pasitiki teisine sistema nuo 0 (visiškai nepasitiki) iki 10 (visiškai pasitiki).
Rezultatai atskleidžia, jog pasitikėjimas teisine sistema nuo 2010–2012 m. (penktosios EST bangos, kurioje dalyvavo ir Lietuvos gyventojai) tendencingai didėja, išskyrus 2018-2020 m., kada pasitikėjimas šiek tiek sumažėjo (žr. 1 grafiką).
1 grafikas. Pasitikėjimas teisine sistema Lietuvoje
Duomenys rodo, jog pasitikėjimas teisine sistema Lietuvoje, per daugiau nei 10 metų, išaugo beveik pusantro karto. Visgi, nors vidutinis pasitikėjimo teisine sistema vertinimas ir auga, tačiau visiškai nepasitikinčių sistema visais metais išliko daugiau nei visiškai pasitikinčių.
Kaip rodo VDU Teisės fakulteto tyrėjų atlikta apžvalga, atlikta dar 2018 m., pasitikėjimo teisine sistema augimas gali būti susijęs su sėkmingu technologijų panaudojimu teismų sistemoje ir teismų veiklos skaidrumo didėjimu. Bendras pasitikėjimas teisine sistema lieka svarbia problema visose Europos Sąjungos šalyse, kaip teigiama 2024 m. Europos Komisijos ataskaitoje.
Neteisūs, bet autoritetingi
Gilesnės analizės apie Lietuvių pasitikėjimą teisine sistema, deja, atlikti negalime, nors detalesnės visuomenės apklausos būtų itin reikalingos. Pasitikėjimas teisine sistema nėra vienmatis reiškinys, todėl sunku atsakyti į tai, kuo specifiškai gyventojai nepasitiki/pasitiki teisinėje sistemoje. Vis dėlto, galima samprotauti, jog šiandieniai įvykiai kelią didžiausią klausimą dėl priimtų sprendimų teisingumo (visuomenės požiūriu) ir teisėjų kompetencijos.
Teisės ekspertai aiškiai argumentuoja, jog skirtingų instancijų teismai gali priimti skirtingo pobūdžio sprendimus, ar vieni kitus atmesti. Vis dėlto, skirtingas tos pačios situacijos vertinimas kelia daugiau neaiškumų valstybės gyventojams, kurių teisinės kompetencijos gali būti ribotos. Dar svarbiau, jog ši situacija yra smarkiai susijusi su politikų veikla, kuri ir taip visada sulaukia daugiau nepasitenkinimo gyventojų tarpe. Kitaip tariant, dabartinis teismo sprendimas visuomenės yra vertinamas kaip labiau neteisingas, nes tai yra susiję su nepalankiai vertinama politikų veikla. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje, gyventojai yra linkę mažiausiai pasitikėti politikais ir politinėmis partijomis.
Neatmetama, jog jeigu greitu metu bus atliekama visuomeninė Lietuvos gyventojų apklausa, rezultatai atskleis, jog pasitikėjimas teismais smuko. Vis dėlto, nors šiandieninė visuomenės reakcija ir yra stipri, tačiau greičiausiai ženklesnės ilgalaikės neigiamos įtakos pasitikėjimui teismais tai neturės. Lietuviai pripažįsta Lietuvos teismų autoritetą, išskyrus pavieniui iššokančių socialinių tinklų „herojų“, nors gali kvestionuoti teisėjų kompetenciją. Teismų autoriteto pripažinimas, kurio ši situacija smarkiai nepaveiks, yra svarbus teisinės valstybės principas, kurį turime siekti išsaugoti.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
