Pokalbyje apie „Lietuvos universiteto (pa)likimą“ pabandysime atkurti genealoginį detektyvą dėl to, kas yra kieno vaikas, o kas prasidėjo nuo šmėklos: VU, VDU ir KTU?
- Visa intriga remiasi ginču, kas ką sukūrė ir uždarė, kuo skiriasi de jure ir de facto?
- Kas svarbiau – gimimo liudijimas ar pirmo studento riksmas?
- Ar 1918 metais buvo įkurtas VU?
- Kas buvo Stepono Batoro universitetas nuo 1919 metų?
- Ar tikrai VU įkūrė Lietuvos universitetą 1922 metais?
- Ar VDU ir Lietuvos Vyriausybė uždarė Stepono Batoro universitetą Vilniuje, ar ne?
- Ar VDU kartu su Lietuvos Vyriausybe 1940 metais įsteigė VU?
- Kada VDU buvo uždarytas ir kas įkūrė Kauno technologijos universitetą arba kas virto Kauno technologijos universitetu?
- Taigi, kas atsikūrė 1989 metais?
Diskusijoje dalyvaus europarlamentaras Liudas Mažylis, dr. Ainius Lašas ir dr. Vilma Bijeikienė. Diskusiją moderuos prof. Gintautas Mažeikis.
Diskusija „Lietuvos universiteto (pa)likimas“ vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d. (ketvirtadienį) 12 val. Litexpo 5.3 konferencijų salėje.
Tai mokslo monografija apie vizualų, interpretacinį istorinių įvykių perteikimo dailės kūriniuose lauką, lydintį Lietuvos kultūrą nuo XVIII amžiaus pabaigos. Tai nėra vien tik praeities laikų aktualija, nes dar ir šiandien istorinės atmintinos datos dažnai tampa pretekstu naujiems kūriniams atsirasti, o visuomenėje šurmuliuoja diskusijos, kaip vaizduoti savo tautos praeitį, klausiant, ar būtinas reprezentacinis iškilus tonas, realistinė vaizduosena, ar galima laisviau pažvelgti į svarbių įvykių pateikimą?
Šiuolaikinio meno prieigos siūlo kritiškai permąstyti nusistovėjusias istorinių įvykių ir asmenybių vaizdavimo klišes deromantizuojant, demitologizuojant ir rekontekstualizuojant buvusius pavaizdavimus. Tačiau tokie principai nepalaiko nacionalinio mito. Tad šių svarstymų kontekste iškilo poreikis atidžiau pažvelgti į daugiau nei 200 metų trukmės Lietuvos istorijos vaizdavimo tradiciją ir paklausti, kiek istorinė dailė buvo svarbi valstybiniu mastu ir kaip ji susisiejo su konstruojamais nacionaliniais naratyvais? Kaip keitėsi vaizduojamų istorinių įvykių siužetai ir kas lėmė jų selektyvumą? Kiek šis žanras, tradiciškai laikomas konservatyviu, pakluso naujų meno krypčių, tendencijų ir formatų įtakai? Kiek jis dalyvavo istorijos perrašinėjimo procesuose ir, galiausiai, kokį Lietuvos istorijos įvykių vaizdinį mes turime?
Diskusiją moderuos prof. dr. Helmutas Šabasevičius. Diskusijoje dalyvaus monografijos autorė doc. dr. Aušrinė Cemnolonskė ir dr. Dangiras Mačiulis.
Monografijos „Lietuvos istorija dailėje“ pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d. (penktadienį) 11 val. Litexpo 5 salėje, Rašytojų kampe.
Profesorius kartu su autorėmis diskutuos, kad monografijos tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis autorių siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, išanalizuoti balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktiems EP nariams komunikuojant su šalies gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis. Šis aspektas skatina diskusiją ir kelia klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie aukštesnio Lietuvos gyventojų žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija.
Diskusijoje dalyvaus monografijos autorės doc. dr. Sima Rakutienė ir doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė. Diskusiją moderuos prof. dr. Lauras Bielinis.
Monografijos „Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos parlamente“ sutiktuvės vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d. (ketvirtadienį) 14 val. Litexpo 5 salėje, Rašytojų kampe / LRT studijoje.
Renginyje bus kalbama apie vaikystės apsaugos ir gerovės problematiką. Aplinkos ir santykių poveikis vaiko vystymuisi yra esminis. Per žalojančios vaikystės patirčių koncepciją atskleidžiama, kokią galią žmogaus gyvenimui turi vaikystėje patirtos traumos ir jų sankaupos. Vaikas, siekdamas išgyventi toksinio streso aplinkoje, sunaudoja daug energijos iš kitų besivystančių organizmo sistemų, taigi, kad galėtų ne tik išgyventi, bet ir išskleisti savo potencialą, būtina puoselėjanti aplinka. Monografijoje aprašomi puoselėjančios globos komponentai, pabrėžiamos mokslu grįstos veiksmingos intervencijos, ypač į ankstyvąją vaikystę bei paauglystę – du itin jautrius vaiko vystymosi periodus. Intervencijos į vaikų ir šeimų gyvenimą neturi tapti dar vienu streso šaltiniu, juoba vaikams. Baudžiamoji intervencija charakterizuojama smurto įvykio tyrimu bei kontrolės ir priežiūros dominavimu prieš pagalbą vaikui ir šeimai. Vertinat Lietuvos vaikų apsaugos ir gerovės organizavimą argumentuojama, kad nuo baudžiamosios intervencijos būtina pereiti prie puoselėjančios globos ir aplinkos, galimybių plėtros kūrimo. Knyga ir renginys turėtų būti įdomūs ir naudingi visiems, besidomintiems vaikų apsauga ir gerove.
Renginyje dalyvaus monografijos autoriai – Ilona Tamutienė, Vytautas Kirka, Birutė Jogaitė, Vaida Auglytė
Monografijos „Nuo baudžiamosios intervencijos link puoselėjančios globos: tarpdisciplininis žvilgsnis į vaiko apsaugą ir gerovę“ pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d. (ketvirtadienį) 12 val. Litexpo 5.5 konferencijų salėje.
