Patikima žiniasklaida yra mūsų visų atsakomybė
Spalio 24-31 dienomis visame pasaulyje minima UNESCO Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė, kurios pagrindinė šių metų tema – medijų ir informacinis raštingumas visuomenės gerovei ir piliečių įgalinimui atsakingai jomis naudotis. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorės dr. Kristinos Juraitės dabar yra itin svarbu stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai, ugdyti medijų raštingumą ir sykiu diegti demokratines vertybes, kurių viena iš dedamųjų yra išraiškos laisvė ir atsakomybė.
Profesorės teigimu, visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida – tai tarpusavio santykių tarp žiniasklaidos ir visuomenės patikrinimas. „Kritiškai žemi pasitikėjimo rodikliai žiniasklaida signalizuoja apie tai, kad visuomenėje daugėja nusivylusių žmonių, nepatenkintų dabartine situacija. Be to, krentantis pasitikėjimas žiniasklaida kuria itin palankią terpę dezinformacijos sklaidai. Praradę pasitikėjimą, žmonės ieško kitų, jų manymu, patikimesnių šaltinių ir tuomet tie „kiti”, alternatyvūs šaltiniai turi galią formuoti visuomenės požiūrius, nuomones ir nuotaikas. Socialiniai tinklai ir per juos platinama dezinformacija dažnai užpildo šią nišą ir sykiu apriboja prieigą prie patikrintos, patikimos informacijos“, – pastebi VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja.
Medijų ir informacinis raštingumas – viena pagrindinių šiuolaikinio žmogaus kompetencijų
Anot prof. dr. K. Juraitės, moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog demokratinės šalys, kur pasitikėjimas žiniasklaida yra aukštesnis, paprastai geriau susidoroja su dezinformacijos iššūkiais. Todėl visuomenės atsparumo stiprinimas dezinformacijai, medijų raštingumo ugdymas ir demokratinių vertybių diegimas yra labai svarbūs veiksniai tai stiprinant. „Kita vertus, siekiant susigrąžinti pasitikėjimą žiniasklaida, žurnalistai turi padėti visuomenei suprasti, kaip veikia žurnalistika, kaip dirba žurnalistai, kaip tikrina faktus, atsakingai komunikuoja, vadovaujasi profesionalumo principais, atstovauja viešąjį interesą“, – pažymi VDU profesorė ir priduria, jog taip pat labai svarbu nepamiršti ir visuomenės informavimo, grįsto įrodymais ir faktais, skaidrumo, pagarbos ir empatijos. „Pagaliau, reikalinga efektyvi medijų politika, kuri užtikrintų nepriklausomos ir kokybiškos žurnalistikos tvarumą bei nuomonių pliuralizmą“, – pabrėžia prof. dr. K. Juraitė.
Prof. dr. Kristina Juraitė
Tuo metu VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorės ir UNESCO–UNITWIN medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro vadovės dr. Auksės Balčytienės manymu, dar niekuomet bendro sąmoningo susivokimo ir viešojo informacinio intereso gynimo poreikis nebuvo toks globaliai akivaizdus kaip kad globalių platformų Google, Apple, Facebook, Amazon, Microsoft ir kt. „orkestruojamoje” komunikacijoje „skęstančiame” pasaulyje. „Čia mintyje turiu ne tik tai, kas yra akivaizdžiai simptomiška virtualioje komunikacijoje, t.y., dezinformacijos ir kitokios informaciškai manipuliatyvios taršos pliūpsniai socialiniuose tinkluose. Kad tai gebėtume spręsti, reikia žvelgti giliau: suprasti duomenizuotos interneto infrastruktūros (kaip renkami duomenys) ir politinės ekonomijos (kaip „apmokestinamos” turinio kūrimo ir cirkuliacijos „paslaugos”) dalykus“, – pastebi prof. dr. A. Balčytienė.
Pasak profesorės, kintant dabartinei interneto infrastruktūrai, netruko išryškėti globalaus verslo interesai, kurie ilgainiui atvedė mus prie „paslaugų”, kurias dabar aktyviai teikia globalios platformos. „Paslaugos”, deja, yra ir dezinformacija, ir melagienos“, – teigia prof. A. Balčytienė ir priduria, jog medijų ir informacinis raštingumas yra bene viena dažniausiai įvardinamų kompetencijų, įgalinsiančių šiandienos komunikatorius nepasimesti, išlikti savais realaus asmeninio ir demokratinio gyvenimo kūrėjais. „Tokią šiuolaikinio žmogaus kompetenciją pavadinčiau sąmoninga savivoka, kuri leistų siekti aukštesnio laipsnio metakognicijos (aukštesnio savęs kaip besimokančiojo pažinimo), taip reikalingos visoms šiuolaikinio gyvenimo aktualijoms (aplinkos, sveikatos, demokratinės politikos) spręsti. Tokio tipo metakogniciniai gebėjimai aktualūs tiek kiekvienam informacijos vartotojui, tiek ir visiems profesionalams (taip pat ir žiniasklaidai) ir interneto „paslaugų” teikėjams apskritai. Bendrai kalbant, būtų galima sakyti, kad šiuolaikinis pasaulis gyvena naujos globalių visuomenių saviorganizacijos ir savitvarkos modelių paieškose, kuriose dalyvauja ir pasaulio galingieji (valstybės, verslai, interneto platformos), ir kiekvienas iš mūsų“, – pastebi akademikė.
Siekdami pokyčio turime atsigręžti į vertybes
Dezinformacija, radikalizmas, visuomenės, susiskaldymas, autoritetų paieška – žiniasklaidoje ir visuomenėje šios temos, ypatingai COVID-19 pandemijos kontekste, yra aptarinėjamos nuolat. Prof. dr. A. Balčytienės teigimu, dezinformacija tėra simptomas, o giliosios susikalbėjimo ir žinojimo stygiaus šaknys, kurios kankina šiuolaikines visuomenes, slypi kur kas giliau – vertybinėje sanklodoje.
„Tai atpažinti, gydyti ir reanimuoti yra ypatingai sunku. Žinoma, žiniasklaida ir žurnalistika turi veikti, kaip bene pačios aktualiausios tiesioginės priemonės kovai su informaciniu neprofesionalizmu, melagienomis ir dezinformacija. Tačiau čia neabejotinai svarbūs yra ir kiti šio daugybinio proceso veikėjai: mokymosi visą gyvenimą idėją plėtojantis švietimas ir mokyklų sistema, kiti kultūros ir viešojo gyvenimo gerovę palaikantys institutai, tokie kaip mokslo centrai, startuoliai, teatrai, muziejai, bibliotekos, kitos kasdienybės kokybę užtikrinančios paslaugos (viešasis transportas, miestų urbanistinis tinklas su traukos centrais/pastatais, aikštėmis, skverais). Demokratinei visuomenės bendraveikai užtikrinti svarbi palaikanti vertybinė sankloda, kurią plėtoti kaip tik ir turėtų šiose aplinkose palaikoma bendruomeniška, demokratiško gyvenimo principais plėtojama organizacinė kultūra. Demokratiniam bendrabūviui svarbi virtuali informacinė terpė – kodėl nepamąstyti apie šių fizinių erdvių atvirą kokybiško informacinio turinio plėtotę internete?“ – savo pastebėjimais dalijasi profesorė.
Prof. dr. Auksė Balčytienė
Vienas iš būdų skatinti medijų ir informacinio raštingumo didinimą visuomenėje ir įgalinti piliečius atsakingai jomis naudotis, kartu sukuriant terpę vystyti dialogui – universitetų įsitraukimas ir dalyvavimas tokios plačios aprėpties renginiuose, kaip UNESCO Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė. „Toks dalyvavimas yra reikšmingas ne tik dėl akademinio indėlio ar tyriminių veiklų matomumo, kurios natūraliai yra įvardinamos kaip universitetinio gyvenimo stilistika. Daug svarbiau yra tai, kad šiuolaikinis pasaulis išties, nors ir labai sunkiai, tačiau užtikrintai pripažįsta akademinės minties, mokslo ir faktų kalbos vertę. Ypatingai svarbu pažymėti, kad susidūrimuose su dezinformacija svarbu išlaikyti kritinį mąstymą, metakogniciją, bet sykiu ir jautrumą, empatiją aplinkai. Būtent tai tampa šiuolaikinio gyvenimo kokybę užtikrinančiais siekiniais“, – akademinių bendruomenių įsitraukimo svarbą ugdant visuomenę medijų ir informacinio raštingumo srityje pabrėžė prof. dr. A. Balčytienė.
„Šiais metais UNESCO švenčia 75 metų sukaktį nuo organizacijos įkūrimo 1946 m., o mes Lietuvoje pažymime narystės UNESCO organizacijoje 30-metį, tad šia proga norime pasidžiaugti, jog VDU Viešosios komunikacijos katedra aktyviai dalyvauja UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo bei tarpkultūrinio dialogo universitetų tinklo (MILID) veikloje. 2019 m. čia įkurtas UNESCO-UNITWIN medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centras, kurio pagrindinė misija yra inicijuoti mokslinius tyrimus, mokymus, ekspertinių žinių sklaidą. Čia vykdomi medijų politikos ir pliuralizmo, visuomenės švietimo ir piliečių dalyvavimo, žurnalistikos ir žiniasklaidos transformacijų tyrimai, kuriuos remia Europos komisija, Erasmus+, Jean Monnet, IREX ir kt. tarptautinės organizacijos“, – universiteto veiklas, įsitraukiant į medijų ir informacinio raštingumo skatinimą apibūdina prof. dr. K. Juraitė.
VDU sveikinimas UNESCO 75-ojo jubiliejaus proga
Daugiau informacijos apie UNESCO Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginius
