Netekome poeto, VDU garbės daktaro Roberto Keturakio

Vytauto Tamoliūno nuotr.

Antradienį eidamas 87-uosius metus mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.

Atsisveikinimas su rašytoju Robertu Keturakiu vyks nuo spalio 29 d., penktadienio, 17 val. Kauno laidojimo rūmuose „Tylos namai“ (Jonavos g. 220), Nemuno salėje.

Šv. Mišios bus aukojamos spalio 30 d., šeštadienį, 10 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkitatedroje bazilikoje. 13 val. urna išlydima į Kauno Petrašiūnų kapines.

R. Keturakis gimė 1935 metais Kauno rajone, Jonučiuose. 1954 m. baigęs Garliavos vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1967-ųjų iki 1991-ųjų jis dirbo žurnale „Nemunas“, vėliau – žurnale „Santara“, „Kauno žinių“ redaktoriumi. R. Keturakis tiek dirbdamas žurnale „Nemunas“, tiek ir Vytauto Didžiojo universitete buvo nuolatinis jaunųjų poetų, studentų kūrybos rėmėjas ir skatintojas, kurio vertinimai lydėjo pirmąsias jaunųjų kūrėjų knygas, publikacijas, literatūrinius skaitymus.

1997–2014 metais R. Keturakis buvo Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos vyriausiasis redaktorius, nuo 1998 metų redagavo „Kauno istorijos metraštį“ ir Kauno kunigų seminarijos auklėtinių kūrybos almanachą „Duc in altum“. Jis taip pat daug metų vadovavo Kauno Maironio gimnazijos kūrybinei bendrijai „Sietynas“.

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje ir Garliavos Jonučių progimnazijoje  įkurti R. Keturakio kabinetai.

Poetas yra išleidęs apie dvi dešimtis eilėraščių knygų, tarp jų – 1988-ųjų Poezijos pavasaryje apdovanotą „Amžinai laikinai“ (1987 m.), keletą publicistikos, eseistikos knygų, romaną „Kulka Dievo širdy“, poemas „Žemės vardas“ (1981 m.), „Septyni kalavijai“ (1989 m.), „Jotvingiai“ (2011 m.), istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) I ir II tomus (2011 m.). R. Keturakio lyrika atstovauja lietuvių poezijos tradicijai, joje susitelkiama ties pamatiniais žmogiškosios būties problematikos, istorijos motyvais. Poeto kūryba deklaruoja amžinąsias gėrio ir tiesos, Dievo temas, nuo jo poetinio žodžio neatsiejami ir Kauno motyvai.

R. Keturakio kūryba versta į latvių, estų, gruzinų, lenkų, ukrainiečių, rusų, armėnų, vengrų, kirgizų kalbas. Pastaruoju metu jo eilėraščiai buvo išversti į italų kalbą. Rašytojas taip pat į lietuvių kalbą vertė kitų šalių autorių kūrinius.

R. Keturakis 1988 metais pripažintas Poezijos pavasario laureatu, 2003 m. apdovanotas Kauno miesto mero apdovanojimu už gerus darbus visuomenės labui – „Gerumo plyta“, 2005 m. jam suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. 2006 m. R. Keturakiui paskirtas II laipsnio „Santakos“ garbės ženklas už nuopelnus Kaunui ir Jono Aisčio literatūrinė premija už poezijos knygas „Trys lelijos šventam Kazimierui“ (2004 m.) bei „Ir niekad vėlai“ (2005 m.). 2012 metais poetui skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, o 2013 m. R. Keturakiui suteiktas VDU Garbės daktaro vardas. 2020 m. jam įteiktas pasidabruotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalis ir Kauno rajono garbės ženklas.

Nepaprastai galantišką ir dėmesingą – tokį R. Keturakį prisimins buvę universiteto kolegos.

VDU bendruomenės vardu reiškiame užuojautą poeto Roberto Keturakio artimiesiems.