Atėjo laikas grįžti…

1071 11

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis

Jau pusantrų metų kovojame su Covid 19, deja kol kas mes vis dar traukiamės užleisdami virusui mūsų gyvenimo teritorijas.  Manau, kad atėjo laikas pagalvoti ir padiskutuoti, kaip galėtume pereiti į puolimą ir pradėti susigrąžinti prarastas pozicijas.

Susivienijęs pasaulio mokslas per rekordiškai trumpą laiką sukūrė keletą vakcinų, jas sėkmingai išbandė ir pradėjo jų gamybą. Atrodė, kad šį karą jau laimėjome. Beliko tik visiems pasiskiepyti, įgauti kolektyvinį imunitetą ir COVID 19 virusui teks tūnoti savo kamputyje kaip ir kitiems, įvairias ligas sukeliantiems virusams, jau nugalėtiems sukurtų vakcinų pagalba.

Apskaičiavome, kokio procento pasiskiepijusios visuomenės dalies pakaktų, kad susidarytų saugus kolektyvinis imunitetas. Pradinei viruso atmainai reikėtų pasiekti bent jau 70 proc. vakcinuotų gyventojų. Vakcinacijos pradžia buvo labai optimistinė. Pirmąsias vakcinos dozes žmonės stengėsi gauti kaip didžiausią vertybę, netgi pažeisdami nustatytas tvarkas, rizikuodami savo reputacija visi siekė gauti išsvajotą skiepą. Atrodė labai realu, kad iki vasaros vidurio tas 70 proc. slenkstis bus lengvai pasiektas. Deja. Maža to, kad virusas pradėjo mutuoti, įgydamas vis agresyvesnes formas, bet ir pačioje visuomenėje ėmė rastis negatyviai nusiteikusiųjų prieš vakcinaciją. Tuo netruko pasinaudoti įvairūs veikėjai dar labiau pakurstydami aistras. Ir štai  šiandien ne tik kad nesame pasiekę net 60 proc. pasiskiepijusiųjų dalies, bet dar turime ir didžiulį bendruomenės susiskaldymą ir neišvengiamą atskirtį tarp pasiskiepijusiųjų ir nenorinčiųjų skiepytis.

Kasdien dedamos didžiulės pastangos, kad didėtų pasiskiepijusiųjų dalis, nustatinėjimai reikalavimai ir draudimai neturintiems galimybių pasų ir skelbiami karantino atlaisvinimai pasiskiepijusiems. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Ir tai yra teisingas kelias. Tačiau šis kelias dar nėra sugrįžimo kelias.

Artėja Rugsėjo pirmoji. Diena, kai į mokymo įstaigas sugrįš tūkstančiai moksleivių ir studentų. Aukštųjų mokyklų bendruomenės nuo pat vakcinacijos pradžios buvo vienos iš aktyviausių. Daugumoje kolegijų ir universitetų pasiskiepijusių darbuotojų skaičius viršija 85 proc., o studentų, pasiskiepijusių bent viena doze, skaičius artėja prie 80 proc. gana sparčiai didėdamas. Manau, kad atėjo laikas grįžti. Kitaip sakant, tose aukštosiose mokyklose, kuriose bendras pilnai pasiskiepijusių visos bendruomenės narių procentas viršija  85 proc., būtų galima sugrįžti į pilną kontaktinį mokymą ir darbą visiems studentams ir darbuotojams. Aišku, laikantis visų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų.

Pagrindinis klausimas, kuris kyla: ar tai saugu? Manau, atsakymas yra taip. Visų pirma, 85 proc. yra pakankamas lygis kolektyviniam imunitetui. Toks procentas yra laikomas pakankamu, kai viruso aktyvumas siekia 7. Kitaip sakant, vienas sergantysis vidutiniškai gali užkrėsti iki 7 asmenų. Tokiu aktyvumu pasižymi COVID 19 Delta atmaina. Pasiekus tokį aukštą vakcinacijos lygį pakankamai uždaroje sistemoje, tikimybė nepasiskiepijusiam asmeniui susitikti ir bendrauti su kitu nepasiskiepijusiu asmeniu-viruso nešiotoju bei nuo jo užsikrėsti yra palyginti maža. Be to, nepamirškime, kad už universiteto ar kolegijos sienų bendras pasiskiepijusiųjų procentas sieks tik 65 ar 70 proc. Taigi rizika susirgti COVID 19 aukštojoje mokykloje bus ženkliai mažesnė nei už jos ribų. Toks saugumo lygis visoje visuomenėje bus pasiektas labai negreitai, o gal ir niekada to nepavyks padaryti.

Labai gerai suprantu, kad tokio sprendimo priėmimui iš kiekvieno akademinės bendruomenės nario reikia tam tikro kompromiso, supratimo ir susitaikymo. Tikrai sunku nepasakyti pikto žodžio savo kolegai dėstytojui ar studentui, kuris galėdamas ir turėdamas visas galimybes skiepytis to nedaro. Taip ir norisi paklausti: kaip tu sieki mokslo, galbūt kuri mokslą ir tuo pačiu nepasitiki jo pasiekimais? Tačiau esame skirtingi, įvairūs, unikalūs ir pakeisti vienas kito nuomonę per prievartą, draudimais ar ribojimais būtų blogas sprendimas. Liktume susipriešinę, įtarūs, nevieningi. Ilgai taip gyventi neįmanoma, kažkada turėtume pradėti sugrįžti. Jei pasiryžtume tokiam žingsniui, tai būtų tam tikra vilties šviesa tunelio gale visai Lietuvos visuomenei. Kuo vėliau tai darysime, tuo bus sunkiau.