Prof. Š. Liekis: santykiuose su Taivanu reikia abipusių pastangų
Lietuvos valdžia akivaizdžiai siekia proveržio santykiuose su Taivanu – tačiau tam reikia abipusių pastangų, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis. Birželio pabaigoje Lietuvai padovanojus 20 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių taivaniečiams, mūsų šalis susilaukė daug teigiamo dėmesio iš Taivano.
Prof. Š. Liekis, kalbinamas interviu Taivano naujienų agentūrai „Central News Agency“, pabrėžė, jog šios padovanotos vakcinos turi didelę simbolinę reikšmę – anot profesoriaus, Lietuvos valdžia jas pasitelkia siekdama išreikšti palaikymą demokratinėms valstybėms. Tačiau kai kuriuos klausimus reikia spręsti imantis rimtesnių veiksmų.
„Pastaruoju metu santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos yra ženkliai suprastėję. Nors ekonomiškai ir prekyboje šios šalys nėra labai priklausomos viena nuo kitos, o rizika pakenkti dvišaliams santykiams yra santykinai maža, tačiau, jei šis didelio atgarsio sulaukęs santykių plėtojimas su Taivanu neatneš Lietuvai reikšmingos naudos, dabartinė šalies valdžia tikrai susilauks didelio politinio spaudimo“, – komentuoja politologas.
Pasak profesoriaus, Taivanas savo ruožtu sieks įvertinti mastą, iki kurio jis galės išplėtoti savo santykius su Lietuva, bei riziką, kurią galima prisiimti gerinant pozicijas tarptautinėje arenoje. Norint pasiekti proveržį šiuose santykiuose abiem šalims reikės ne tik daug ryžto, bet ir konkrečių planų. „Jei santykiai tarp Lietuvos ir Taivano pasieks aukštesnį už neformalų lygmenį, tai neišvengiamai paveiks Taivano padėtį ES ir pasauliniu mastu“, – teigia prof. Š. Liekis.
Per visą sovietinės okupacijos laikotarpį Kinijos Respublikos vyriausybė, reziduojanti Taivane, nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Tačiau atgavusi nepriklausomybę Lietuva neatkūrė diplomatinių santykių su Kinijos Respublika, o užmezgė juos su Kinijos Liaudies Respublika (KLR), 1991-ųjų rugsėjį pasižadėdama nevystyti ir neskatinti jokių oficialių ryšių su Taivanu.
„Neįtikėtina, kad Lietuva nusprendė tokį įsipareigojimą pasirašyti – šalis, kuri dešimtmečius siekė laisvės, demokratijos ir išsilaisvinimo nuo centralizuoto valdymo ir okupantų gniaužtų. Įprastas Lietuvos politikų ir valdininkų apeliavimas į „vienos Kinijos politiką“ nėra visai korektiškas, nes su šia „vienos Kinijos“ versija, propaguojama KLR, sutinka ne visos valstybės. Daug šalių, užmegzdamos diplomatinius santykius ar skelbdamos deklaracijas su KLR, nemini arba nepripažįsta „vienos Kinijos principo“, – atkreipia dėmesį politologas.
Šiemet gegužę Lietuva oficialiai pasitraukė iš 17+1 bendradarbiavimo formato su Kinija – mechanizmo, kuris sieja Kiniją su vidurio ir rytų Europos šalimis. Tuomet Lietuva argumentavo, jog šis mechanizmas skaldo ES vienybę, skatina netolygius santykius Europoje, o Pekinas neišpildė savo pažadų atverti rinką ir didinti investicijas.
Oficialiais Jungtinių Tautų duomenimis, eksportas iš Lietuvos į Kiniją pernai siekė 315 mln. eurų ir sudarė vos 1,1 proc. viso eksporto iš mūsų šalies. Tuo tarpu Kinijos importas į Lietuvą siekė apie 1,1 mlrd. eurų – apie 4 proc. bendro importo į Lietuvą.
Taivanas ir Lietuva šiuo metu nėra sudarę daug dvišalių prekybos sutarčių. Remiantis Taivano Tarptautinės prekybos biuro statistika, 2020 m. importas į pastarąją šalį iš Lietuvos sudarė apie 27,1 mln. eurų, o eksportas iš Taivano į Lietuvą – apie 92 mln. eurų. Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neseniai informavo, jog žengtas dar vienas žingsnis link Lietuvos atstovybės atidarymo Taivane – Vyriausybė pritarė išvadai dėl tokios atstovybės steigimą įgalinančio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo.
„Šie pokyčiai leistų kurti aktyvesnius ekonominius santykius su Rytų Azijos šalimis, kuriose Lietuva neišnaudoja bendradarbiavimo potencialo, pavyzdžiui, Taivanu“, – birželio pabaigoje teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime cituojama ministrė.
Tuo tarpu prof. Šarūnas Liekis pažymi, jog bendradarbiavimas, ryšių palaikymas su Taivanu turi didelę geopolitinę reikšmę ne tik Lietuvai, bet visiems Vakarams.
„Jeigu įvyktų karinė krizė, JAV nėra įsipareigojusios ginti Taivano. Tačiau karo atveju JAV turėtų rimtai susimąstyti, kaip nuo KLR grėsmės apsaugoti Ramiojo vandenyno platybes ir likusią Pietryčių Aziją. Taivano praradimas Vakarų demokratijoms strategiškai brangiai kainuotų ir negarantuotų JAV komunikacijų saugumo bei kitų valstybių interesų regione. O kaip tokios agresijos atveju elgtųsi Lietuva? Ar prisimintume Lietuvos okupacijos nepripažinusią, de jure mums neegzistuojančią valstybę?“, – retoriškai klausia VDU profesorius.
