VDU ŽŪA mokslininkų inovacija gerins javų derliaus kokybę

Ekspertai teigia, kad žmogaus sveikatai netgi didesnį pavojų nei maiste esantys pesticidų likučiai kelia mikotoksinai. Į produktus, kurių sudėtyje yra grūdų, ir gyvūnų pašarus mikotoksinų gali patekti tuomet, kai javų pasėlius apninka  fuzariozė. Ši grybinės kilmės liga visame pasaulyje laikoma dažniausia priežastimi, dėl kurios blogėja javų derliaus kokybė ir  mažėja ūkininkų pajamos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai, bendradarbiaudami su dar keturių ES šalių universitetais ir verslo įmonėmis, šiuo metu kuria inovaciją, kuri sveikų ir fuzarioze apkrėstų grūdų derlių išrūšiuotų dar laukuose.

„Fuzarioze užkrėstuose grūduose besidauginantys mikotoksinai yra nuodingi žmonėms ir naminiams gyvūnams. ES maisto ir pašarų kokybei skiriamas ypač didelis dėmesys,  todėl iš ūkių superkamuose grūduose mikotoksinų kiekis negali viršyti Europos Komisijos reglamentu nustatytų rodiklių. Tačiau šiuo metu didelė problema yra tai, kad ir pačiu šiuolaikiškiausiu kombainu nukulti sveiki ir fuzariozės pažeisti grūdai patenka į vieną sunkvežimio priekabą“, – pasakoja VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis.

Žemės ūkio mokslų srityje dirbantys Lietuvos, Ispanijos, Belgijos Graikijos, Švedijos universitetai ir verslo partneriai pasirašė konsorciumo susitarimą, pagal kurį numatoma įgyvendinti tarptautinį informacinių ir komunikacinių technologijų žemės ir maisto ūkio srityje (ICT-AGRI-FOOD) projektą, kuriuo pirmą kartą siekiama sukurti inovaciją, kaip naudojant išmaniąsias ūkininkavimo technologijas maisto produktuose iš miežių ir kviečių grūdų sumažinti užteršimo mikotoksinais riziką.

Eksperimentuojant skirtingo klimato sąlygomis bus siekiama atsakyti į klausimą, ar įmanoma miežių ir kviečių grūdų užteršimo mikotoksinais riziką sumažinti taikant kombinuotą precizinio purškimo ir selektyvaus derliaus nuėmimo metodą.

Agronomijos fakulteto prodekanė doc. dr. Zita Kriaučiūnienė aiškina, kad prieš derliaus nuėmimą eksperimentiniai laukai bus skenuojami įvairias išmaniaisiais įrenginiais. Remiantis gautais duomenimis kiekvienas laukas bus suskirstytas į zonas: labai užteršta mikotoksinais, silpnai užteršta ir visiškai neužteršta.

Nustačius šiuos tris lygius bus braižomas žemėlapis. Pagal jį skirtingomis trajektorijomis važiuojantis kombainas skyrium nuims visiškai sveiką, žmonių maistui skirtą derlių, iš dalies užterštą, skirtą gyvūnų pašarams, ir labai užterštą, tinkantį biodujų gamybai.

 „Vienu projektu tikimės trejopo teigiamo rezultato  – sumažinti mikotoksinų riziką produktuose, kurių sudėtyje yra kviečių ir miežių, pagerinti ūkinių gyvūnų pašarų kokybę ir padėti ūkininkams atskirti aukščiausios kokybės derlių nuo užteršto mikotoksinais, kuris rinkoje irgi yra superkamas, bet už mažesnę kainą“, – tarptautinės mokslininkų komandos kuriamos inovacijos tikslus komentuoja E. Šarauskis, pastebintis, kad duomenys bus renkami skirtingais išmaniaisiais jutikliais, taip vertinant jų galimybes aptikti ir prognozuoti fuzariozės paplitimą lauke. Taip pat bus renkami duomenys apie dirvožemio, pasėlio ir mikroklimato sąlygas.

Taikant duomenų modeliavimo metodą, bus parengtos precizinio lauko purškimo ir selektyvaus derliaus nuėmimo rekomendacijos, suplanuotos optimalios atrankinio derliaus nuėmimo kombainais važiavimo trajektorijos, atlikti grūdų užterštumo mažinimo socialinio, ekonominio, aplinkosauginio ir agronominio poveikio vertinimai.

VDU ŽŪA partneriai šiame projekte: Gento  universitetas (UGent, Belgija), Aristotelio universitetas Salonikuose (AUTH, Graikija), Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas (SLU, Švedija), „Soluciones Agrícolas de Precisión S.L.“ („Agrosap“, Ispanija), Sevilijos universitetas (USE, Ispanija). Projekto koordinatorius  – Gento universiteto prof. dr. Abdul Mouazen.