14-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Gyvasis gamtos ženklas 2020“
Šių metų 14-ji tradicinė tarpdisciplininė tarptautinė mokslinė konferencija „Vital Nature Sign 2020“ („Gyvasis gamtos ženklas 2020“), kuri dėl COVID-19 pandemijos iš gegužės buvo perkelta į spalio 15–16 d., vyko nuotoliniu būdu.
Konferenciją organizavo: Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Lietuvos mokslų akademija ir Šiaurės šalių skirstymo mokslų draugija (NoSSS).
Konferencijos tematikos – šiuolaikinės gyvosios gamtos mokslų aktualijos ir jų perspektyvos.
Šios konferencijos darbe dalyvavo daugiau kaip 100 akademinės bendruomenės atstovų ir jaunųjų mokslo tyrėjų (doktorantų, magistrantų, bakalaurų) iš įvairių nacionalinių (Kauno technologijos, Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų bei Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų ir Biotechnologijos institutų, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro) ir užsienio (Poznan University of Medical Sciences, Poland; Nicolaus Copernicus University, Torun, Poland; Medical University of Bialystok, Poland; Institute for Environmental Solutions, Priekulu county, Latvia; University of Lubumbashi, Democratic Republic of Congo; Institute of Chemical Biology, Athens, Greece; Graduate Institute of Photonics and Optoelectronics, National Taiwan University, Taiwan) mokslo ir švietimo institucijų.
Konferencijos darbotvarkėje buvo 12 pranešimų plenariniuose posėdžiuose ir 46 elektroniniai stendiniai pranešimai. Tradiciškai konferencija suvienijo daugelį mokslo sričių ir krypčių.
Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius bei konferencijos pirmininkas akademikas prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška.
Konferencijos pradžioje buvo pagerbtas pasaulinio masto mokslininko prof. habil. dr. Klaus K. Unger (1936 – 2020) atminimas ir įvertinti jo atlikti darbai skirstymo mokslų srityje: nuo efektyviosios skysčių chromatografijos sorbentų ir katalizatorių kūrimo, sintezės, metodų miniatiūrizacijos iki naujų vaistų kūrimo ir profiliavimo, automatizuotos proteomikos ir peptidomikos analitinių prietaisų platformos vystymo, įskaitant mėginių paruošimą ir biožymenų paiešką. Mokslininkas dalyvavo 2007 m. rugpjūčio 26-29 d. Vytauto Didžiojo universitete organizuotoje 4-ojoje tarptautinėje Šiaurės šalių skirstymo mokslo draugijos konferencijoje (4th Nordic Separation Science Society (NoSSS) International Conference), pranešime pristatydamas naujausius skirstymo mokslų pasiekimus ir metodologijas bei pritaikymo perspektyvas. Ypatingą dėmesį prof. K. Unger skyrė Baltijos šalims, Skandinavijai, čia vystomam bioanalizės mokslui. 2009 metais jam buvo suteiktas Šiaurės Šalių Skirstymo mokslo draugijos Iškilaus mokslininko garbės vardas. Jis ne kartą lankėsi Lietuvoje, vedė intensyvius kursus VDU Gamtos mokslų fakulteto studentams chromatografinės analizės tema, aktyviai rėmė Instrumentinės analizės laboratorijų kūrimą VDU. Jis yra paskelbęs daugiau nei 330 mokslinių publikacijų, yra trijų mokslo monografijų redaktorius, skyrių 15 mokslo monografijų autorius, jo darbus kiti autoriai citavo daugiau nei 15 tūkst. kartų. Išskirtinę jo darbų kokybę atspindi tai, kad 64 mokslo darbai yra cituoti ne mažiau kaip 64 kartus (Hiršo indeksas h 64). Lietuvoje labai retas mokslininkas viršija Hiršo indeksą h 30. 1979 metais jo parašyta mokslo monografija „Porėtas silikagelis“ (K.K. Unger, „Porous silica, its properties and use in column liquid chromatography“, „Elsevier“, Amsterdamas) tapo esminiu mokslo kūriniu vystant efektyviąją skysčių chromatografiją, kuria grindžiama apie 80 proc. visų šiuolaikinių analizės metodų.
Konferencijoje pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo biotechnologijos, biofizikos, fizikos, virusologijos, žemės ūkio ir miškų, aplinkotyros ir ekologijos, maisto chemijos ir technologijos, medicinos ir farmacijos, biologijos ir botanikos, chemijos, biochemijos ir cheminės analizės sričių ekspertai bei jaunieji tyrėjai. Pranešimų santraukos publikuotos e-knygoje.
Tradicinė kasmetinė 14-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Vital Nature Sign“ („Gyvasis gamtos ženklas“) turi mokslinę ir praktinę reikšmę, sutelkia įvairių mokslo sričių ir krypčių šalies ir užsienio mokslininkus bei specialistus ir jaunuosius tyrėjus. Konferencijoje užmezgami nauji kontaktai ir surandami partneriai būsimiems projektams, pasidalijama naujomis mokslo idėjomis bei pasiekimais, kurie yra pagrįsti moksliniais tyrimais, gerinant gyvosios gamtos sveikatą.
Konferencijos dalyviai papildytus ir suredaguotus pranešimus turi galimybę spausdinti moksliniuose žurnaluose: „Chemija“, „Lithuanian Journal of Physics“, „Biologija“, „Toxicological & Environmental Chemistry“ ir „Environmental Research, Engineering and Management“.
Baigiant konferenciją vyko diskusijos, kurių metu nutarta 2021 m. gegužės 13–14 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, organizuoti jubiliejinę 15-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Vital Nature Sign 2021“ („Gyvasis gamtos ženklas 2021“).
