Mokyklos psichologė: tai nuolatinis darbas santykyje
Atėjo laikas, kai didelė dalis jau įgijusių bakalauro išsilavinimą žmonių sprendžia tolesnių studijų krypties pasirinkimo klausimą. Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra kviečia psichologijos bakalauro išsilavinimą turinčius ir į darbą su vaikais linkstančius pasirinkti „Mokyklinės psichologijos“ magistrantūros studijas. Programa siūlo ne tik aukštos kokybės paskaitas ir seminarus universitete, bet ir glaudžiai bendradarbiauja su ugdymo įstaigų psichologais ruošiant studentus būsimam praktiniam psichologo darbui.
Mokyklinės psichologijos studentė Greta Kačinskaitė džiaugiasi specialybės praktiką atlikusi Kauno miesto lopšelyje-darželyje „Aviliukas“. Jos praktikos vadovė psichologė Jurgita Petkinienė jau 12 metų dirba su vaikais. Psichologė Jurgita padėjo Gretai susipažinti su psichologo darbo ikimokyklinėje įstaigoje specifika, suderinti veiklas su praktikos institucijos poreikiais bei pateikė argumentuotą ir taktišką grįžtamąjį ryšį. Greta dėkinga praktikos vadovei už pagarbą ir lygiavertį bendradarbiavimą bei diskusijas svarbiais psichologo praktikoje pasitaikančiais klausimais.
Psichologė Jurgita Petkinienė dalinasi savo patirtimi ir su svarstančiais apie mokyklos psichologo kelią.
Kas lėmė psichologijos studijų pasirinkimą ir tolesnį darbą su vaikais?
Dar mokykloje domėjausi psichologinėmis temomis, rinkdavausi psichologines knygas. Visada domino žmogaus elgesio motyvai, kodėl žmonės tose pačiose situacijose elgiasi ir reaguoja skirtingai, kiek galime daryti įtaką savo pačių reakcijoms. Vyresnėse klasėse lankiau pagalbos telefonu kursus, kuriuos vedė mokyklos psichologė ir psichiatras. Tai dar labiau sustiprino susidomėjimą šia sritimi. Taigi galima sakyti, kad psichologijos studijų pasirinkimą lėmė keletas dalykų: smalsumas, noras geriau pažinti save bei noras padėti kitiems.
Rinkausi mokyklinės psichologijos magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete, nes bestudijuojant supratau, kad patiktų darbas su šeima, su vaikais. Man atrodo, kad vaikystė yra nuostabus amžiaus tarpsnis, kuriame galime kurti, atkurti, padėti (jei reikia), sustiprinti. Yra žinoma, kad vaikystėje neišspręsti sunkumai, neįveiktos trauminės patirtys gali turėti įtakos žmogaus visaverčiam funkcionavimui suaugusiame amžiuje. Todėl matau didelę prasmę dirbti šioje srityje.
Kuo įdomus Jūsų darbas? Ką labiausiai jame vertinate?
Labiausiai savo darbe vertinu santykį: santykį su tėvais, santykį su vaikais, auklėtojomis. Manau, kad santykis yra ir vienas iš svarbių psichologo instrumentų. Darbas darželyje yra įdomus tuo, jog jis labai įvairiapusiškas. Tai apima darbą su vaikais siekiant jiems padėti įveikti sunkumus ar prisitaikyti. Tai darbas su visa šeima, tėvų konsultavimas. Tenka organizuoti tėvams paskaitas ar seminarus, vesti tėvystės įgūdžių lavinimo grupes. Taip pat tenka dirbti su auklėtojomis, padėti joms ieškoti sprendimų, kūrybiškų būdų, kad ugdymas ir žaidimas padėtų augti vaiko asmenybei. Tai nuolatinis darbas santykyje.
Su kokiais iššūkiais susiduriate darbo vietoje ir kaip su tuo tvarkotės?
Vienas didesnių iššūkių dirbant darželyje, su ikimokyklinio amžiaus vaikais man yra situacijos subjektyvumas. Kartais suaugę pateikia gana skirtingą situacijos aiškinimą, matymą. Auklėtojos situaciją mato vienaip, o tėvai kitaip ir kartais ta informacija būna gana prieštaringa. Tuomet stengiuosi orientuotis į vaiką, kaip jis jaučiasi ir kuo gyvena. Sau užduodu vieną klausimą: kas šioje situacijoje geriausiai vaikui, kaip galime visi suaugę esantys šalia jo jam padėti? Dažniausiai atsakymas į šį klausimą ir būna tas problemos sprendimo raktas.
Ką galėtumėte pasakyti, jei norėtumėte paskatinti kitus renkantis mokyklos psichologo specialybę?
Man be galo patinka mano darbas, tad šiuo geru „virusu“ ir stengiuosi užkrėsti nors kiek svarstančius apie šią profesiją. Visų pirma dėlto, kad matau didelę prasmę šiame darbe. Taip pat dėl to, jog darbas tikrai nenuobodus, skatinantis tave tobulėti. Esi nuolat apsuptas jaunų, kūrybingų, augančių žmonių, nuolat apsuptas vaikystės skraiste.
