PMDF absolventė: „VDU prasidėjo didžioji mano transformacija“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) Viešosios komunikacijos absolventė Lina Skinkytė pasakoja, kad universitete prasidėjo jos transformacija, o studijos padėjo atrasti didesnį kūrybinį potencialą, auginti atkaklumą ir ryžtą. Baigusi bakalauro studijas, Lina pasiryžo save išbandyti atlikdama „Erasmus+“ absolventų praktiką ten, kur jūra ir atmosfera kvepia laisve, o valdžia yra kur kas arčiau žmonių – Nyderlanduose, karališkajame Hagos mieste.

Lina, ketverius metus studijavote Viešosios komunikacijos bakalauro studijas. Ar šios studijos Jums buvo naudingos ir įdomios?

Viešosios komunikacijos studijos man suteikė atitinkamas žinias, esminius įgūdžius ir patirtį pirmiesiems karjeros etapams. Nors studijų moduliai sutelkti į aktualius klausimus, susiejant juos su realaus pasaulio ir darbo patirtimi, tam, kad būtų galima patirti visapusišką mokymosi naudą, reikia nuolatinio užsispyrimo, motyvacijos ir smalsumo.

VDU prasidėjo didžioji mano transformacija. Studijos padėjo savyje atrasti didesnį kūrybinį potencialą, auginti atkaklumą, ryžtą, valdyti informaciją, vystyti skaitmeninius, diplomatinius bei analitinius gebėjimus. Šios savybės reikalingos ne tik Viešosios komunikacijos specialistui, bet apskritai jaunam žmogui, siekiančiam nuolatinio tobulėjimo ir žinių, įgalinančių argumentuoto bei kritiško mąstymo raidą informacinio chaoso visuomenėje.

Per visus ketverius bakalauro studijų metus tiek VDU, tiek užsienio akademinėje bendruomenėje sutikau nepaprastai įdomių žmonių: dėstytojų, kolegų, kitų studentų, profesorių. Iš jų išmokau daug apie šiuolaikinio pasaulio greitį, medijas ir technologijas, žurnalistiką. Kartais net paprasti, tačiau įkvepiantys pasisakymai apie gyvenimą manyje sužadindavo smalsumą ieškoti toliau, tyrinėti plačiau ir prisidėti prie didesnių pokyčių, darančių teigiamą įtaką šiuolaikinėje sparčiai besivystančioje visuomenėje.

Kas Jus paskatino ryžtis praktikai už Lietuvos ribų?

Pasirinktų studijų metu visados buvo skatinamas tarptautinis ir globalus požiūris į vykstančius įvykius ir procesus, kuris mane pačią nukreipė į tarptautinę aplinką, pasirenkant važiuoti į Erasmus+ studijas ir praktiką. Tai suteikė man galimybę pasaulį pamatyti plačiai atvertomis akimis, pagilinti savo kultūrines žinias įkvepiančioje, kūrybingoje ir kosmopolitinėje kultūriškai turtingų valstybių aplinkoje. Labai džiaugiuosi, kad likimas mane nuvedė ir į nuostabų Nyderlandų miestą – Hagą.

Išvažiuoti absolventų praktikai į Lietuvos ambasadą Nyderlanduose sugalvojau prieš metus rašydama savo bakalauro darbą. Tuo metu mano gyvenimas vertėsi aukštyn kojomis, tad nusprendžiau po mokslų padaryti pertrauką, kad galėčiau apgalvoti tolimesnį kelią ir galimybę magistro studijas rinktis tarptautinių santykių srityje. Praktika ambasadoje man pasirodė puiki galimybė tobulėti toliau, o kelionės mane visados įkvepia svarbiems pokyčiams ir didesniems tikslams.

Absolvento praktikai pasirinkote ambasadą. Kokie gebėjimai ir žinios buvo reikalingiausi?

Darbas ambasadoje labai įvairus, tačiau reikalaujantis daug atsakomybės, atidumo ir puikių komunikacinių sugebėjimų. Būdama čia supratau, kad šį darbą tikrai galėčiau dirbti. Daugiausia praktikantų pagalbos reikia konsuliniam skyriui, kur tenka spręsti įvairias lietuvių, gyvenančių Nyderlanduose, problemas. Teko priimti bei parengti diplomatinio pašto ir kitus dokumentus, bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis, konsultuoti telefonu, atsakinėti į elektroninius laiškus, rašyti apžvalgas Nyderlandų aktualijų temomis, dalyvauti įvairiose konferencijose ir kitų ambasadų organizuojamuose renginiuose.

Ką naujo išmokote ir sužinojote šios praktikos metu?

Šios praktikos diplomatinėje atstovybėje dėka geriau įvaldžiau diplomatinius sugebėjimus, išmokau spręsti stresines situacijas, tuo pačiu išlaikant empatijos bei supratimo jausmą. Susidariau įspūdį, kad diplomatui svarbu visada atsakingai rinkti žodžius, išlaikyti geras manieras, atidžiai klausytis kitų ir nepriimti impulsyvių sprendimų. Paskutinę savybę buvo pakankamai sunku ugdyti, kadangi dažnai kildavo situacijų, kuriose žmogiškumas persipindavo su racionalumu, o sprendimą tekdavo priimti atsižvelgiant į tam tikras taisykles ir nustatytą tvarką.

Studentams atliekantiems praktiką ambasadose, suteikiama galimybė eiti į vadinamus politinius „bryfus“, kuriuose prieš rengiamus ECOFIN tarybos, Euro grupės  ar Užsienio ir  Vidaus reikalų ministerijų posėdžius, skelbiama Nyderlandų pozicija tam tikrais politiniais klausimais. Nyderlanduose, kaip ir daugumoje kitų vakarų Europos valstybių, dabar vyrauja kiti, globaliai aktualūs politiniai klausimai: globalinis atšilimas, nacionalinis saugumas, Kinijos šnipinėjimas, Brexit, terorizmas, migrantai. Turėjau progą apsilankyti Nyderlandų Užsienių reikalų ir Finansų ministerijose, kur susipažinau su būsimais ir esamais diplomatais iš skirtingų Europos valstybių.

Pastebėjau, kad mano karta yra kur kas liberalesnė, kritiškesnė ir labiau sąmoninga globalios visuomenės problemoms. Nors galbūt tokie yra jaunieji diplomatai, bet vis dėlto panašaus pasaulio matymas, atvirumas kitiems, mano nuomone, padeda suvienyti skirtingų tautybių žmones.

Papasakokite, kuo įdomus ir svarbus Hagos miestas?

Pasitaiko žmonių, kurie vis dar galvoja, kad Haga yra teismo pavadinimas. Ne nuostabu, nes šis miestas iš tikrųjų garsėja dėl jame įsikūrusių Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT)  ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo būstinių, kuriose sprendžiami labai svarbūs ir sudėtingi, tarptautinės bendrijos teisę pažeidžiantys atvejai. Haga yra oficialus Nyderlandų vykdomosios valdžios ir įvairių tarptautinių organizacijų miestas. Čia įsikūręs šalies parlamentas, karaliaus rūmai, o aristokratiniuose istorinio stiliaus pastatuose veikia net 107 skirtingų šalių ambasados ir konsulatai.

Kas Jums padarė didžiausią įspūdį šiame mieste?

Iš tiesų dauguma stebisi išgirdę, kad Nyderlandų karalius daugiausia savaitės dienų praleidžia dirbdamas Hagos miesto centre įsikūrusiuose Noordeinde rūmuose. Kiekvienas einantis gatve čia gali grožėtis jo rūmais, ar karalius namie, galima sužinoti iš pakeltos vėliavos. architektūra primena karališką prabangą, miestas spinduliuoja paprasta ir draugiška atmosfera. Parlamento vidinis kiemelis yra visiškai atviras ir prieinamas kiekvienam praeiviui, o ant žalios pievelės prie bene labiausiai Hagoje lankomų Taikos rūmų, dažnai galima pastebėti pietaujančius miesto gyventojus. Pro netoli ambasados įsikūrusius Taikos rūmus, praeinu kiekvieną dieną. Kaskart amžinosios taikos liepsna sušildo krūtinę ir atgaivina tikėjimą pasaulio taikos idėja.

Atvykusi Hagą pamilau ne tik dėl lengvai pasiekiamos jūros, bet taip pat buvau maloniai šokiruota, kai kostiumuotus Nyderlandų ministrus, diplomatus ir kitus valdžios pareigūnus pamačiau į darbą važiuojančius ne naujausiomis mašinomis, o dviračiais ir savo gyvenimo būdu nesiskiriančiais nuo didžiosios daugumos. Galbūt čia ir slypi Nyderlandų sėkmingos šalies paslaptis – mažesnis politikų ego ir sveikesnės, lygios ateities visuomenės matymas, kurią taurina ir kildina ne materialus pasaulio laikinumas ar užimama padėtis, o elgesys su kitais, žinios ir vienijančios idėjos.

Pagal laimės rodiklį Nyderlandai yra laimingiausių valstybių penketuke. Ar tikrai ten sklando ,,laimės dvasia“?

Žinoma. Tiesą pasakius, tik dabar suprantu, iš ko galima atskirti laimingą šalį – čia vyrauja priklausymo bendruomenei, draugystės jausmas, o iš olandų sklinda jaukumas ir pagarba vienas kitam.

Vienas irakietis, gyvenantis Hagoje, juokaudamas man pasakė, kad dažnas šypsojimasis gerina širdies veiklą, todėl jis nuolat šypsosi, o kai mažiau skundžiasi – jam viskas daug geriau sekasi. Tą akimirką užfiksavau jo pasakytus žodžius, net jeigu tai ir yra seniai patvirtintas faktas. Negalėjau suprasti, kaip žmogus atvykęs iš šalies, kurioje žūsta nekalti žmonės, nuolat vyksta susirėmimai, bombarduojami miestai, sugeba tiek daug šypsotis.

Žinau, kad tikrai į viską neįmanoma pažvelgti su šypsena, bet tikiu, kad vienokia ar kitokia žmonių skleidžiama energija persiduoda kitam. Labai norėčiau, kad taip manytų ir Lietuvos žmonės.

Neseniai vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Ar daug lietuvių atėjo balsuoti?

Teko matyti, kaip ambasadoje vyksta intensyvus pasiruošimas Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams. Užsiregistravusių balsuoti Nyderlanduose buvo virš tūkstančio. Mano manymu, tai gana mažas skaičius lyginant su tuo, kiek tūkstančių lietuvių gyvena Olandijoje. Tačiau atėjo balsuoti ir nesiregistravusių. Galima manyti, jog vangus rinkėjų gyvenančių užsienyje aktyvumas ir pasirinkimas neiti balsuoti yra tam tikra maišto forma prieš dabartinės politinės situacijos ydas, savotiškas atitrūkimas nuo tėvynės, abejingumas arba tiesiog nusivylimas valdančiaisiais.

Smagu, kad jau per išankstinį balsavimą balsuoti atėjo nemažai jaunų žmonių, gyvenančių ir studijuojančių Nyderlanduose. Iš dalies nesutikčiau su tuo, kad jaunimas netiki tuo, jog jų balsas gali kažką pakeisti. Man atrodo, kad kaip tik, atvirkščiai, Lietuvos jaunimas turi daugiau ambicijų prisidėti prie demokratinio šalies valdymo.

Ko palinkėtumėte būsimiems PMDF studentams?

Svarbiausia, kad studijos ir universitetas būtų įkvepianti, kūrybiškumo kultūros paremta erdvė, kurioje kiekvienas būtų pasiruošęs naujovėms, nebijotų pokyčių ir turėtų galimybes išmokti veikti bei konkuruoti išsvajotose darbo rinkose.