Draugai verslininkai: idėjų įgyvendinimas – kaip automobilių lenktynės

Jonas Paulauskas ir Paulius Paražinskas yra Verslo praktikų centro (VPC) alumnai, kurie šiuo metu sėkmingai vysto verslą Tenerifės saloje, Ispanijoje – gamina virtualios realybės lenktynių simuliatorius. Šiuos vaikinus galima pavadinti tikrais bebaimiais, kurie tikslo siekia bet kokia kaina ir savo veiksmais įrodo, jog sunkiai dirbant ir labai norint net pati nerealiausia idėja gali virsti tikrove.

PAŽINTIS

Jonas: Mūsų pažintis buvo labai įdomi, kiek neįprasta. Atvažiavau į VPC organizuotą susitikimą su įmonėmis, kuriame dalyvavo ir Paulius. Po susitikimo išėjome į lauką ir pastebėjau, kad jis įlipo į seną „Nissan“, bet tokį, kurio šiaip gatvėse nepamatysi. Aš pagalvojau, kad smagu sutikti jauną žmogų, kuris turi suvokimą apie mašinas. Priėjau prie Pauliaus ir pradėjome pokalbį apie automobilius, taip ir išsivystė bendravimas.

VERSLAS

Paulius: Mes abu labai mėgstame ir mylime automobilius bei automobilių sportą. Jonas, kuris lenktyniauja jau 11 metų, dar prieš mūsų pažintį vystė idėją sukurti verslą, o mums susipažinus ir pradėjus bendradarbiauti idėją ėmėme plėtoti. Virtuali realybė ir simuliatoriai plane atsirado dėl to, kad šioje srityje matėme didžiulę perspektyvą.

Viskas išaugo iki to, kad šiuo metu turime verslą Tenerifėje. Gaminame virtualios realybės lenktynių simuliatorius, kuriais važiuodami žmonės gali pasijausti lyg tikri lenktynininkai. Šią Ispanijos salą pasirinkome, nes ten yra didžiulis turistų srautas, kuris mums itin aktualus. Taip pat, Tenerifėje turime draugų, kurie, esant reikalui, labai padeda – ypač tada, kai atsitinka kažkokios nenumatytos situacijos, o manęs ir Jono tuo metu saloje nėra.

Jonas: Šiuo metu mūsų teikiamoje pramogoje viskas atrodo taip: žmogus užsideda virtualios realybės akinius, atsisėda į automobilio vidų, o ten – įvairiausia įranga, kurios dėka žmogus pasijunta lenktynininko vietoje. Pati mašina taip pat tikra, sportinė. Be to, verslas įsikūręs didžiausiame Tenerifės prekybos ir laisvalaikio centre „Siam Mall“.

Mūsų darbas reikalauja daug jėgų ir nestandartinių sprendimų. Mes su Pauliumi esame atsakingi už verslo vystymą, tačiau tikrai nevengiame dirbti visų darbų – patys tvarkome automobilį, kartais dirbame po 12 valandų plėšdami bilietus ir dalindami juos žmonėms.

Paulius: Kai pats padirbi po 12 valandų per dieną, tuomet gali įsijausti ir labai puikiai suprasti savo darbuotojus, pagyventi jų kailyje. Jeigu patys taip padirbę pastebime, kad tam tikras darbas mums neįdomus, tai iškart imamės planavimo ir galvojame kaip sudominti ir motyvuoti darbuotoją, kad jis savo darbo vietoje jaustųsi kaip įmanoma geriau. Taip pat, iš arti susipažinę su darbais įsigiliname į įvairių sistemų veikimą. Nors tai ir nėra pagrindinė mūsų veikla, tačiau bet kokiu atveju ji naudinga.

DARBAS KARTU

Jonas: Mes abu labai racionaliai galvojame. Esame susitarę, kad jeigu būtų kažkoks didelis ginčas, tai imtume popieriaus lapą, padalintume jį į dvi puses, pasvertume skirtingus argumentus ir tokiu būdu išanalizuotume problemą.

Paulius: Kažkokių didelių konfliktų pas mus dar nėra buvę. Kartais išsiskiria nuomonės, bet manau, kad tai yra labai gerai. Žmonės iš prigimties yra labai skirtingi, o savo nuomonės turėjimas – didžiulis pliusas.

Jonas: Taip, nes jeigu abu taip pat galvotume, tai tuomet kyla klausimas: „Kam man reikia jo arba jam manęs?“. Iš kitos pusės, galima atrasti ir panašių būdo bruožų. Abu esame tvarkingi, kruopštūs, stengiamės nedrumsti kito žmogaus ramybės, o tai labai svarbu tiek laiko praleidžiant kartu – ypač verslo kelionių metu. Na, o kai kartu dirbame, vienas kitą kažkaip išjudiname – pastumiame į priekį, padrąsiname.

IŠŠŪKIAI

Jonas: Puikiai pamenu akimirką, kai reikėjo susimokėti 5 tūkst. eurų už vietos nuomą prekybos centre. Visą reikiamą įrangą buvome nusiuntę į Tenerifę ir patys jau stovėjome saloje, kurioje vystysim savo verslą. Laikiau rankose tuos pinigus ir mane apėmė didžiulė baimė. Galvoje nuolat sukosi mintys, kad tai dar visai neišbandytas produktas ir nežinia, ar išvis kažkam patiks. Mes investavome tiek daug, o jeigu niekas neateis? Visą dieną nervinausi ir ant visų pykau, o Paulius ramiai stovėjo ir sakė: „Tiek kelio nueita, belieka tik bandyti“. Taigi, susimokėjome nuomą, per naktį įsirengėme prekybos centro paskirtoje vietoje, o kitą dieną pradėjome savo veiklą. Nesitikėjome visiškai nieko, o išėjo taip, kad per pirmą dieną surinkome 640 eurų. Žmonės nuolat keitėsi, o mes vos spėjome plėšti bilietus ir rinkti pinigus. Kokį mėnesį negalėjau patikėti tuo, kas vyksta. Jautėmės daug pasiekę vien jau dėl to, kad visa technika sklandžiai veikė. Iki šiandien tai prisimenu. Vienam pačiam turbūt nebūtų užtekę drąsos tiek daug pastatyti ant kortos ir išsiųsti mašina kažkur už tūkstančių kilometrų į kažkokią salą, neturint net vietos, kur ją statysime.

Paulius: Galima kurti įvairius verslo planus, skaičiuotis minimalius pardavimus ir panašiai, bet realybė tokia, kad niekada nežinai, ko tikėtis. Investuojame didžiulius pinigus ir iki pat paskutinės minutės neaišku, kokį tai įgaus pavidalą. Todėl labai smagu, kai viską kuriant žingsnis po žingsnio dalykai ima ir sėkmingai susistato.

KOMPETENCIJOS

Jonas: Man atrodo, kad būti verslininku yra panašu, kaip ir lenktynininku. Pabandysiu paaiškinti: kai važiuoji lenktynėse, ten yra svarbi kiekviena sekundė ir, jeigu tau nulūžo ratas, negalvodamas šoki iš mašinos ir ieškai pagalbos. Drąsiai eini pas žmones, klausi, prašai ir dėl geriausio rezultato kovoji bet kokia kaina.

Paulius: Taip, turi kovoti dėl kiekvienos sekundės. Bet kokioje situacijoje, kurioje gali gauti pranašumą, turi tuo pasinaudoti. Pradėję savo verslą Kanarų salose įsitikinome, kad nesvarbu kur benueitumėme, visur durys yra uždarytos ir gauti kitokį atsakymą, nei „Neįmanoma“ beveik nerealu.

Jonas: Kai atėjome į prekybos centrą, kuriame šiandien stovi mūsų automobilis, mums sakė, kad to centro direktoriaus mes niekada net akyse nematysime, o ką jau kalbėti apie tai, kad jis mums paskirs vietą prekybos centre, dėl kurios visi verslai taip kovoja. Bet išėjo, kad jau pusę metų sėkmingai kartu su juo dirbame.

Paulius: Daug kas sako, jog reikia motyvacijos, bet aš manau, kad svarbiausia – ryžtas ir kryptingas tikslo siekimas. Labai dažnai rankos nusvyra po pirmos, antros ar trečios nesėkmės, tačiau būtent tada ir kyla idėjos, kurias įgyvendinus laukia sėkmė.

Jonas: Kai pirmą kartą atvykome į Tenerifę, net draugai juokėsi iš mūsų ir sakė, kad darome visišką nesąmonę. Tačiau tokiomis akimirkomis, kai viskas sunku ir atrodo niekas netiki, o reikia priimti logiškus sprendimus, labai daug sužinai apie save. Tada ir supranti, ar gali, ar ne.

Paulius: Mūsų darbas – nuolatinė rizika. Kai eini į darbą biure, viską žinai tiksliai: ką dirbsi, kiek laiko ir kokį atlygį gausi, o mes dažniausiai turime tik neapibrėžtas idėjas, prie kurių reikia nuolatos dirbti, ir niekada nežinai, kurią sekundę viskas keisis.

Aš manau, kad daug kas priklauso ne nuo kompetencijų, bet nuo to, ko pats žmogus nori. Vieniems reikia saugumo, todėl jie ir dirba darbą, kuriame viskas aišku. Kiti trokšta finansinės nepriklausomybės, todėl imasi savo verslo. Pirmiausia reikia žinoti ko nori, o tuomet ieškoti savo silpnųjų ir stipriųjų pusių ir jas pagal poreikį tobulinti.

GYVENIMAS ISPANIJOJE

Paulius: Ispanijoje vien susikalbėti angliškai – iššūkis. Kažkada mums nutempė mašiną, nes buvome palikę neleistinoje vietoje, ir paskambino man tokia moteris, aiškindama kažką ispaniškai. Niekaip nesusikalbėjome. Sakiau Jonui, kad ji nekalba angliškai, o jis taip nenorėjo tuo tikėti, kad atėmė telefoną iš mano rankų pats pakalbėti. Deja, nesėkmingai.

Jonas: Yra buvę ir tokių situacijų, kai sugenda simuliatorius, o Tenerifėje neišeina rasti jokių meistrų: niekas nieko nežino arba nemoka. Tam, kad laidus išeitų sulituoti, turime siųsti prietaisus į Lietuvą.

Aišku, yra ir smagių dalykų. Pavyzdžiui, Ispanijoje pietų pertraukos trunka 2-3 valandas per dieną, maždaug nuo 13 val. iki 16 val. Mes iš ryto atvažiuojame į miestelį, ten susitvarkome kai kuriuos reikalus, o tuomet per pertrauką sėdame ant motorolerio ir lekiame į paplūdimį pasimaudyti. Pirmus mėnesius viskas atrodo ne kaip darbas, o kaip aktyvus poilsis.

Atrodo, kad Ispanijoje gyvenantys žmonės visą laiką yra komforto zonoje. Jeigu atvažiuoji į banką ir paprašai pasikrauti telefoną, tave tiesiog nuveda į direktoriaus kabinetą ir parodo laisvą rozetę. Jeigu nueini į parduotuvę, o ten kasininkas geria alų ir žaidžia su draugais šachmatais, turi šiek tiek palaukti, kol jis baigs ir ateis tavęs aptarnauti.

ATEITIES PLANAI

Paulius: Verslas Tenerifėje – tai tik dalis veiksmo. Ir toliau vystome savo Simuliatorių verslą kaip frančizę, kad galėtume padėti žmonėms užsidirbti pinigus naudojant mūsų įrangą, taip pat dirbame prie dar vieno naujo sportinių automobilių projekto.

Jonas: Kaip jau minėjome, labai mėgstame automobilių sportą ir pastebime, kad Lietuvoje jis ima vis labiau populiarėti. Būtent dėl to planuojame pasiūlyti keturis paslaugų paketus, susijusius su automobiliais. Pirma, darysime renginius įmonėms, kuriu metu kviesime atvykti pas mus ir pasivažinėti  su profesionaliais vairuotojais Nemuno žiede, pabendrauti su jais ir tiesiog kitaip praleisti laiką. Kitas paketas apims automobilių, skirtų profesionaliems sporto renginiams, nuomą. Sportinės mašinos bus tinkamai paruoštos nuo išvaizdos iki technikos, todėl juos duosime tik sportininkams, kurie yra profesionalai. Be to, viena iš paslaugų bus individuali pramoginė sportinio vairavimo pamoka, kurios metu klientas galės pagilinti vairavimo įgūdžius ir būtiniausias žinias apie automobilius, kurias, mūsų nuomone, privalo turėti kiekvienas vairuotojas. Ketvirtasis sektorius – darbas su vaikais. Norime lavinti vaikų suvokimą apie automobilius ir ugdyti reikiamus įgūdžius, kad jie nuo mažų dienų augtų atsakingais vairuotojais ir saugaus eismo dalyviais.

KĄ DAVĖ VPC?

Paulius: Didžiausia iš VPC gauta dovana – pažintis su Jonu. Mane nuo mažens traukė verslas, įvairios socialinės veiklos ir darbas komandoje. Turbūt dėl to, kad augau verslioje aplinkoje, tačiau pradėjęs dalyvauti VPC veiklose pastebėjau, jog yra labai daug žmonių, kuriems įvairūs verslo dalykai yra visiška naujiena. Taigi, VPC, be jokios abejonės, yra puiki vieta pradėti savo pažintį su verslu, pabendrauti su potencialiais darbdaviais, užmegzti naudingas pažintis ir susidėlioti bazines žinias, kurios pravers įvairiose gyvenimo situacijose.

Jonas: Aš irgi mąstau labai panašiai. Visada įdomu būti verslių žmonių apsuptyje, o VPC būtent tai ir duoda. Aš čia gavau labai daug medžiagos, kuri man pravertė vystant savo verslą ar bendraujant su kitomis įmonėmis.

Nuo to laiko, kai patys dalyvavome VPC veiklose praėjo nemažai laiko, tačiau visuomet, kai tik turime galimybę, stengiamės čia sugrįžti ir pasidžiaugti tuo, kaip viskas keičiasi, tobulėja ir plečiasi. Kažkada savo veiklas vykdėme mažame kabinete Jonavos gatvėje, o šiandien tos veiklos pripažintos vienomis geriausių Europoje. Belieka taip judėti ir toliau.

Joną ir Paulių kalbino Živilė Masytė