Rektorius prof. Juozas Augutis: „Mums visiems ši patirtis yra pirmoji“

2022 m. švęsime Vytauto Didžiojo universiteto įkūrimo šimtmetį. Šis laikotarpis universiteto tradicijai nebuvo lengvas: uždarymas ir dalybos po sovietų okupacijos, minties raida išeivijoje, atsikūrimas. XXI amžiuje susiduriame su naujais sociokultūriniais, politiniais, ekonominiais, etiniais ar saugumo iššūkiais, kuriuos daugeliu atvejų veikia sparčiai besivystančios technologijos. Natūralu, kad universitete kaip mokslinės kūrybos bendruomenėje šie pokyčiai turi būti apmąstomi ir ieškomi sprendimai. Kad nepažįstama virstų pažįstama, mums reikia skirtingų sričių sintezės ir įvairias disciplinas atstovaujančių akademikų ir ekspertų susitelkimo. Juk iš esmės pasaulis, kuriame gyvename šiandien, pasak filosofo N. de Warreno, yra mokslo produktas.

Šiandien esame nekasdienio įvykio – universitetų integracijos – liudininkai ir aktyvūs dalyviai. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, nėra netikėti – Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų susiliejimui į vieną pritarė universitetų Tarybos ir Senatai. Poreikis suprasti šiuolaikinį pasaulį ir jį keisti atvedė mus ten, kur šiandien esame. 2019 m. sausio 1 d. trys universitetai taps vienu Vytauto Didžiojo universitetu, kuris bus plačiausios aprėpties Lietuvoje.

Turime šį tą bendro. Mums visiems, taip pat ir man, ši patirtis yra pirmoji. Nerimas, jaudulys, viltis ir tikėjimas platesnėmis galimybėmis – visos šios emocijos yra tikros ir natūralios. Kaip ir mūsų visų ištikimybė Vytauto Didžiojo universiteto idėjai ir tradicijai. Todėl šiame etape noriu pakviesti kiekvieną iš Jūsų dalintis išmintimi ir padėti kurti universitetą, kuris būtų atviras mokslinei kūrybai ir laisvai intelektualinei minčiai.

Peržengiame įprastines ribas

Nors ir nėra paprasta keisti nusistovėjusias praktikas, kartais būtina, kad sukurtum nauja ir neužsisklęstum siaurumoje. Atvirumas naujovėms, skirtingų kompetencijų santalka, tarpdisciplininis bendradarbiavimas, aprėpties plotis ir gylis įgalina Vytauto Didžiojo universitetą imtis mokslinių tyrimų ir studijų tokiose aktualiose temose kaip klimato kaita, darnus vystymasis, bioekonomika, biotechnologijos, agroinovacijos, žiedinė ekonomika, technologijų teisė, skaitmeninė humanitarika ir daugelyje kitų, mąstyti apie netikėtas jungtis tarp įvairių krypčių – nuo menų iki fizinių mokslų, nuo socialinių iki technologijos mokslų.

Šiandien tam turime visas galimybes, pirmiausia, žmogiškąjį potencialą. Pavieniui tikrai nepajėgtume sistemiškai tirti ir prisidėti prie šiuo metu pasaulyje aktualių problemų sprendimo, todėl būtina peržengti esamą veiklos lauką ir ieškoti jungčių su kolegomis iš kitų universitetų. Kintantis pasaulis skatina mus apmąstyti klausimus, kurie kyla įvairių sričių sandūroje.

Džiugu, kad tai jau vyksta. Štai, mūsų bendruomenės nariai savo iniciatyva jau organizuoja diskusijas ir ieško galimų raidos scenarijų – nuo ūkio modernizacijos iki naujos kartos pedagogų rengimo. Prie vieno stalo susėda istorikai, filosofai, agronomai, gamtininkai, IT ekspertai. Toks platus požiūrių laukas bet kokias diskusijas pakylėja į visiškai kitą kokybinį lygmenį – leidžia skirtingais pjūviais analizuoti daugiasluoksnius reiškinius, kurių pasekmės tiek socialinės, tiek ekonominės, tiek agrarinės ir gamtinės.

Svarbu pažymėti, kad skirtingų mokslininkų bendradarbiavimas įsibėgėja ne dėl to, kad taip parašyta integracijos plane ar taip nurodo universiteto administracija. Žmonės patys įžvelgia galimybes ir imasi iniciatyvos griauti barjerus tarp atskirų krypčių ar padalinių. Pasinaudodamas proga, noriu pakviesti ir padrąsinti visus kolegas telktis, bendradarbiauti, ieškoti netikėtų ir dar neišbandytų kelių. Universitetų integracija atveria kur kas platesnius horizontus, pasinaudokime tuo. Juolab, kad naujai kuriami tarpdisciplininių tyrimų centrai, klasteriai, tokie kaip Inovatyvios edukologijos, Klimato kaitos ar Bioekonomikos, o taip pat institutai, laboratorijos, užtikrins technines priemones ir leis konsoliduoti pajėgas plataus masto tyrimams. Kaip dar 1939 m. yra sakęs VDU rektorius prof. S. Šalkauskis, „universitetas, kuris nesudaro gyvos dvasinės akademinio darbo bendruomenės, kur sueitų krūvon bendrų interesų įkvėpti dėstytojai ir klausytojai, nesugeba visai tinkamai atlikti savo esminių uždavinių. Todėl asmeninis dėstytojų kontaktas yra ne tik pageidaujamas, bet ir privalomas bent tam tikrame laipsnyje, norint, kad universitetinis darbas būtų tikrai sėkmingas“.

Tęstinumas

Tarptautiškumas – Vytauto Didžiojo universiteto vizitinė kortelė. Vizituojantys dėstytojai, stažuotės, studentų mainai, su užsienio partneriais vykdomi bendri tyrimai ir jungtinės studijų programos įtvirtina VDU kaip neabejotiną tarptautiškumo lyderį tarp visų Lietuvos universitetų. Ir toliau eisime šiuo keliu, nes tai leidžia tobulėti, perimti gerąją praktiką, jausti pasaulio pulsą ir žengti koja kojon su lyderiaujančiomis aukštosiomis mokyklomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Didelis pasiekimas – mūsų tvarūs ryšiai su pažangiausių švietimo srityje šalių, tokių kaip Suomija ar Pietų Korėja, aukštosiomis mokyklomis ar JAV universitetais, taip pat UNESCO.

Turimą platų tarptautinės partnerystės tinklą planuojame plačiai panaudoti ir edukologijos mokslų stiprinimui. Akivaizdu, kad jokios kokybiškos studijos neįsivaizduojamos be tvirto mokslinio pagrindo, todėl siekiame pritraukti geriausių pasaulio mokslininkų iš Turku, Harvardo, Lozanos, Dublino, Tartu universitetų. Taip pat planuojame mūsų edukologijos doktorantų studijas užsienyje. Puikiai suprantame, kokią atsakomybę prisiimame ugdydami būsimus mokytojus, todėl turime jiems užtikrinti pažangiausią išsilavinimą. Nuo to priklauso visos valstybės ateitis.

Daug dėmesio skirsime ne tik studijų procesui, bet ir pedagogų kvalifikacijos kėlimui, persikvalifikavimui, padėsime įgyti gretutinę specialybę.

Nors išskiriu edukologijos kryptį, kuri buvo praplėsta įsijungus LEU bendruomenei, tačiau natūralu, kad toks pats dėmesys bus skiriamas visoms universitete vystomoms mokslo ir studijų kryptims.

Bendruomenė

Net neverta kalbėti, kad tikslai gali būti realizuoti tik bendruomenės dėka. Suprantama, kad ją išlaikytume, privalome kalbėti apie motyvuojantį atlygį ir kitas skatinimo priemones. Jei LR Vyriausybė akademiniam personalui šiais metais atlyginimus didina penktadaliu, o kitąmet dar 16 proc., tai likusius universitetų darbuotojus, deja, pamiršta. Puikiai suprantame, kad ir neakademinį darbą dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, o be jų indėlio sėkmingo universiteto nesukursime, tad ieškome vidinių resursų motyvuoti visus darbuotojus. Dar šiemet, nuo spalio mėnesio iki metų pabaigos administraciniam personalui skirsime 10 proc. priedą prie atlyginimo.

Nors LR Vyriausybė papildomų asignavimų ir nenumačiusi, tikimės, atlyginimų augimą iš vidinių rezervų pavyks užtikrinti ir ateityje. Tam pagrindo suteikia efektyvesnis valdymas – optimizuojama infrastruktūra, jungiamos besidubliuojančios funkcijos, integruojamos studijų programos ar net fakultetai, kaip  ekonomikos ir vadybos, o tai, savaime suprantama, mažina administracinę naštą.

Štai, Vilniuje sukoncentravome savo veiklą vienuose rūmuose Ševčenkos gatvėje, atsisakėme perteklinių patalpų, sumažinome išlaikymo kaštus. Įvairūs scenarijai, kaip racionaliai išnaudoti valdomą turtą, svarstomi ir Kaune. Jei bus tęsiami pažadai ir Nemuno slėnyje atsiras mūsų laboratorijos, siekdami sinergijos, ten koncentruosime Agroinovacijų centrą, Gamtos mokslų fakultetą, galėsime atsisakyti patalpų Vileikos gatvėje.

Sėkmingai integruojamos bendrosios funkcijos, tokios kaip buhalterinė apskaita, IT sistemų administravimas, studijų organizavimas, studentų reikalų ir kt.

Taigi, žingsnis po žingsnio sėkmingai realizuojame integracijos planą ir kuriame plačiausios aprėpties universitetą Lietuvoje.

Kviečiu visus ne tik aktyviai išnaudoti naujai atsiveriančias galimybes, bet ir atvirai diskutuoti apie procesų eigą, iššūkius, dalintis mintimis ir idėjomis. Turime unikalią galimybę suformuoti universitetą, kuris įsitvirtintų kaip tarpdisciplininių mokslų ir studijų centras, organizuojantis ne tik studijas, bet ir akademinės bendruomenės gyvenimą pagal artes liberales principus. Koks yra Jūsų svajonių VDU?