Vyks kasmetinis lituanistinio ugdymo forumas
Lituanistinio švietimo užsienyje entuziastai, užsienio lituanistines mokyklas lankančių ir jų nelankančių vaikų tėvai, lituanistinių ir Lietuvos mokyklų mokytojai kviečiami jau į trečią kartą organizuojamą Lituanistinio ugdymo forumą.
Renginys vyks kovo 17 d. nuo 15 val. LR Seime, Konstitucijos salėje ir nuotoliniu būdu. Registracija į forumą vyksta iki kovo 15 d. (dalyvaujantiems gyvai) ir iki kovo 16 d. (dalyvaujantiems nuotoliniu būdu).
Pirmasis lituanistinio ugdymo forumas įvyko 2021 m. kovo 12 d. Jame buvo keliami klausimai, ar Lietuvos strateginis interesas turėtų būti, kad kuo daugiau lietuvių vaikų ir jaunimo, gyvenančių užsienyje, galėtų mokytis lietuvių kalbos? Kokią paramą reikėtų suteikti lituanistinėms mokykloms ir ar lietuvių kalba yra vertybė? Kaip sugriauti egzistuojančius lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės mitus?
Antrajame lituanistinio ugdymo forume, kuris vyko 2022 m. kovo 19 d. apžvelgti ir įvertinti per pastaruosius metus lituanistinio ugdymo srityje atlikti darbai ir kokie pirmojo forumo deklaracijos punktai buvo paversti konkrečiais darbais. Šio forumo programoje dėmesys buvo skiriamas užsienyje gyvenančių tėvų motyvų dėl lietuvių kalbos perdavimo vaikams psichologinei analizei.
Lituanistinės mokyklos jau ir Jungtinių Arabų Emyratuose
Pasak užsienio reikalų viceministro, Egidijaus Meilūno, per šiuos dvejus metus bendromis valstybės institucijų ir diasporos pastangomis pavyko daug pasiekti įgyvendinant pirmajame forume suformuluotas deklaracijos nuostatas. „Galima sakyti, kad bene visi deklaracijos punktai per šį laikotarpį jau įgyvendinti arba pradėti įgyvendinti: neformalaus ugdymo lituanistinėms mokykloms įstatymu numatytas dalinis finansavimas, lituanistinio švietimo plėtros klausimas įtrauktas į nacionalinį švietimo susitarimą, pradedama mokyklų baigimo bei kalbos lygio nustatymo pažymėjimų išdavimo praktika. Labai svarbu, kad mokyklų tinklas plečiasi – per du metus įsikūrė 40 naujų lituanistinių mokyklų, tarp kurių – ir kelios veiklą atnaujinusios mokyklos“, – pabrėžia E. Meilūnas.
Egidijus Meilūnas (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.)
Prie naujų lituanistinių mokyklų steigimosi bei lituanistinio švietimo užsienio šalyse stiprinimo aktyviai prisideda ir diplomatinės Lietuvos Respublikos atstovybės. Anot Globalios Lietuvos departamento direktorės Linos Žukauskaitės, vis dažniau gaunamos žinios apie pozityvias Lietuvos ambasadų ir vietos savivaldybių bei lietuvių bendruomenių veiklos sinergijas. „Tikrai džiugu, kai pavyzdžiui, Lietuvos ambasada Graikijoje susitaria su Atėnų savivaldybe dėl patalpų „Giliukų“ mokyklos veiklai, o ambasadoriaus Dubajuje pastangomis pradeda veikti mokykla Jungtinių Arabų Emyratų lietuviams. Ši ambasada kartu su lietuvių bendruomenėmis mėgins kurti tokias mokyklas netgi Bahreine ir Saudo Arabijoje“, – patirtimi dalijosi L. Žukauskaitė.
Lina Žukauskaitė (Olgos Posaškovos nuotr.)
Bus išduodami pažymėjimai
Vis dėlto, nors per pastaruosius dvejus metus dėmesys neformaliam lituanistiniam švietimui davė apčiuopiamų rezultatų, tėvų, kurių vaikai galėtų lankyti lituanistines mokyklas, tarpe dar nėra prigijusi nuomonė, kad lituanistinė mokykla yra įdomi, kokybiška ir aktuali. Būtent ši, Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorės, jau 15-tus metus vadovaujančios Airijos lituanistinei mokyklai „Gintarėlis“, Donatos Simonaitienės mintis ir tapo trečiojo forumo programos ašimi.
Donata Simonaitienė
„Svarbu parodyti tėvams, kas kokybiško, kūrybingo, netradiciško vyksta lituanistinėse mokyklose ir kokia įdomi veikla siūloma vaikams užsienyje. Jei keliamas klausimas, kodėl mokykla yra kokybiška, atsakymas labai paprastas: turime įvairią metodiką, mokymosi būdą ir stilių, patys sugebame išsileisti priemones, turime sukūrę mokymo programas, išduodame mokyklos baigimo pažymėjimus“, – teigia D. Simonaitienė.
Siekiant dar labiau atkreipti tėvų dėmesį, šiame forume bus aptariami kūrybingiausi lietuvių kalbos mokymo būdai, metodų ir priemonių įvairovė bei kokią naudą teikia mokyklų baigimo ir kalbos lygio nustatymo pažymėjimai.
Anot Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkės Alvijos Černiauskaitės, forume kalbėti apie lietuvių kalbos lygį nurodančių pažymėjimų reikšmę pastūmėjo ypač intensyviai vykstantys pokyčiai po LR Švietimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo: „Įstatymas numato besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą ir pažymėjimų išdavimą. Tai aktualu ir grįžtantiems į Lietuvą moksleiviams, ir studentams, norintiems studijuoti lietuvių kalba. Šie pokyčiai svarbūs ir tiems, kurie renkasi aukštąsias mokyklas savo gyvenamose šalyse, kada studijų programai reikalinga papildoma kalba. Tokiu atveju, šis pažymėjimas gali turėti įtakos stojamajam balui ar netgi įsidarbinant į tam tikras sferas, pavyzdžiui, vietinėje policijoje ar savivaldybėje, kurios aptarnauja ir gausiai lietuvių gyvenamas vietas“, – argumentuoja A. Černiauskaitė.
Alvija Černiauskaitė (Lauros Vidžiūnaitės nuotr.)
Tikslas pasiekti tėvus, kurių vaikai nelanko lituanistinių mokyklų
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėjos Virginijos Rinkevičienės, šio, kaip ir ankstesnių forumų tikslas – formuoti, plėsti visuomenės supratimą apie lituanistinį švietimą užsienyje ir parodyti, kaip keičiasi lituanistinės mokyklos samprata, mokyklų tikslai, Lietuvos požiūris į lituanistinį švietimą. „Mokyklų mokytojai puikiai išmano lituanistinio švietimo specifiką ir supranta jo būtinumą. Siekiame tai parodyti ir platesnei visuomenei, ypač užsienyje augančių lietuvių kilmės vaikų tėvams“, – tvirtina V. Rinkevičienė.
Virginija Rinkevičienė
„Mes visada kalbėjome kaip svarbu pasiekti tėvus. Juk jie daugeliu atvejų yra tie, kurie leidžia arba neleidžia vaikams sistemingai mokytis lietuvių kalbos. O dabar kaip niekad anksčiau paprasta tėvams parodyti lituanistinių mokyklų kokybę ir naudą“, – antrina Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Dalia Asanavičiūtė
Jau tradicija tampa tai, kad forumą kovo mėnesį rengia Vytauto Didžio universiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Švietimo komisijos ir Lituanistinių mokyklų asociacijos atstovai kartu su Seimo nare Dalia Asanavičiūte.
Garbės nare organizatorių komandoje kasmet kviečiama tapti viena iš Lietuvos ambasadų. Šiais metais – tai Lietuvos ambasada Jungtinėse Amerikos valstijose.
Forumą taip pat jau trečius metus globoja p. Diana Nausėdienė.
Forumo partneris
LR Seimas
