„Verslo pusryčiai’24“ – diskusija apie darbuotojų profesinį augimą

153

Gegužės 9 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo konferencijų salėje vyko jau tradicinis renginys – „Verslo pusryčiai’24“, subūręs aukštojo mokslo ir verslo organizacijų atstovus. Šiais metais pasirinkta renginio tema – „Aukštos kvalifikacijos darbuotojų profesinis augimas: kompetencijų vertinimas“.

Diskusiją moderavo VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė. Renginio metu susirinkusių organizacijų atstovai buvo kviečiami diskutuoti: kaip įmonės skatina aukštos kvalifikacijos darbuotojų profesinį tobulėjimą, kokias personalo vystymo strategijas jos taiko, ar yra vertinamos darbuotojų savarankiškai įgytos kompetencijos, kokią vertę tai suteikia organizacijai ir kitais šios tematikos klausimais. Po diskusijos renginio dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti VDU Botanikos sode veikiančią tropinių drugelių parodą.

VDU Studijų prorektorės dr. Simonos Pilkienės teigimu, sparčiai besikeičiančios technologijos ir nuolatinė konkurencija darbo rinkoje, lemia tai, kad mokymasis visą gyvenimą tampa neišvengiama kiekvieno organizacijos darbuotojo gyvenimo dalimi. Šiandien nebeužtenka tik formaliuoju būdu įgyto išsilavinimo. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis (2024 m.), net 44 proc. darbuotojų esminius įgūdžius paveiks technologijų pažanga. Jos viską keis taip sparčiai, kad prognozuojama, jog įmonės nespės kurti programų ir mokyti darbuotojus savarankiškai. Todėl vis didesnę reikšmę įgys neformaliuoju ar savišvietos būdu įgytos kompetencijos. Darbuotojams teks investuoti vis daugiau laiko mokantis savarankiškai darbo metu ar net laisvalaikiu, siekiant kelti savo kvalifikaciją, įgyti naujausių žinių, o vėliau jas pritaikyti praktiškai. Tačiau labai svarbu, kad organizacijose funkcionuotų aiški ir darbuotoją skatinanti mokymosi sistema, suderinanti ir darbdavio, ir darbuotojo profesinio tobulėjimo poreikius ir lūkesčius.

Dr. Simona Pilkienė

Remdamasi VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro atliktu organizacijų mokymosi poreikių tyrimu VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė išskyrė aktualiausias mokymosi temas, taidirbtinio intelekto technologijos ir įrankiai kasdieniam darbui, komunikacija ir marketingas, skaitmeniniai įrankiai skirti efektyvesniam darbui ir psichologiniai mokymai. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė renginio dalyviams pristatė „EDIHLT“ skaitmeninės transformacijos mokymus, skirtus įvairių sričių ir lygmens organizacijų darbuotojams. Kiekvieną mėnesį siūlomos naujos mokymų temos, apimančios penkis inovatyvius modulius – dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, procesų skaitmeninimą, skaitmeninius sprendimus marketinge ir žemės ūkyje. Ji pasidžiaugė, kad vos per pusmetį šie kontaktiniu ir nuotoliniu būdu vykstantys mokymai spėjo pritraukti jau daugiau nei 1200 dalyvių iš įvairių verslo sektorių. Vadinasi, skaitmeninių kompetencijų tobulinimo poreikis vis dar išlieka itin aktualus. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė akcentavo, kad darbuotojai ir darbdaviai pradeda naują mokymosi visą gyvenimą etapą, o šiame procese laukia organizacijų mokymosi sistemų kūrimas, darbuotojų ir darbdavių mokymosi lūkesčių ir poreikių derinimas, darbuotojų mokėjimo mokytis kompetencijos stiprinimas. Mokymosi visą gyvenimą atveriamos galimybės ir proceso pokyčiai iš esmės keis organizacijų mokymosi kultūrą.

Taip pat renginio metu organizacijoms buvo pristatyta dar viena VDU siūloma unikali galimybė, siekiantiems profesinio augimo – tai kompetencijų pripažinimas. Ši procedūra įgalina kiekvieną dirbantį asmenį, įsivertinti ir pripažinti neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytas kompetencijas – taip užsiskaitant tam tikrus studijų programų dalykus ir susitrumpinant studijavimo laikotarpį, bei įgyjant konkurencinį pranašumą darbo rinkoje, kuomet neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos yra oficialiai pripažįstamos aukštosios mokyklos.

Dr. Aistė Ragauskaitė

Susirinkę organizacijų atstovai – VDU, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, UAB ,,Hegelmann Transporte“, Kauno mokslo ir technologijų parkas VšĮ „Tech-Park Kaunas“, UAB „LTG Link“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Novameta“, UAB „Elinta Robotics“, UAB „Kopa“, AB „Kauno baldai“, VšĮ „Kauno įvairių tautų kultūrų centras“,  Vilniaus r. Nemėžio šv. Roko Kalinausko gimnazija pasidalino darbuotojų paieškos ir atrankos proceso organizavimo patirtimis bei kasdieniais iššūkiais. Bei šiandien darbo rinkoje aktualiausiomis kompetencijomis ir savybėmis, tokiomis kaip – skaitmeninių įgūdžiai, analitiškumas, emocinis intelektas ir kūrybiškumas, o taip pat gerąją studentų į(si)darbinimo patirtimi. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė pabrėžė, kad šiuolaikinių organizacijų siekiamybė – atrasti ir ugdyti motyvuotus, savo sritį išmanančius, greitai prie pokyčių gebančius prisitaikančius darbuotojus. Be to, jos teigimu, „verslas suvokia, kad demografinė situacija Lietuvoje prastėja, todėl svarbu atsižvelgti į galimybes ne tik atsivežti darbuotojus iš užsienio šalių, bet ir įvertinti visas, potencialą dirbti turinčias grupes. Tai reiškia, kad į darbo rinką grįžta asmenys, priklausantys 50 metų (ir virš) amžiaus grupei ir iki išėjimo į pensiją. Jie turi pakankamai daug patirties, o jeigu yra motyvuoti ir norintys prisitaikyti prie esamų rinkos poreikių, šie asmenys gali tapti tikrų tikriausiu „auksu“ darbdaviui.“ Pasak jos, taip pat ypatingą dėmesį organizacijos stengiasi skirti ir savo esamiems darbuotojui, nepaisant to ar jis – naujokas, ar senbuvis, nes suprantama, kad konkurencijos sąlygomis ne tik atlyginimo dydis turi įtaką jų pasirinkimui. Žinoma, dalyje moderniausių įmonių šiandien žmogaus darbas pakeičiamas išmaniais, robotizuotais, automatizuotais, dirbtiniu intelektu pagrįstais sprendimais, tačiau tai dar nėra absoliučiai dominuojanti tendencija. Taigi šiandien verslas išnaudoja visus kelius, siekiant užsitikrinti reikiamų ir tinkamai darbui pasirengusių asmenų skaičių savo įmonėse.

Taip pat renginio dalyviai aptarė galimas aukštojo mokslo institucijų ir verslo organizacijų bendradarbiavimo galimybes, plėtojant darbuotojų profesinio tobulėjimo galimybes. Kadangi vis didesnę reikšmę be formalaus mokymosi įgyja neformaliuoju ir savišvietos būdu įgyjamos žinios ir praktiniai įgūdžiai. Pasak KKPDA vykdančiosios direktorės Redos Stankevičienės, šioje srityje verslui į pagalbą gali ateiti aukštojo mokslo institucijų bendruomenė, turinti įrankius, padedančius pamatuoti darbuotojo neformaliojo ar savarankiško mokymosi metu įgytas kompetencijas. Tai gali tapti dar vienu puikiu darbuotojo motyvacijos būdu ir padėti kiekvienam žmogui susikurti savo konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. „Kauno regione esame turtingi ne tik daugybe augančių ir besivystančių pramonės verslų, bet ir aukštųjų mokyklų kiekiu. Labiausiai džiugina, kad visų asociacijoje dalyvaujančių mokslo įstaigų vadovai, įskaitant VDU, kartu ieško kokybiškiausių ir efektyviausių bendradarbiavimo būdų ir formų.“ Jos teigimu, šiandien ir verslo organizacijos, ir universitetai nori prisidėti prie šalies ir regiono augimo, inovacijų adaptavimo tiek verslo, tiek švietimo srityse, bei geriausių sprendimų paieškos, siekiant turėti bei ugdyti profesionalius ir motyvuotus, norinčius tobulėti darbuotojus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rodyti visus komentarus