VDU Vilniaus knygų mugėje pristatys aktualiausias knygų naujienas

440

Vytauto Didžiojo universitetas 2020 m. Vilniaus knygų mugėje, kuri vyks vasario 20-23 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, planuoja pristatyti aktualiausias knygų naujienas. Savo monografijas pristatys: Lauras Bielinis, Vilma Žydžiūnaitė, Bronius Genzelis, Andrea Grifante, Sima Rakutienė, Vaida Kamuntavičienė, o Egidijus Aleksandravičius ir Daiva Dapkutė pristatys savo šaltinių rinkinį.

Lauras Bielinis. Hibridinė komunikacija politikoje. Monografija. (Naujiena)

Monografijos „Hibridinė komunikacija politikoje“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje vasario 20 d. (ketvirtadienį) 11 val. Forume, 3 salėje.

Susitikime su monografijos autoriumi bus diskutuojama tiek apie modernią ir hibridiškai funkcionuojančią komunikaciją, tiek apie tendencijas, atsiveriančias su naujomis komunikacijos technologijomis.

Vilma Žydžiūnaitė. Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: poreikis, veiksniai ir iššūkiai. Monografija. (Jau platinama šalies knygynuose, populiari naujiena)

Diskusija „Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: kur esame ir kur einame?“ ir monografijos „Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: poreikis, veiksniai ir iššūkiai“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje vasario 20 d. (ketvirtadienį) 15 val. 3.1 konferencijų salėje.

Diskusija „Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: kur esame ir kur einame?“ iškels klausimą, kas yra intelektinė lyderystė ir kaip šią sąvoką galima suprasti šiuolaikiniame universitete? Remiantis Lietuvos universitetuose ir kolegijose dirbančių mokslininkų interviu bei apklausų tyrimų rezultatais, knygoje teigiama, kad svarbu apibrėžti ir susigrąžinti intelektinę lyderystę kaip atsvarą vyraujančiai aukštojo mokslo vadybos kultūrai. Autorės teigimu, mokslininkai šiuo metu paversti siaurai apibrėžtais aukštojo mokslo žinių verslininkais. Norėdami atlikti savo vaidmenį, jie turi suderinti akademinės laisvės privilegijas su akademinės pareigos atsakomybe. Mokslininkai naudojasi savo akademine laisve kaip kritikai ir šalininkai, tačiau taip pat turi būti mentoriai, vertybių puoselėtojai, įgalintojai, aukštojo mokslo ambasadoriai ir komunikuoti mokslo idėjas. Išskiriamos keturios intelektualinio vadovavimo kryptys: žinių gamintojas, akademinis pilietis, ribų peržengėjas ir visuomenės intelektualas. Šios orientacijos iliustruojamos atsižvelgiant į mokslininkų karjerą ir parodo, kaip galima geriau suprasti intelektinę lyderystę kaip kaitos, inicijavimo bei aukštojo mokslo vertybių saugojimo veiklą.

Bronius Genzelis. Lietuvos kultūros istorija. Monografija. (Naujiena)

Monografijos „Lietuvos kultūros istorija“ sutiktuvės Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d. (penktadienį) 18 val. 1.3 konferencijų salėje.

Renginyje bus pristatyta prof. habil. dr. Broniaus Genzelio monografija „Lietuvos kultūros istorija“. Tai – pirmas bandymas aprėpti Lietuvos kultūros raidą nuo jos ištakų iki mūsų dienų. Autoriaus pasirinktas metodologinis principas – ne chronologinis, o probleminis. Remiantis gausia empirine medžiaga, senaisiais rašto paminklais, archeologinių ir etnografinių tyrinėjimų duomenimis, apmąstomos Lietuvos kultūros egzistavimo sąlygos, ją formavę veiksniai, raida ir transformacija. Pagrindinė problemos ašis, ant kurios veriamos visos kitos problemos – Lietuvos kultūros ir lietuvių kultūros sampratų skirtis. Šią skirtį, pasak autoriaus, lemia specifinės Lietuvos kultūros formavimosi sąlygos, glaudžiai susijusios su Lietuvos valstybės formavimosi istorine raida. Monografijoje skiriami ir aptariami trys kultūros raidos tarpsniai: etnotautinis (pagoniškasis), integracinis (orientacija į krikščioniškąją kultūrą) ir savasties suvokimo ir tapsmo (atgimimo). Dalyviai diskutuos apie Lietuvos kultūros istoriją, jos problematiką, apie savo šaknų suvokimo, tautinės savimonės, patriotiškumo ugdymo ir lietuvybės kaip svarbiausios vertybės puoselėjimo svarbą.

Egidijus Aleksandravičius ir Daiva Dapkutė (sudarytojai). Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954). Šaltinių rinkinys. (Naujiena)

Pokalbis „Nežinomas Greimas“ su Mykolu Jurgiu Drunga ir šaltinių rinkinio „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d. (penktadienį) 15 val. 1.3 konferencijų salėje.

Šaltinių rinkinys „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ kviečia į diskusiją „Nežinomas Greimas“. Knygoje surinkti Algirdo Juliaus Greimo laiškai, rašyti 1946–1954 m. lietuvių rezistencinės veiklos dalyviams Stasiui Žakevičiui-Žymantui, Algirdui Vokietaičiui, Jonui Deksniui, Vytautui Stanevičiui-Staneikai ir kt., atskleidžia iki šiol Lietuvos visuomenei mažai pažįstamą A. J. Greimo gyvenimo pusę – aktyvų jo įsitraukimą į lietuvių pogrindinę rezistencinę veiklą. Kokie pokario lietuvių rezistentų likimai? Kokias akcijas organizavo išeivija, kokie buvo jos ryšiai su pasipriešinimu Lietuvoje bei užsienio žvalgybomis? Koks A. J. Greimo vaidmuo šiuose politinės-rezistencinės veiklos procesuose? Knygos leidėjai tikisi, kad A. J. Greimo laiškų rinkinys bei diskusija bus įdomi ne tik akademinei bendruomenei, A. J. Greimo ir lietuvių išeivijos politinės istorijos tyrinėtojams, bet ir platesnei visuomenei, padės geriau suprasti Lietuvoje bei išeivijoje vykusius procesus, supažindins su mažai žinomu A. J. Greimo gyvenimo laikotarpiu.

Andrea Grifante. Baltijos Rytai. Italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018. Monografija. (Naujiena)

Monografijos „Baltijos Rytai. Italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d. (penktadienį) 13 val. 5.5 konferencijų salėje.

Renginyje, kaip ir knygoje, bus apžvelgiamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdis, formavęsis Italijos spaudoje nuo Baltijos valstybių susikūrimo 1918 m. iki šių dienų. Monografijos autorius su kolegomis aptars klasikiniais E. Saido ir L. Wolffo veikalais paremtą metodologinės schemos taikymą, papasakos, kodėl Baltijos šalys vaizduotos kaip „tarpinė“ erdvė, kurioje nuolat stengtasi jas priskirti prie Rytų ir bandyta „pasisavinti“ priartinant prie Vakarų. Knyga ir diskusija turėtų būti įdomios ir aktualios ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei, padės geriau suprasti Lietuvos įvaizdį užsienyje iš istorinės perspektyvos.

Sima Rakutienė. Kur slypi Europos galia? Monografija. (Naujiena)

Monografijos „Kur slypi Europos galia?“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d. (sekmadienį) 16 val. 3.1 konferencijų salėje.

Monografijos „Kur slypi Europos galia?“ autorė su kolegomis nagrinės Europos Sąjungos užsienio politikos koherentiškumo ir legitimumo problemą. Tiek teoriniu, tiek politikos formavimo ir įgyvendinimo praktiniais lygmenimis iškyla klausimas, kaip mes suvokiame ir interpretuojame Europos Sąjungos, kaip tarptautinio veikėjo, galimybes. Kokius šaltinius, resursus europiečiai naudoja siekdami paveikti kitus tarptautinius veikėjus bei tarptautinę erdvę? Kuo grindžiama Europos Sąjungos užsienio politika? Kodėl kalbant apie ES užsienio politiką ir analizuojant jos įgyvendinimo perspektyvą nuolat iškyla koherentiškumo ir legitimumo probleminiai klausimai? Monografijoje siekta ištirti ir analizuoti Europos Sąjungos kuriamos kompleksinės užsienio politikos instrumentus ir institucijas plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis bei po Lisabonos sutarties įgyvendinimo susiklosčiusią politinę situaciją

Vaida Kamuntavičienė. Krakių kotryniečių vienuolynas: nuo dievotų bendruomenės iki Lietuvos kotryniečių provincijos. Monografija. (Naujiena)

Monografijos „Krakių kotryniečių vienuolynas: nuo dievotų bendruomenės iki Lietuvos kotryniečių provincijos“ sutiktuvės Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d. (šeštadienį) 10.15 val. 1.3 konferencijų salėje.

Monografija „Krakių kotryniečių vienuolynas: nuo dievotų bendruomenės iki Lietuvos kotryniečių provincijos“ atskleidžia, kad XVII a. Žemaičių vyskupai inicijavo Šv. Kotrynos mergelės ir kankinės vienuolyno fundaciją Krakėse, kad prie parapinės bažnyčios gyvavusi dievotų bendruomenė buvo transformuota į kotryniečių bendruomenę, vienintelį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šios regulos vienuolyną, kuris, ypač suklestėjęs Lietuvoje 1920–1940 m., sovietmečiu išgyvenęs pogrindyje, veikia iki šių dienų. Kuo savita kotryniečių bendruomenė, kokie jos santykiai su visuomene, koks indėlis į Lietuvos socialinį gyvenimą bei švietimo sistemą, koks gyvenimas vyko už uždarų vienuolyno sienų, kuo svarbus vienuoliškasis gyvenimas Lietuvos visuomenei istorinėje perspektyvoje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus galima sužinoti renginyje ir perskaičius monografiją.

Visas knygas bus galima įsigyti 3 „Litexpo“ salėje, Vytauto Didžiojo universiteto stende Nr. 3.57.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.