VDU pristato programą Vilniaus knygų mugėje
Vasario 22–25 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse – jau 24-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurios diskusijose ir knygų pristatymuose dalyvaus ir VDU bendruomenės nariai, akademikai, profesoriai. Šių metų mugės tema siekiama priminti, kad įmanoma svajoti ir kurti kitokią realybę – „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“.
Kultūros istorikas ir vienas iš Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narių Aurimas Švedas tvirtina, kad šūkiu pasirinkta Henriko Radausko eilėraščio eilutė atveria plačias interpretavimo galimybes. „Kai mums įprastas pasaulis tampa ganėtinai baugus ir nenuspėjamas, ar knyga išties yra galimybė pabėgti nuo visko, kas mus neramina, ir paversti knygų mugę keturias dienas šurmuliuojančia pasaka, eskapistų rojumi? O gal kaip tik šis žaismingas Radausko pasakymas skatina mus ieškoti savyje drąsos sugalvoti naujas viltingas svajones?“. Vienu ryškiausių kultūros įvykių Lietuvoje tapęs renginys lankytojus kvies į susitikimus su rašytojais, knygų pristatymus, diskusijas, koncertus, parodas, kūrybinius užsiėmimus ir kitas kultūrines veiklas, kvies plačiau diskutuoti apie meno, ypač – knygų įtaką, ieškoti naujų pasaulių ir galimybių pakeisti realybę.
Mugės metu pakviesime ir į VDU suorganizuotus kultūrinius renginius, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ 3 salės Vytauto Didžiojo universiteto stende Nr. 3.57 supažindinsime su knygų naujienomis, kurių čia pat galėsite įsigyti.
Jonas Vaičenonis kviečia į Mindaugo Balkaus monografijos „Kaip Kovno tapo Kaunu: miesto lituanizavimas 1918–1940 m.“ sutiktuves.
Profesorius Jonas Vaičenonis kartu su Sauliumi Kaubriu ir Dangiru Mačiuliu pristato monografijoje aptariamą Lietuvos miestų „atlietuvinimo“ temą, kuri lietuvių tautinio judėjimo veikėjų diskusijose pradėjo megztis XIX–XX a. sandūroje. Daugiatautis ir daugiakalbis Kaunas itin skyrėsi nuo lietuvių siekto lietuviško miesto idealo, tad 1919 m. jam tapus Lietuvos valstybės laikinąja sostine, miesto lituanizavimas tapo vienu iš esminių valstybinės valdžios, savivaldos ir įvairių lietuvių visuomenininkų tikslų. Kaip laikinojoje sostinėje gausėjo lietuvių bei kas iškėlė pavardžių sulietuvinimo iniciatyvą ir kokie buvo jos mastai? Kaip lietuvių kalbos vartojimas plito valstybinėse ir Kauno miesto savivaldybės įstaigose? Kaip Kauno gatvėse gausėjo lietuviškų užrašų? Kaip lietuvių kalba plito kauniečių kasdieniame bendravime? Kaip vyko lietuviškų švietimo įstaigų plėtra? Kaip lietuvių kalba įsitvirtino Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir studijų procesuose? Kokį teigiamą poveikį lietuvių kalbos plitimui turėjo Kaune dislokuoti Lietuvos kariuomenės dalinių ir Lietuvos šaulių sąjungos vienetai?
Monografijos „Kaip Kovno tapo Kaunu: miesto lituanizavimas 1918–1940 m.“ sutiktuvės vyks vasario 22 d. (ketvirtadienį) 12 val. „Litexpo“ Grožinės ir specializuotos literatūros 5 salės 5.5 konferencijų salėje.
Sniegina Poteliūnienė kviečia į Alberto Skurvydo, Tomo Kaukėno, Daivos Šukytės ir Stanislavo Sabaliausko mokomosios knygos „Metapažinimas: kelionė pažinimo ir ugdymo(si) gelmėse“ pristatymą.
Kiek pažinimas glaudžiai susijęs su mokymusi, gebėjimu prisitaikyti prie aplinkos ir orientuotis socialiniame pasaulyje. Kas slepiasi už žodžio „metapažinimas“? Kaip mūsų prigimtis, patirtys ir aplinka veikia pažinimo procesus, emocijas ir elgesį? Kaip žmonės mąsto, priima sprendimus ir formuoja savo žinojimą? Kodėl yra svarbu stebėti ir suprasti savo pažinimo procesus?
Metapažinimas laikomas vienu sudėtingiausiu žmogaus pažintinių gebėjimų. Jis suprantamas kaip gebėjimas mąstyti apie savo pažinimo procesus ir laikomas itin aktualiu sparčiai besikeičiančio pasaulio kontekste. Metapažinimas padeda reguliuoti emocijas ir elgesį socialinėje aplinkoje. Metapažinimo gebėjimai veikia kiekvieną žmogaus elgesio aspektą, padeda atrasti bei užmegzti santykį su pasauliu. Analizuodami šį santykį, knygos autoriai kviečia tapti savo pažinimo procesų ekspertais.
Mokomosios knygos „Metapažinimas: kelionė pažinimo ir ugdymo(si) gelmėse“ pristatymas vyks vasario 22 d. (ketvirtadienį) 14 val. „Litexpo“ Muzikos salės 1.3 konferencijų salėje.
Šarūnas Liekis kartu su Mindaugu Jurkynu ir Sandra Grigaravičiūte kviečia į Sauliaus Pivoro monografijos „Lietuva Švedijos Baltijos politikoje 1917–1991 m. Nuo pripažinimo iki jo atnaujinimo“ aptarimą.
VDU išleistoje knygoje Lietuva pristatoma neįprastu kampu – iš švediškosios perspektyvos, remiantis švediškais šaltiniais. Lietuvos santykiai su Švedija per visą XX a. klostėsi labai vingiuotai, dažnai ne tik dėl abiejų šalių norų, siekių bei aplinkybių. Mažai kas žino, kokie motyvai skatino Švediją paremti Lietuvą Vilniaus ir Klaipėdos bylose, kokią įtaką Švedija turėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiams 4 dešimtmetyje, kokio požiūrio Švedija laikėsi į sovietinę okupaciją 1940 m. ir į išsivadavimą iš sovietinės valstybės 1990–1991 metais. Knygoje parodomi ne tik Švedijos siekiai palaikyti Baltijos valstybes, bet ir baimės bei abejonės, svyravimai tarp palankumo ir atsiribojimo Lietuvos atžvilgiu. Atskleidžiamas Lietuvos, kaip vidaus bei tarptautinėje politikoje tarpukario laikotarpiu labiausiai pažeidžiamos iš Baltijos šalių, švediškas įvaizdis, Švedijos paramos Vilniaus ir Klaipėdos bylose motyvai, praktiškai iki šiol nežinoma Švedijos įtaka Lietuvos ir Lenkijos santykiams, neišnaudotos Švedijos tarpininkavimo galimybės juos normalizuoti 4 dešimtmetyje. Pirmą kartą skaitytojai galės prisiliesti prie gausios, iki šiol mokslinėje literatūroje nenaudotos Švedijos archyvų medžiagos.
Monografijos „Lietuva Švedijos Baltijos politikoje 1917–1991 m. Nuo pripažinimo iki jo atnaujinimo“ aptarimas vyks vasario 23 d. (penktadienį) 14 val. „Litexpo“ Grožinės ir specializuotos literatūros 5 salės Rašytojų kampe.
Rosita Garškaitė-Antonowicz kartu su Egle Aleknaite, Audriumi Beinoriu ir Vytautu Ališausku kviečia į diskusiją „Ką ir kodėl žinome apie religines mažumas šiuolaikinėje Lietuvoje?“, kurioje aptars Mildos Ališauskienės išsamaus tyrimo pagrindu išleistą monografiją „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“.
Religijų įvairovė yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės socialinė tikrovė, o religinės mažumos – neatsiejama jos dalis. Religijų įvairovės priėmimas šiuolaikinėje Lietuvos valstybėje ir visuomenėje vis dar išlieka problema, kurią leidžia identifikuoti religinių mažumų padėties analizė. Šią problemą lemia tiek sovietinės religijos ir valstybės santykių patirties reliktai ir jų tęstinumo praktikos, nepaisant įvykusios politinių režimų kaitos, tiek nepalankios visuomenės nuostatos, kurių formavimui įtakos turi valstybės religijos politika, viešasis diskursas, vyraujantys stereotipai ir asmeninės gyventojų patirtys. Pokyčius galėtų lemti tik kompleksiška visuomenės institucijų, tokių kaip valstybė, švietimas, žiniasklaida ir religija, sąveika, kuri atlieptų religinių mažumų bendruomenių bei jų narių lūkesčius. Taigi diskusijos dalyviai iš įvairių perspektyvų aptars religinių mažumų vietą ir vaidmenį šiuolaikinėje Lietuvoje, diskutuos, ką žinome ir ko ir kodėl nežinome apie šias šalia katalikiškosios daugumos gyvenančias grupes, bei polemizuos apie religijos ir valstybės santykius.
Išsamaus mokslo tyrimo pagrindu išleistos Mildos Ališauskienės monografijos „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“ aptarimas vyks vasario 23 d. (penktadienį) 18 val. „Litexpo“ Muzikos salės 1.3 konferencijų salėje.
Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, profesorius, europarlamentaras Liudas Mažylis universiteto stende mugės lankytojams pristato savo naujausią knygą „Dar ne vakaras, Europa“.
Dar viena knyga apie Europą, Europos Parlamento veiklą ir Liudo Mažylio veiklą jame 2023-aisiais. Apie neatslūgstantį nerimą dėl Rusijos karo ir kitų kylančių karų, apie siekį rasti išeitis, kai problemos suvaržo jėgas ir jau, atrodo, nebeleidžia kvėptelėti, apie darbus, apie žmones, apie keliavimą ir keliones, apie gyvenimo kelionę. 2023-iesiems autorius buvo užsibrėžęs tikslą pabūti „savamoksliu diplomatu“ – lankyti įvairias valstybes, lietuvių bendruomenes ir nešti žinią apie Vasario 16-ąją, apie „diplomatijos neprofesionalo“ misiją Europoje. Nemaža šios knygos dalis – apie tai. Ir apie artėjančius Europos parlemento rinkimus, kurie bus tik po metų, o veikti reikia jau čia ir dabar, nuo šių metų vidurio…
Knygos „Dar ne vakaras, Europa“ pristatymas vyks vasario 23 d. (penktadienį) 17 val. „Litexpo“ 3 Akademinės ir specializuotos literatūros salėje, Vytauto Didžiojo universiteto stende Nr. 3.57.
Jolita Butkevičienė kviečia į Vytauto Levandausko monografijos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūra: stilių raida“ pristatymą.
Profesoriaus Vytauto Levandausko mokslinis tyrimas atskleidžia, kaip formavosi ir kito LDK architektūros stiliai per daugiau nei pusę tūkstantmečio: nuo valstybės susikūrimo XIII a. viduryje iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m., kai valstybė išnyko iš Europos žemėlapio. Kiekviena stilistinė epocha turėjo bruožų, kuriuos lėmė daugelis faktorių – klimato ir geografinės sąlygos, statybinių medžiagų pobūdis, tarptautinė situacija, prekybiniai ir kultūriniai ryšiai su kaimyninėmis ir tolesnėmis šalimis, valstybės politika, konfesinės religinės nuostatos, genetiniai bruožai ir etninės tradicijos. Kai Mindaugas kūrė valstybę, Vakarų Europoje plito romanika, o LDK apėmė ne tik dabartinę Lietuvą, bet ir dalį vakarinių Gudijos žemių. Vytauto Didžiojo valdymo metais, klestint gotikai, LDK aprėpė visą Gudiją ir didžiąją dalį Ukrainos. Po Liublino unijos LDK teritorija sumažėjo iki maždaug dabartinių Baltarusijos ribų ir tokia išliko renesanso, baroko ir klasicizmo laikotarpiais. Viduramžių architektūros pobūdį lėmė tai, kad LDK išliko ilgiausiai Europoje krikščionybės nepriėmęs stabmeldiškas kraštas. Išsamiau apie knygoje aprašytą tyrimą kartu su Jolita Butkevičiene papasakos autorius ir Nijolė Taluntytė.
Monografijos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūra: stilių raida“ pristatymas vyks vasario 24 d. (šeštadienį) 16 val. „Litexpo“ Grožinės ir specializuotos literatūros 5 salės 5.5 konferencijų salėje.
VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė su Lina Milteniene padės sudarytojoms Alvyrai Galkienei ir Onai Monkevičienei mugės lankytojams pristatyti išleistą naujieną „Sėkmingas įtraukusis ugdymas. Tvaraus ugdymo proceso modeliavimas“.
Kolektyvinės patirties jėga stiprino mokytojų bendruomenes mokyklose ir skatino bendras problemų sprendimo paieškas, susitarimus, dalijimąsi patyrimais kritiniu Lietuvos švietimui laikotarpiu. Tai vienas iš veiksnių, lėmusių spartų autentišką ugdymo praktikos tobulėjimą ir taiklius problemų sprendimus COVID-19 pandemijos sąlygomis, kada visos ugdymo procesuose dalyvaujančios grandys susidūrė su iššūkiais. Švietimo vadovai turėjo skubiai derinti reglamentus prie pasikeitusių sąlygų, aprūpinti mokinius ir mokytojus būtinomis informacinių technologijų priemonėmis, kurios leistų organizuoti nuotolinį mokymą; mokytojams iškilo uždavinys įvaldyti naujas technologijas, perkonstruoti ugdymo procesus ir perkelti besimokančiųjų bendruomenės sąveikas į virtualią erdvę, organizuoti ugdymą nuotoliniu būdu, pakeisti dalį fizinių ugdymo priemonių ir kontaktinio mokymo metodų virtualiais; mokiniams – išmokti naudotis naujomis technologijomis, prisiimti didesnę atsakomybę už savo mokymąsi, dalyvauti pamokose, pasilikus namuose prie kompiuterių ekranų, be draugų, be momentinio mokytojo ar besimokančiųjų reagavimo susidūrus su kliūtimi; mokinių šeimoms – sudaryti palankią mokymuisi aplinką šeimos vaikams, užtikrinti naują dienos režimą, suteikti jiems reikalingą pagalbą mokantis.
Mokslo studijos „Sėkmingas įtraukusis ugdymas. Tvaraus ugdymo proceso modeliavimas“ pristatymas vyks vasario 24 d. (šeštadienį) 18 val. „Litexpo“ Muzikos salės 1.3 konferencijų salėje.
Mindaugas Paknys visus kviečia į Vaidos Kamuntavičienės ir Aušros Vasiliauskienės monografijos „Sugrįžusi atmintis. Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. – XIX a.“ sutiktuves. Jam mielai talkins Kauno benediktinės s. Paulina Vanagaitė OSB ir s. dr. Kotryna Šurkutė OSB.
Kauno bernardinių istorija yra reikšmingas LDK vienuolių gyvenimo, Kauno pavieto ir miesto istorijos puslapis. Bernardinės meldėsi už pasauliečius, užsiėmė mergaičių ugdymu ir mokymu. Vienuolyno teritorijoje gyvendavo rezidentės – globos reikalingos moterys, kurios už užmokestį atsiduodavo į vienuolių rankas; kartais glausdavosi nuo vyrų pabėgusios moterys su mažamečiais vaikais, kartais vienuolynas tapdavo priešmirtiniu prieglobsčiu ligotoms ar senoms pasaulietėms. Praktiškai kiekviename LDK moterų vienuolyne veikdavo siuvimo ir siuvinėjimo cechas, puošnūs vienuolių rankų darbo gaminiai sklisdavo po bažnyčias ir vienuolynus. Vis dėlto gyvenimas LDK moterų vienuolynuose apgaubtas paslaptimi. Šiandien tik istorikai ar meno tyrėjai gali nusakyti, su kokiomis problemomis ir džiaugsmais susidurdavo vienuolės, ar tikrai nepakeliama buvo klauzūra, kokia buvo vienuolių rutina. Taigi, kas išliko iš Kauno bernardinių praeities? Apie tai savo knygoje pasakoja istorikė Vaida Kamuntavičienė ir menotyrininkė Aušra Vasiliauskienė.
Monografijos „Sugrįžusi atmintis. Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. – XIX a.“ sutiktuvės vyks vasario 25 d. (sekmadienį) 14 val. „Litexpo“ Muzikos salės 1.2 konferencijų salėje.
