VDU pristato programą Vilniaus knygų mugėje

384

Vasario 23–26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) jau 23-ą kartą vyks tarptautinė Vilniaus knygų mugė 2023, kurios diskusijose ir knygų pristatymuose savo mintimis dalinsis VDU bendruomenės nariai, akademikai, profesoriai. Šiųmetės Vilniaus knygų mugės tema – „700 eilučių laisvei“.

Sunku įsivaizduoti, kad laisvė XXI amžiuje gali būti siekiamybė, viltis, tikslas, o ne duotybė. Kaip ji atrodo? Kiek kainuoja laisvė? Ar galima ją parašyti? O gal ją rašome ir skaitome kasdien: kiekviena šalis, kiekviena istorija, kiekvienas žmogus, kiekvienas likimas? Vilnius rašo savo istoriją ir sykiu kuria odę laisvei, poeziją pačiai lemčiai – kiekvienam santykiui, sukurtam tekstui, nueitam keliui. Kiekvienam praeiviui Amžinai jaunas Vilnius kuria poemą – laišką visam pasauliui apie kūrybos, buvimo savimi, augimo galimybę ir niekada nepailstančią meilę laisvei.

Keturias dienas truksiančios mugės metu pakviesime į VDU suorganizuotus kultūrinius renginius, Litexpo 3 salės Vytauto Didžiojo universiteto stende Nr. 3.57 supažindinsime su knygų naujienomis, kurių čia pat galėsite įsigyti.

Gintautas Mažeikis diskusijoje „Už jūsų ir mūsų laisvę“ vadovausis 1991 m. Ukrainos liaudies deputato, Liaudies Rucho valdybos nario, vieno iš Lietuvos palaikymo komiteto Ukrainoje vadovų Mykolos Porovskio to paties pavadinimo knygos tekstais bei šios dienos aktualiais Ukrainos įvykiais.

Ukrainiečių autoriaus pageidavimu leidimas lietuvių kalba papildytas 1990 m. Kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Petro Vaitiekūno ir Virgilijaus Čepaičio aprašomo laikotarpio aktualiais straipsniais, kurie talkins diskusijos vedėjui liudydami apie 1988–1991 m. Lietuvos Sąjūdžio ir Ukrainos Liaudies Rucho veiklą siekiant Lietuvos ir Ukrainos nepriklausomybės, atskleis knygos autoriaus indėlį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigimo metu organizuojant Lietuvos Seimo palaikymą Ukrainos TSR Aukščiausiojoje Taryboje, siunčiant mūsų šaliai humanitarinę pagalbą. Profesorius pristatys šios dienos aktualiausius įvykius Ukrainoje, mūsų piliečių paramą, įsitraukimą ir empatiją.

Diskusija „Už jūsų ir mūsų laisvę“ vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d. (ketvirtadienį) 15 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Forume.

Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, profesorius, europarlamentaras Liudas Mažylis diskutuos tema „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento“.

Laisvė, demokratija, nepriklausomybė, pagarbūs santykiai tarp valstybių yra tos vertybės, kurias privalu nuolat ginti. Tai užkoduota Vasario 16-osios Akte, tuo grindžiama ir šiandieninė Europos vienybė. Profesorius Liudas Mažylis kviečia padiskutuoti apie tai pagal dvi jo parašytas skirtingų žanrų knygas. Pirmoji – istorinių šaltinių leidinys (bendraautorė Rasa Zozaitė) apie Lietuvos Tarybos veiklą 1918 m. vasario–kovo mėnesiais, kurios rezultatas – Vokietija pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę. Antroji – Europos Parlamento nario 2022 m. dienoraštis, kurio centrinė tema – europinių ir bendražmogiškųjų vertybių gynimas, Europos Parlamento veiksmai, remiant Ukrainą.

Diskusija „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento: geopolitinių iššūkių kaita“ vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d. (ketvirtadienį) 16 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ 3 salėje, Vytauto Didžiojo universiteto stende Nr. 3.57.

Lauras Bielinis kviečia į jo sudaryto rinkinio „Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai“ sutiktuves.

Profesorius kartu su straipsnių autoriais profesoriais Gintautu Mažeikiu, Aukse Balčytiene ir Kristina Juraite aptars, ar politika ir komunikacija pasaulyje ir Lietuvoje išties vis labiau matomos kaip dvi susiliejusios vieningo reiškinio dalys. Ar šios dalys yra sunkiai atskiriamos ir ar sudėtinga paaiškinti politinius procesus be jų viešinimo bei politinės valdžios vykdomos komunikacijos vertinimų? Kiek tikėtina, kad daugelis komunikacijos problemų tėra politinių prieštaravimų atgarsiai? Politinė komunikacija Lietuvoje tampa vis labiau matoma ir įvairiai vertinama dėl suprantamos ir akivaizdžios priežasties – politikoje, valstybės gyvenime komunikacija išties tampa bene vienu svarbiausių politinės pozicijos viešinimo būdu. Profesorius pripažins, kad komunikacija ir politika siejasi praktiškai visose situacijose, iš esmės politinis veiksmas gali būti įvardijamas kaip komunikacinių intencijų sankirta. O visas, įvairus ir įvairiakryptis politinis procesas yra daugiasluoksnės komunikacijos produktas.
Diskusijoje siekiama atskleisti sudėtingą ir platų komunikacijos problemų politikoje spektrą.

Straipsnių rinkinio „Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai“ aptarimas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d. (penktadienį) 13 val. „Litexpo“ 5 salėje, Rašytojų kampe / LRT studijoje.

Dr. Remigijus Civinskas su Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaru, profesoriumi Antanu Kulakausku ir profesoriumi Rimantu Mikniu kviečia skaitytojus į Sauliaus Pivoro monografijos „Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“ pristatymą.

Renginio vedėjas, padedamas autoriaus ir dalyvių, pristatys tarpdiscipininę mokslo monografiją, skirtą politinei minčiai Simono Daukanto istoriografijoje atskleisti, pasitelkiant naujovišką šios istoriografijos perskaitymą ir analizę. Simono Daukanto politinė mintis – itin aktuali mūsų dienomis, ypač „Lietuvos Herodoto“ požiūris į veiklaus individo ir tvarios politinės bendruomenės tarpusavio priklausomybę, jo suformuluotą prigimtinę teisę ir teisingumu grįsto gero viešojo valdymo sampratą. Įdėmiai interpretuojant, Simono Daukanto idėjas galima ne tik laikyti reikšminga kultūrinio lituanistinio paveldo dalimi, bet ir taikyti šiandienėje Lietuvoje ugdant politinę kultūrą bei pilietinę savimonę. Monografijoje pirmąkart tokia apimtimi atskirai ir sistemingai nagrinėjama Simono Daukanto politinė mąstysena, atkuriant antikinės ir modernios politinės minties recepciją Simono Daukanto istoriografijoje.

Monografijos „Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“ pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d. (penktadienį) 14 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ 1 salės 1.3 konferencijų salėje.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis drauge su kolegomis dr. Jurga Jonutyte ir dr. Kasparu Pociumi kviečia į savo monografijos Kritinė teorija ir kultūros politika“ sutiktuves.

Kultūra ir karas nėra nei lygiagretūs, nei oponuojantys vienas kitam procesai. Tai – skirtingi pasauliai, persmelkiantys vienas kitą įvairiais pasiaukojimo ir manipuliacijos, naikinimo ir įkvėpimo, įprasminimo ir beprasmybės, ikonografiniais ir ikonologiniais būdais. Kas tokio įvyko XXI a. kultūroje, kad ėmėme naiviai tikėti, jog barbarystės amžius pasibaigė ir prisiartino tūkstantmetė vartojimo karalystė? Ko gero, svarbiausias simptomas, išduodantis, kad „gerovės valstybė“ iliuziška, buvo 2001 m. rugsėjo 11 d. islamistų atakos prieš JAV. Tačiau tada visa buvo susiaurinta iki kovos su religiniu fundamentalizmu. Anksčiau karo dvasia nuolat buvo jaučiama atliekant kultūros politikos tyrimus Kroatijoje, Kosove ir ypač Bosnijoje bei Hercegovinoje. Dabar ji juntama Ukrainoje – ir tvyrojo ten dar iki 2022 m. vasario 24 d. puolimo. Matant tūkstančius pabėgėlių, nuolat stebint vaizdus tiesioginiame eteryje, dalyvaujant daugelyje kultūros renginių kartu su ukrainiečiais, atrodo, kad karo šmėkla persmelkė visą prasmių lauką ir Lietuvoje. Karo tragedijos kyla dėl daugelio veiksnių, tarp jų svarbią vietą užima ir propagandinė ideologija, sumišusi su susvetimėjusių individų mase. Tačiau šiandien mes kalbame apie gerokai platesnį ir sudėtingesnį susvetimėjimą, galiausiai suformuojantį atomizuotus ir neatsakingus individus. Iš tokių individų susidaro visa ko bijančios ir nekenčiančios minios, kurioms diktatoriai jau gali įsakinėti ir ginti juos į frontą mirti.

Monografijos „Kritinė teorija ir kultūros politika“ sutiktuvės ir aptarimas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d. (penktadienį) 15 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Forume.

Žurnalistas Rimas Bružas su istorike dr. Mingaile Jurkute, dr. Sauliumi Kaubriu ir dr. Dovile Sagatiene kviečia į Sigitos Černevičiūtės ir Monikos Kareniauskaitės monografijos Pati kalta? Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje“ aptarimą.

Autorės pristatys tyrimą, kuriame buvo analizuojama smurto prieš moteris formų ir socialinių praktikų visuma XX a. Lietuvoje. Ikimodernioje visuomenėje smurtas prieš moterį buvo dažnas patriarchalinės visuomenės reiškinys. Tarpukario Lietuvoje smurto prieš moteris samprata mažai tepasikeitė. Nedarnioje šeimoje smurtas laikytas privačiu šeimos reikalu. Sovietinė smurto prieš moteris realybė atspindėjo gilią prarają tarp ideologijos konstruojamos teorinės lyčių lygybės ir tikro moters gyvenimo. Kaip ir tarpukariu, nenyko suvokimas, jog patirti smurtą artimoje aplinkoje yra moters, šeimos gėda ir negarbė. Tiek sovietinės baudžiamojo persekiojimo sistemos darbuotojai, tiek visuomenė, kitos moterys ar net pačios aukos linko – tiesiogiai arba ne – kaltinti moterį dėl prieš ją įvykdyto smurtinio nusikaltimo, neva ji esanti „pati kalta“.

Monografijos „Pati kalta? Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje“ pristatymas ir aptarimas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d. (penktadienį) 17 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ 1 salės 1.3 konferencijų salėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rodyti visus komentarus