VDU menų galerija „101“ paminėjo 15-ąjį gimtadienį

Kovo mėnesio viduryje VDU menų galerija „101“ minėjo savo 15-ąjį gimtadienį „Plakatai kuria pokalbį“. Vakarą pradėjo studentų savanorių performansas „Plakatų kabinimas“, kurio metu studentai ant vienos galerijos sienos kabino galerijos archyve saugomus įvairių renginių ir parodų plakatus. „Plakatų kabinimo“ performansas atskleidė tik dalį galerijos turimų plakatų, tačiau tai rodo, kad renginių ir parodų visuma per 15- ka veiklos metų galerijoje buvo labai įvairi.

Galerijos gimtadienio paminėjimo metu vyko pokalbis su VDU Menų fakulteto bendruomene. Pokalbyje dalyvavo VDU MF profesoriai architektūrologas Vytautas Levandauskas ir fotografas Romualdas Požerskis, MF absolventas, tarpdisciplininio meno kūrėjas Arnis Aleinikovas, galerijos savanorės Naujųjų medijų meno programos studentė Urtė Serapinaitė ir Meno kuratorystės magistro programos studentė Sibilė Plančiūnaitė.

Pilnas pokalbio videotransliacijos įrašas yra galerijos Facebook puslapyje (žiūrėti nuo 7:15 min).

Galerijos istorija

Pokalbio pradžioje prisimintas VDU menų galerijos „101“ įkūrimas 2008 metais. Kol universitete nebuvo galerijos, pasakojo Levandauskas, iškildavo klausimas, kaip ir kur eksponuoti parodas. Nors ir buvo auditorija, kurioje darydavo nedideles parodėles dėstytojai, galerijos poreikis iškilo pasirašius bendradarbiavimo sutartį su tuo laiku draugiškos Baltarusijos kultūros universitetu ir jiems pasiūlius didelės apimties (kelių šimtų darbų) parodą. Ši paroda buvo iškabinta VDU Didžiosios salės hole, bet trūko apsaugos ir buvo praeinama erdvė, todėl svarstyta, kad galerijos erdvė Menų fakultetui yra neišvengiama. Tada organizuotas Laisvės al. 53 pastato pirmojo aukšto erdvės gavimas galerijai, kur buvo srautinių paskaitų auditorija.

Ši erdvė buvo didelė, kaip prisimena prof. V. Levandauskas, turėjo atskirą įėjimą ir dar dvi patalpas. Idėja buvo galeriją padaryti universalios paskirties, kurioje vyktų viskas: ir parodos, ir koncertai, ir teatro pasirodymai, ir kino filmai būtų rodomi, ir susibūrimai, ir disertacijų gynimai, ir kita, kas būtų susiję su menais. Reikėjo nemažai lėšų ir buvo sukurta taryba, kurią sudarė profesorė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Rasa Žukienė, Jūratė Tutlytė, Daiva Price (tuomet – Citvarienė), kuri vėliau buvo pirmoji ilgametė galerijos vadovė ir kuratorė, Tomas Pabedinskas ir Vytautas Levandauskas. Taryba priimdavo įvairiausius sprendimus, galerija buvo atidaryta kovo mėnesį ir pradėjo veikti kaip daugiafunkcinis organizmas, kuriame vyko daug renginių.

Profesorius V. Levandauskas pokalbio metu paskaitė dokumentus, susijusius su vienu iš galerijos atidarymo performansų (grupės „POST ARS“ performansas „Mandala su viščiukais“, 2008), kuris sukėlė didelį atgarsį. Buvo užsibrėžtas sudėtingas atidarymas, vyko ir kiti performansai, gausi programa. Pasidalinta prisiminimu, kaip viskas vyko ir kaip galerija buvo iškilmingai atidaryta.

Toliau pereita prie vienos iš pirmųjų parodų, kuri buvo Romualdo Požerskio „Pergalės ir pralaimėjimai“, vykusi 2008 m. balandžio mėnesį. Autorius apie parodą paminėjo, kad joje daugiau pralaimėjimų nei džiaugsmo, ir parodė kartu su studentais išleistą knygelę, nes idėja ir buvo, kad, kaip prisimena R. Požerskis, informaciją platinimui, plakatus, kvietimus, tekstą ir maketus sukurtų studentai taip kartu įgaudami parodų rengimo patirties. Fotografijos buvo didelio formato, atspausdintos ant bromo sidabro popieriaus.

Kalbėta apie eksponavimą tuo laiku įvairiose erdvėse, kur tik atsirasdavo vietos Kaune. Ir tada 2008 m. atidarant šią galeriją ir buvo vienas iš siekių – miesto žmonėms suteikti erdvę, kuri būtų akademinė galerija, bet kartu ir atvira įvairiems menams.

Prisimintas pirmųjų penkerių metų laikas, kai dar galerija veikė Laisvės al. pastate, paminėti projektai. Levandauskas prisiminė disertacijų gynimus, paminėjo ir Menų fakulteto dėstytojo Gedimino Jankausko kino vakarus. Dar galerija dalyvaudavo ir didesniuose kino festivaliuose kaip viena iš patalpų. Požerskis įvardijo, kad „101“ galerija tenai labai geroje vietoje buvo.

Galerijos pokytis

2014-aisiais galerija kartu su VDU Menų fakultetu perkelta į Senamiestyje esantį Muitinės g. 7 pastatą. Absolventas Arnis Aleinikovas pasidalino prisiminimu, kad labai dažnai vis keisdavosi parodos, nuolat kas nors vykdavo. Kadangi čia turėjo tik teorines paskaitas, tai atėjus po mėnesio, jau vėl kas nors naujo vykdavo. Atrodydavo, kad gerai dirbama, nes nuolat yra koks nors vyksmas.

A. Aleinikovas 2022-ųjų rugsėjo mėnesį VDU menų galerijos „101“ skliautinėje rūsio salėje pristatė audiovizualinę instaliaciją „ATRAMOS“, kurios idėja kilo Arniui besimokant alternatyvaus teatro režisūrą. Kaip dalinasi menininkas, idėja gimė per COVID-19 pandemiją, kai mūsų namai tapo viskuo, tik ne erdve poilsiui. Todėl norėta sukurti erdvę, į kurią žmogus ateitų pailsėti ir taip keistųsi pačios galerijos suvokimas. Instaliacijoje naudojamos septynios skirtingos medijos ir kviečiama ateiti ir tiesiog gulėti. Kūrėjui svarbus pastebėjimas, kaip galerija vis labiau tampa įvairių patirčių erdve. A. Aleinikovas džiaugėsi, jog VDU menų galerijoje „101“ organizuojami gana įvairūs projektai: tiek parodos, tiek instaliacijos, vis kas nors naujo ir kviečiančio dažniau lankytis.

Kalbant apie galerijos lokacijos pokytį, kuris gana ryškiai pakeitė fizinį galerijos vaizdą 2014-aisiais, aptarta ir kas iš esmės pasikeitė dar. R. Požerskis teigė, kad galerijos veikla 99 proc. priklauso nuo vadovo, kas galerijoje dirba: „Iš šono galima kritikuoti, siūlyti, bet pats žmogus, jis padarys ką reikia. Galima įvardinti pinigus, laiką, norą, galimybes, bet svarbiausia  yra noras padaryti, noras, kad žmonės ateitų, kad būtų galerija matoma, kad pats organizatorius džiaugtųsi galerija“, – kalbėjo profesorius.

Prof. V. Levandauskas minėjo, kad galerijos erdvės, buvusi ir esama, yra sunkiai palyginamos. „Pirmiausia, ši erdvė yra mažesnė, bet antrame aukšte yra didžioji auditorija, kur vyksta disertacijų gynimai, galima ir renginius daryti. Bet svarbus pokytis yra tai, jog Muitinės gatvė yra ne Laisvės alėja. Visas miestas praeidavo pro galeriją, įvairi auditorija, pamatanti galerijos iškabą. Užeinanti ir kartais užmirštanti, bet kartais ir užsikabinanti, tampanti šios galerijos draugu, pasikviečianti kaimynus – kaip galerija visiems. O Muitinės gatvėje galima ant pastato dar didesnę reklamą kabinti, bet jau reikia specialiai žinoti, kas čia vyksta. Perkėlus galeriją, žiūrovai pasikeitė ir sumažėjo, tačiau gera kaimynystė yra Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija“, – mintimis dalinosi V. Levandauskas.

Galerijos dabartis

Pokalbio metu pereinant prie galerijos dabarties, kreiptasi į galerijoje savanoriaujančias studentes. Urtė Serapinaitė įvardijo, kad meno srities studentams galerija yra labai svarbus atspirties taškas, nes susipažįstama su galerijos veikla, su įvairiais menininkais, kurie yra daugiau ir mažiau žinomi. Tai jauki vieta visiems.

Urtė kalbėdama apie įvairią veiklą galerijoje, kurią galima pasirinkti pagal tai, ką labiau mėgsta studentai, pasidalino patirtimi apie studentų fotografijų parodą „Natūra“ (2021), kurioje dalyvavo pirmais studijų metais ir sukūrė parodai plakato grafinį dizainą. Urtė tai prisimena, kaip labai gerą ir šiltą patirtį, nes nesitikėjo, kad atėjus į universitetą nuo pirmo kurso teks sudalyvauti parodoje. „Patiko eksponuoti ir rodyti savo darbus, kalbėtis su kitais, tų pačių interesų turinčiais žmonėmis, todėl nusprendžiau savanoriauti. Vėliau, ekspozicijai „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“ sukūriau lankstinuką-žemėlapį, kuris suteikė tam tikros patirties ateičiai, padedant skleisti meną“, – erdve, kurioje galima viską pamatyti ir pajausti, džiaugėsi studentė.

Sibilė Plančiūnaitė pasidalino, kad nors ir studijuoja universitete šešerius metus, bet su galerija susipažino tik prieš pusantrų metų, kada pradėjo savanoriauti. Savanorystę Sibilė įvardija kaip nuostabią patirtį, kurios metu gauna galimybę kuruoti parodas ir šiuo metu kuruoja jau ketvirtą parodą (Imanto Pakalnio fotografijų parodą „Lietuviškos mikroschemos“ VDU Informatikos fakultete). Viena iš parodų („Atspindžiai: mitinė gamtos būtis“) buvo ir jos praktikos dalis. Studentė pasakoja, kad kuruojant parodas yra suteikiama didelė laisvė idėjų įgyvendinimui ir per tai susipažįstama su savo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis, įgaunama įvairių sričių praktinės patirties. „Ir didelis pliusas šios galerijos, kad visi studentai savanoriai gali pasireikšti įvairioje veikloje, kuri labai įtraukia ir taip kuriama bendruomenė. Universitete pradedi labiau jaustis kaip namuose. Ši galerija Menų fakultete turi didelį potencialą tapti tokia širdimi, židiniu, kur galėtų visi rinktis“, – kalbėjo S. Plančiūnaitė.

Linkėjimai

Vytautas Levandauskas: pridėti gylio. Kadangi nelabai pakliūna atsitiktinai žmonės, tai duokime tokias parodas ir renginius, kur jau vien išgirdus vardą galėtum čia atbėgti net ir iš Vilniaus, ir iš kitų vietų. Kitas dalykas – erdvės, kad fakulteto studentai, dėstytojai turėtų galimybę savo kūrybą čia išreikšti, nes patekti į Nacionalinę galeriją sunkiau, pradedam, kur yra lengviau, atlaidumo pradedantiems. Gylio ir erdvės.

Romualdas Požerskis: Padaryti parodą, kuri sukeltų triukšmą visuomenėje, kartais, bet nepersistengiant. Skalė nuo labai klasikinio žinomo meno, kiek įmanoma, ir nežinomų, bet kartu ir labai egzotinių autorių, naujos egzotinės meno srovės. Apmąstyti tai strategijoje. <…>Linkėčiau, pavyzdžiui, „Kaunas Photo“ festivalis, kur nenuvažiuosi į Prancūziją, Arlyje ar dar kitur, kai pasikalbi, kad iš Lietuvos, tai „Kaunas Photo“ festivalį žino. Tai virtuali reklama, kurią Mindaugas Kavaliauskas yra išvystęs. <…>Virtualioje erdvėje, keliomis kalbomis daryti didesnę sklaidą. Nebūtinai eksponuoti, bet padaryti interviu su autoriais, <…>norėčiau daugiau sklaidos linkėti. Dabar Kauno fotografijos galeriją garsina knygų leidyba. Garsinimas turi būti, su juo daug dirbama. Gal per Kultūros atašė. Sklaidos.

Arnis Aleinikovas: Linkėčiau galerijai keturių dalykų: drąsos, ryškumo, nekomforto ir krypties. Čia apskritai galerijai, prisidedu ir prie gerbiamo Romualdo dėl sklaidos. Dabar mes gyvename tokiame labai komunikacijos amžiuje. <…>Kadangi dirbu VDU teatre ir mes bandome keisti tą įvaizdį, ieškoti ko nors naujo, alternatyvaus, įdomesnio, nebijoti. Man atrodo, šiaip, gal žmonės ima ieškoti daugiau alternatyvų, tiek galerijose, tiek savo gyvenimuose… nebijoti daryt ką nors labai, kur atrodo, kas čia vyksta… Nes tas surezonuos ir pritrauks naujų žmonių, kurie neateina į galeriją.

Urtė Serapinaitė: prisidedu prie Arnio, drąsos, ji niekados nepamaišo. Pagauti akį žmonių, kurie užsiima finansavimu. Ir kad tai padėtų dar labiau plėstis galerijai, tiesiog dar ką nors nerealaus, kur jokia kita galerija nėra padarius, sukuravus. Pritraukti žymių kuratorių akį, kad jie norėtų kuruoti šiose erdvėse ir pritraukti dar didesnę grupę žmonių. Ir žinoma, visą laiką išlikti tokiai šiltai vietai, kokia jinai yra dabar.

Sibilė Plančiūnaitė: galiu trumpai palinkėti, kad galerija toliau plėstųsi už šių sienų ribų, kad drąsiai eksperimentuotų.

VDU menų galerija „101“ 2008 m. buvo atidaryta kaip atvira Kauno miestui akademinė galerija, pavadinta pagal auditorijos, kuri buvo skirta įvairaus pobūdžio menams, numerį. Šiuo metu galerija gyvuoja VDU Menų fakulteto patalpose Senamiestyje, Muitinės g. 7.

Galerija yra tarp-akademiniame kontekste įsikūrusi erdvė, pristatanti Lietuvos ir užsienio šalių menininkų, ir studentų ar dėstytojų kūrybą personalinėse ir grupinėse parodose. Organizuojami susitikimai su menininkais, pokalbiai, paskaitos, leidinių pristatymai, kūrybinės dirbtuvės ir kt. Galerija bendradarbiauja su kūrėjais ir organizacijomis, taip pat kasmet rudenį skelbia atvirą kvietimą norintiems surengti ar dalyvauti galerijos kuruotose parodose, priima paraiškas parodoms ir neterminuotai. Galerija nuolatos kviečia prisidėti savanorystės ar akademinės praktikos pagrindais.

Galerijai pasiūlymus galima siųsti į galerija101@gmail.com

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerija „101“ kviečia į ekskursijas po ekspoziciją „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“ (kuratoriai Milda Gineikaitė ir Rimgaudas Barauskis), skirtą Lietuvos universiteto šimtmečiui (2022).

Parodos ekspozicija pasakoja apie Menų fakultetą kaip VDU šimtmečio dalį. Parodoje jungiama istorija su dabartimi tarsi du lygiagrečiai pateikiami pasakojimai, kurie „kalbasi“ tarpusavyje, – vienoje parodos linijoje nuosekliai pasakojama nuo Lietuvos universiteto pradžios ir meno studijų ištakų iki šiandienio VDU Menų fakulteto, kitoje – eksponuojama dėstytojų, absolventų ir studentų kūryba. Menų fakulteto parodos naratyvas sukasi aplink tai, kaip kūryba kuria kultūrą.

Ekskursijas veda parodos kuratorė Milda Gineikaitė, trukmė iki 30 min.

Fotografijų autoriai Jonas Petronis ir Austėja Šimkutė.