VDU – mąstymo buveinė

„Mąstymo buveinė“ – tai naujausias audiovizualinių pokalbių ciklas su įvairiais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės nariais ir bendraminčiais. Atviros mintys atviroms ausims ir akims.

 Tikėkite tais, kurie ieško tiesos, abejokite tais, kurie ją randa.

André Gide

Ištisus šimtmečius žmonijos kartos siekė žinojimo bei pagerinti savo būvį. Ir didesnę šio laiko dalį nesiliovė mąstyti, kad su įvairiais išradimais susigyvename daug greičiau nei spėjame suvokti, ką jie reiškia mums ir mūsų aplinkai. Taip keliaujame per amžius – technologiškai pasikaustę ir su rezervuotu požiūriu į ilgesnius stabtelėjimus pagalvojimams, kokias pasekmes turės mano ar kitų veiksmai. Ne, pasinėrimas į apmąstymo būsenas nėra tik buržua ar intelektualių dykaduoniautojų privilegija. Tai – universiteto, mąstymo buveinės, pamatas. Siūlome išgyventi šią patirtį ir kviečiame radikaliai keisti požiūrį į mokymą(si).

Dirbtinis intelektas, genetinė inžinerija, neurotechnologijos, biotechnologijos, naujos kompiuterijos ir kitos technologijos, spartėjanti skaitmenizacija audrina vaizduotes projektuoti naujus futuristinius scenarijus, kurie ir keri, ir didina netikrumo, nežinios būsenas. Kokiuose ateities miestuose gyvensime, ar išliks regionai, kokiais principais bus paremta ekonomika ir politinė realybė, kaip plėtosis socialiniai santykiai, kokią vietą posttiesos visuomenėje užims žmogaus teisės, ar išsaugosime privatumą, o gal apsigyvensime virtualybėje, ar sugebėsime išsaugoti savo planetą, o gal ieškosime naujų teritorijų galaktikoje? Ir svarbiausias mums visiems rūpintis klausimas – kokią vietą ateitybėje užims žmogus? Antropoceno laikmečio, kuriame gyvename, žmogui tenka daug galimybių ir atsakomybių. Atsidūrėme paradoksalioje situacijoje. Nors technologijos ir inovacijos yra tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, kodėl nenorime apie jas žinoti daugiau? Vienoje srityje veikiame aktyviai, kitoje – tik būdraujame.

Naujoms vizijoms ir idėjoms reikia erdvės ir šiek tiek laiko tam, kad susiformuotų kritinis požiūris aplinkai ir ilgainiui neapsistotume ties viena tiesa – tai autokratinių režimų tikrovė. Gerovių visuomenėje egzistuoja daugiau nei vienas įsitikinimas ar tikėjimas ir dialogas tarp jų. Tokioje laisvių aplinkoje turime platesnes galimybes siekti pažangos, jei tik ją suprantame plačiau – ne tik kaip ekonominę ir technologinę, bet ir kaip socialinę bei kultūrinę.

Kokią vietą ateities vizijų generavime užima universitetas, kuomet žinių perdavėjo vaidmuo atiteko skaitmeninei erdvei ir bibliotekoms? Vadinkime šį etapą netikėta sėkme, nes atsirado galimybė brandinti idėjas, eiti pasirinktu keliu, išgirsti sielos balsą, kartas nuo karto pabėgant nuo viso mus supančio triukšmo. Universitete susiformavo terpė eksperimentavimui, patyrimui, kas yra mąstymas apie mąstymą, pažinimas apie pažinimą.

Kodėl tai yra svarbu? Pasaulis kinta greitai – tai, ką išmokome šiandien, rytoj jau gali būti pakitę. Turime išsiugdyti įprotį kelti klausimus. Todėl universitetą matome kaip terpę smalsiems žmonėms. Kaip betarpišką aplinką, kuri paremta ne hierarchine struktūra, o dėstytojo ir studento bendryste. Kaip instituciją be jokių sienų, kur įvairių sričių mokslininkai iš viso pasaulio bendradarbiauja tarpusavyje. Visa tai skirta apmąstyti esamas tiesas, spręsti dabarties ir ateities klausimus. Kad galvotume apie technologijas, kurios būtų mūsų sąjungininkėmis, ir kurtume visuomenę, kurioje gera būtų gyventi visiems nepriklausomai nuo jų tautybės, lyties, religijos ar pažiūrų. Kaip teigia Pascal Bruckner, mokslas tikrai yra paskutinis mūsų nuotykis, paskutinis didingas pasakojimas, kupinas ir svajonių, ir košmarų, vienintelis, jungiantis poeziją, veiksmą ir utopiją.

VDU – mąstymo buveinė smalsiems ir kūrybingiems.

Visapusis išsilavinimas ateities kūrėjams.