VDU įkurta Skaitmeninės humanitarikos laboratorija

531

VDU mokslo ir studijų centro bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23) pradėjo veiklą Skaitmeninės humanitarikos laboratorija, kuri papildė universiteto mokslo židinių, užsiimančių kompiuterinių technologijų taikymu tyrimuose, gretas. Laboratorijos tikslas – sudominti humanitarinių ir socialinių mokslų studentus ir dėstytojus galimybe tyrinėti juos dominančius reiškinius pasitelkiant kompiuterinius duomenų gavybos, analizės ir vizualizavimo įrankius. Studentai ir dėstytojai galės praktiškai išbandyti įrankius specialiai tam skirtuose laboratorijos kompiuteriuose, aptarti rūpimas temas seminarų metu.

Humanitariką siejame su visuomenės narių sukurtų kultūros artefaktų, apimančių visą socialinio bei kultūrinio gyvenimo raišką, ir susijusių procesų pažinimu.  Svarbi vieta čia tenka etikos klausimams, įskaitant ir pačias visuomenės veiklas bei jų tyrimus. Skaitmeninė humanitarika pasitelkia skaitmenines technologijas dabarties ir istorinių reiškinių tyrinėjimams.

Vytauto Didžiojo universitetas 1989 m. buvo atkurtas Harvardo universiteto liberaliųjų studijų modelio pagrindu, todėl ir dabar, ieškodami naujovių humanitarinių mokslų srityje, pirmiausia pasidomime šio universiteto atliekama veikla, taip pat – Jeilio universiteto veikla, su kurio mokslininkais mus sieja individualūs moksliniai ryšiai. Nors VDU galimybių niekaip negalėtume lyginti su Harvardu ar Jeiliu finansinių bei žmogiškųjų resursų prasme, per šimtmečius suformuotos akademinės kultūros, įskaitant organizaciją, prasme, tačiau galime kai ką pritaikyti esamoms sąlygoms ir ieškoti individualių sprendimų.

Duomenys

Viena aktualiausių temų skaitmeninės humanitarikos veikloje yra duomenys, nes kompiuterio pagalba atliekami tyrimai suteikia galimybę apdoroti gerokai daugiau duomenų, negu humanitaras tai gali padaryti rankiniu būdu. Didelė kultūrinės kūrybos dalis per pastaruosius dešimtmečius jau  persikėlė į internetą, pvz., elektroninė žiniasklaida, elektroninės knygos, socialiniai tinklai. Tačiau ši kultūrinės kūrybos erdvė yra labai nauja palyginus su istoriniais kultūros klodais – literatūra, architektūra, profesinio ir liaudies meno kūryba. Tik suskaitmenintų kūrinių analizei galime taikyti kompiuterinius metodus, taigi humanitarams tenka didelė atsakomybė – ką skubėti skaitmeninti ir kaip tai padaryti kokybiškiau, kad darbai galėtų būti naudojami mokslo tyrimų reikmėms, taptų labiau prieinami visuomenei. Šia veikla pasaulyje užsiima viešosios ir universitetų bibliotekos bei mokslo centrai, ji aktyvėja ir Lietuvoje. Geri pavyzdžiai – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamas skaitmeninimo projektas „E. paveldas“, Lietuvos mokslo tarybos ir partnerių sukurta atviros prieigos duomenų bazė „Lituanistika“. Viena naujausių skaitmeninių kolekcijų, kurios kūrime dalyvavo ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, pristato sovietmečio kultūrinės opozicijos problematiką (Horizon 2020 programos projektas COURAGE). Tyrėjams vertingiausi tie projektai, kurie suteikia atvirą prieigą prie duomenų, kuriuos galima tyrinėti pasitelkus kompiuterinius įrankius.

Metodai  

Kitas svarbus skaitmeninės humanitarikos veiklos laukas yra tyrimo metodai, atsirandantys humanitarų ir kompiuterių mokslininkų bendradarbiavimo dėka. Naudodami programavimo kalbą, mokslininkai sukuria kompiuterines programėles ir dideles programas, kurios padeda surinkti ir apdoroti duomenis, analizuoti ir palyginti skaitmeninius tekstus, vaizdus, garsus, atpažinti šneką. Pavyzdžiui, tyrinėdami kultūrinių grupių tapatybę, galime analizuoti jų  literatūrinę kūrybą bei tekstus, gaunamus atlikus interviu su tyrimo dalyviais. Galime taikyti esamas žodžių dažnių skaičiavimo programėles, tačiau prieš tai Lietuvių kalbos tekstus naudinga apdoroti  suvedant žodžius į pagrindines formas, kad, pvz., skirtingos to paties  būdvardžio linksnių galūnės negeneruotų skirtingų verčių. Šiuos tekstų apdorojimo įrankius kuria kompiuterinės lingvistikos mokslininkai, tarp kurių galime sutikti ir humanitarus, ir informatikus. Pasaulyje po truputį mažėja atskirtis tarp šių mokslininkų, nes neretas humanitaras supranta, kaip svarbu pačiam sugebėti valdyti šiuolaikinius duomenų analizės įrankius, įskaitant ir bent vieną programavimo kalbą (pvz., humanitarams draugišką Python),  arba bent jos aplinką, kad galėtum naudotis kitų sukurtomis programomis.

Sklaida

Trečioji tema, kurią būtina paminėti aptariant skaitmeninės humanitarikos privalumus – tyrimų sklaida. Kompiuteriniais metodais apdorojami duomenys yra vizualizuojami, todėl pasitarnauja patiems tyrėjams ir tampa geriau suprantami ir labiau patrauklūs skaitytojui. Kultūrinius reiškinius galime atskleisti įvairiapusiškai, panaudojant įvairių rūšių – tekstinę,  vaizdinę, garsinę medžiagą ir grafikais išreikštus skaitinius duomenis. Atsiranda įdomi kūrybiška erdvė kultūros tyrimų projektams įgyvendinti ir pristatyti.

Naujų žinių reikmė

Tarpdalykiniams mokslo ir studijų židiniams atsirasti reikalingas ilgalaikis bendradarbiavimas, sėkmingi ir mažiau sėkmingi bandymai, kol išsigrynina tikrosios vertybės ir išryškėja veiklos kontūrai. Dėl to verta paminėti naujai sukurtos Skaitmeninės humanitarikos laboratorijos ištakas. Laboratorijos veikla  turi dalykinių sąsajų su Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūros tyrimų centru, kuriame nuo 2006 m. pradėjo formuotis tarpdalykio bendravimo tradicijos, kai centras įgyvendino  tarptautinį ES 6BP projektą „SAL“. Į tyrimų ir studijų veiklas tuomet įsijungė Jeilio universiteto tiksliųjų mokslų profesorius J. Rimas Vaišnys, besidomintis ekologinių, o vėliau ir socialinių sistemų modeliavimu. Kartu su minėtu projektu Europos socialinio fondo lėšomis buvo sukurta magistrantūros studijų programa „Kultūrinių grupių studijos“, kurios studentai turėjo galimybę išbandyti darbą su Python programine kalba, analizuoti kultūrinius procesus taikant tradicinius lauko tyrimų metodus ir matematinį modeliavimą. Programa išleido tris magistrantų kartas, tačiau, pasibaigus projekto laikotarpiui, kilo sunkumų  integruojant ją į universiteto programų tarpą.

Atsiradęs tarpdalykinis mokslinis žodynas, probleminis laukas bei kylanti skaitmeninės humanitarikos banga paskatino kultūrinių grupių tyrėjus ieškoti bendradarbiavimo su Informatikos fakulteto ir Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkais, kurie jau turėjo ilgamečius tarpdalykinio bendradarbiavimo įgūdžius kalbos technologijų srityje, dalyvavo tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, buvo išbandę ir patyrę sėkmių bei nesėkmių integruojant į studijų procesą kompiuterinės lingvistikos programą.

Suvienijus patirtis, vėl buvo suprasta, kad kompiuterinius tyrimo metodus svarbu perkelti į studijas, nes netolimoje ateityje didžioji informacijos dalis įgaus skaitmeninį formatą ir duomenų pasiekimui, apdorojimui bei analizei bus reikalingos naujos žinios. Šios žinios reikalingos ne vien studijuojant universitete, jos ypač naudingos integruojantis į darbo rinką.  Naujai susibūrusios skaitmeninės humanitarikos bendruomenės pastangomis,  2017 m. Senate buvo patvirtintas Skaitmeninės humanitarikos A grupės dalykas, o šiais (2019) metais, parėmus VDU mokslo fondui ir prisidėjus lėšomis Informatikos fakultetui, bibliotekoje įsikūrė Skaitmeninės humanitarikos laboratorija, galinti paskatinti žingeidžius VDU studentus ir dėstytojus domėtis kompiuteriniais tyrimo metodais.

Veikėjai

Tarpdalykinė veikla įdomi tuo, kad natūraliai griauna organizacijoje nusistovėjusias  struktūros ir priklausomybių ribas. Neverta svarstyti, kokiam centrui ar fakultetui priklauso tarpdalykinė erdvė, nes ji kuriasi priklausomai nuo joje dalyvaujančių asmenų mokslinių interesų. Todėl neatsitiktinai SH Lab kompiuteriai buvo įkurdinti visiems prieinamoje VDU Leonido Donskio vardo bibliotekoje, kur  buvome draugiškai sutikti ir mielai priimti, nežiūrint tų naujų rūpesčių, kurie atsiranda pasipildžius veikloms. Tarp VDU skaitmeninės humanitarikos bendruomenės narių, dalyvaujančių studijų procese ir laboratorijos veikloje, profesoriai Daiva Vitkutė-Adžgauskienė, Tomas Krilavičius, Judita Kasperiūnienė, Egidijus Vaškevičius (kompiuterių mokslai), Andrius Utka, Marius Sirutavičius  bei šio straipsnio autorė (humanitariniai mokslai), Rimantas Plungė (menai), Kristijonas Jakubsonas (komunikacijos studijos), vyr. specialistas Gintaras Jaronis; naujai įsijungė į veiklas etnologijos mokslo daktarės Agnė Kalėdienė ir Aušra Kairaitytė-Užupė bei informatikė Rita Valterytė. Pirmąjį skaitmeninės humanitarikos įvado kursą jau išklausė 70 pirmo ir antro kurso studentų.

Projektai

Kadangi skaitmeninės humanitarikos laboratorijos veiklose humanitarus pagrinde atstovauja etnologai, pirmasis jos projektas skiriamas Lietuvos kultūrinių grupių dinamikai nuo jų ištakų sovietmečiu iki šių dienų. Etnologijos kryptyje apgintos disertacijos, parašytos monografijos ir straipsniai, skirti pavienių kultūrinių reiškinių (roko muzikos, hipių grupių, skinhedų, pankų, istorinių rekonstruktorių, pagonių, visarioniečių ir kt.) analizei, tačiau iki šiol nesusistemintos grupių raidos (atsiradimo, veiklos bei išnykimo) priežastys besikeičiančiuose socialiniuose kontekstuose. Pasitelkę tarpdisciplininę prieigą (etnologijos / antropologijos ir tiksliųjų mokslų metodus), bandysime per mažą visuomenės ląstelę (grupę) pažvelgti į didesnius socialinius bei kultūrinius reiškinius. Tyrimų uždaviniai susiję su asmenų ir grupių elgesio modeliavimu, analizuojami klausimai, kaip grupės narių elgesys priklauso nuo jų būsenų ir aplinkos įtakų, bandoma prognozuoti, kokios turėtų būti įtakos, kad visuomenė judėtų asmens kūrybinės laisvės, įvairovės ir harmoningo sugyvenimo link. Tyrimo rezultatus pristatysime skaitmeninėse kolekcijose, talpinamose VDU bibliotekos duomenų talpykloje.

Laboratorijos mokymo/si aplinka

Šiuo metu laboratorijos kompiuteriuose patalpinti tekstų analizės įrankiai, socialinių tinklų (asmenų ir grupių bendravimo) tyrimo įrankiai, skaitmeninių  žemėlapių ir laikmačių kūrimo programos, galima mokytis, kaip mašininiu būdu surinkti duomenis iš interneto svetainių ir įvairių duomenų bazių, kaip sukurti tinklalapį ir jame pristatyti tiriamą reiškinį taikant tekstinę, vizualinę ir garsinę medžiagą. Įrankių programėles kuria ir pritaiko Skaitmeninės humanitarikos bendruomenės nariai, kitos yra perkeltos iš interneto.  Šie įrankiai tinka etnologams, antropologams, istorikams, politologams, sociologams, literatūros tyrinėtojams, filosofams ir visiems, kurie dirba su tekstiniais, vizualiniais ir garsiniais duomenimis. Įrankių kolekcija bus pildoma, todėl prie šios veiklos kviečiame prisidėti visus, kuriems būtų įdomu bendradarbiauti kuriant laboratoriją, nepriklausomai nuo to, kur jūs dirbate ar mokotės.  Laboratorijos kompiuteriuose taip pat rasite nuorodas į atviros prieigos duomenų bazes, įdomius skaitmeninės humanitarikos projektus (įskaitant tuos, kuriuos sukūrė VDU studentai) bei mokymo/si priemones. Žaisti su įrankiais ir duomenimis galima ir namų kompiuteryje, jeigu jame yra instaliuota Python programinė kalba, o  norinčius padirbėti prie laboratorijos kompiuterių ir pabendrauti su konsultantais, kviečiame registruotis: https://biblioteka.vdu.lt/studijoms/galimybes-ir-studiju-erdves/patalpu-uzsakymas/

Laboratorija turėtų pasitarnauti ne vien žingeidiems VDU humanitarams ir socialinių mokslų studentams bei dėstytojams, įgyvendinantiems savo projektus, bet ir visiems besidomintiems, nes didelė jos informacijos dalis bus prieinama per internetą. Mažos laboratorijos veikla tokiu būdu peržengia lokalias universiteto ribas ir atsiveria visuomenei. Jos tolimesnis vystymasis susijęs su finansavimo šaltiniais, kurių ieškosime sudėtingoje mokslo finansavimo situacijoje.

Skaitmeninės humanitarikos laboratorijos tinklalapis

Laboratorijos atidarymo nuotraukų galerija

 Doc. dr. Egidija Kiškina

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.