VDU diskusijoje dalyvavusi intelektinės nuosavybės ekspertė: „Lietuvoje neegzistuoja džentelmeniški susitarimai“
Lapkričio 20 d. vyko Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro organizuotas seminaras „Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?“. Renginį atidarė Renginys VDU Mokslo prorektorė Julija Kiršienė.
Patentavimas didina verslo saugumą
Renginio metu Lietuvos vienaragio „Nord Security“ verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė pristatė įmonės patentų portfelio strategiją. Pasak pranešėjos, „Nord Security“ yra daugiausiai ES patentų turinti įmonė Baltijos šalyse.
„Patentavimas mūsų įmonėje neša produktams naudą – didina mūsų verslo saugumą ir kelia komercijos potencialą. Prekės ženklo registravimas kiekvienai įmonei suteikia inovatyvaus verslo statusą. Didelių apdovanojimų už tai nesusirinkome, bet turime apie save naratyvą. Kur patentus galime parodyti pardavimuose? Vartotojams nėra svarbu, ar čia patentuota, bet verslo segmentui tai gali būti tikrai gera žinutė, suteikti pasitikėjimo perkamu produktu“, – pasakojo A. Diliautaitė.
Sonarų rinkoje lyderiaujančio prekės ženklo „Deeper“ inovacijų vadovė Žydrė Kiedaitė skaitė pranešimą tema „Nuo idėjos iki jos apsaugos: kaip šiandienos sprendimai formuoja jūsų rytojų?“.
„Net neįsivaizduojate, kiek yra internetinių puslapių, galinčių piknaudžiauti jūsų prekės ženklu, vos per kelias dienas gali pradėti prekiauti jūsų produktais“, – dalinosi Ž. Kiedaitė. „Tai – didelė reputacinė ir finansinė žala, nes pirkėjai pirkdami jūsų produktą jį sieja ne su piktnaudžiaujančiu puslapiu, o su jumis, kadangi tai labiausiai panašu į jūsų produktą. Tokiu atveju, jūs kaip kūrėjai, prarandate savo išskirtinumą, kas šiais laikais yra labai svarbu.“
Žodiniais susitarimais pasitikėti negalima
Didžiausią Europos patentinių patikėtinių komandą Baltijos šalyse turinčios „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė ir advokatė Giedrė Domkutė dalinosi savo įžvalgomis ir patirtimi apie verslo susitarimų reikšmę.
„Džentelmeniški žodiniai susitarimai neegzistuoja. Pas mus Lietuvoje ir daug kur pasaulyje džentelmenų nėra“, – apie intelektinės nuosavybės apsaugos aktualumą juokavo G. Domkutė. „Tikrai yra žmonių, kurie pasinaudos gauta informacija darbo ar paslaugų teikimo metu, būnant valdymo organo nariu ar akcininku. Jie gali šią informaciją pritaikyti kitame versle, jei šis nepavyks.“
Dirbtinis intelektas ir intelektinė nuosavybė
Tuo metu Europos tarybos ekspertė, advokatė ir VDU dėstytoja Julija Kalpokienė apžvelgė generatyvinio dirbtinio intelekto ir intelektinės nuosavybės peripetijas pristatyme „DI ir IN – daugiau nei bendra „i“.
„Technologijų naudojimas sukelia riziką, skatinančią intelektinės nuosavybės pažeidimus, bet gali ir įgalinti efektyvią jos apsaugą“, – teigė J. Kalpokienė. „Aukštojo mokslo etikos gairėse nurodyta, kad galima pasitelkti generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius, tačiau mokslininkas, kuris publikuoja straipsnį, visada yra atsakingas už rezultatą – ar jis yra legalus ir nepažeidžia kitų asmenų teisių.“
Intelektinė nuosavybė pati savaime nėra jokia vertybė
Apie intelektinės nuosavybės komercializaciją dėstė ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vadovė Ieva Katinė, kartu su kitais pranešėjais dalyvavusi aktyvioje diskusijoje.
„Seniai praėjo tie laikai, kai patentas yra naudingas, kai kabo įrėmintas ant sienos. Intelektinė nuosavybė pati savaime nėra jokia vertybė“ – sakė I. Katinė, pristatymo metu skatinusi ne tik patentuoti, bet ir atsakingai prižiūrėti jau užpatentuotus objektus.
Seminarą organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC), vykdantis „EDIH4IAE.LT“ projektą. Jei nepavyko sudalyvauti seminare, kviečiame sekti KTPC naujienas ir dalyvauti ateities renginiuose. KTPC taip pat kviečia mokslininkus į nemokamą pirminę konsultaciją aptarti intelektinės nuosavybės komercializacijos strategiją.
