VDU Botanikos sode rinkosi botanikai ir augalų apsaugos specialistai

547

Didžiausia pasaulyje, daugiau kaip 800 botanikos sodų vienijanti organizacija – Botanic Gardens Conservation International (BGCI), kuriai priklauso ir šimto metų jubiliejų švenčiantis Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas, kasmetinį Europos regiono botanikos sodų susitikimą organizavo Kaune, VDU Botanikos sode. Renginys, į kurį atkeliavo atstovai iš keliolikos botanikos sodų iš visos Europos, vyko kartu su dar vienos susijusios, augalų apsaugos srityje veikiančios, tarptautinės organizacijos International Plant Sentinel Network (IPSN) inicijuotu praktiniu seminaru, kurio metų didžiausias dėmesys skirtas uosiams didelę grėsmę keliančio vabalo, smaragdinio blizgiavabalio, stebėsenos mokymams.

Smaragdinis blizgiavabalis (Agrilus plannipennis) yra medžius pažeidžiantis vabzdys, kilęs iš Rytų Azijos, šiuo metu darantys didžiausią žalą uosiams (Fraxinus spp.). Nuo šių kenkėjų JAV ir Kanadoje kasmet žūsta milijonai medžių. Tai didelė ekonominė žala bei grėsmė kelių rūšių uosių išnykimui. Smaragdinis blizgiavabalis buvo užfiksuotas Rusijoje, o pastaruoju metu ir Ukrainoje, todėl, manoma, greitai paplis visoje Europoje.

Tad tarptautinis augalų apsaugos tinklas IPSN kartu su Rytų Europos botanikos sodais atlieka uosių vertinimą, stebėdami, ar kolekcijose neatsirado smaragdinių blizgiavabalių. Tuo tikslu Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyko išplėstinis seminaras, skirtas supažindinti įvairių Europos šalių botanikos sodų darbuotojus su smaragdinio blizgiavabalio stebėsenos metodika ir jos vykdymo ypatumais. Seminare savo profesine patirtimi dalijosi smaragdinio blizgiavabalio monitoringo Europoje projekto koordinatorės Kathterine O‘Donell ir Lara Salido bei Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (FERA) entomologas Neil Audsley.  Seminaro dalyviams buvo pateikta ne tik gausi teorinė mokomoji medžiaga, bet ir sudarytos sąlygos išstudijuoti smaragdinio blizgiavabalio identifikavimo ypatumus. Praktinių užsiėmimų metu seminaro dalyviai buvo supažindinti su feromoninių gaudyklių smaragdiniam blizgiavabaliui įrengimo bei jų priežiūros specifika.

Palinkėjimas: skleisti bioįvairovės išsaugojimo žinią

BGCI organizacija buvo įkurta Jungtinėje Karalystėje 1987 metais. Šiuo metu jos nariais yra daugiau kaip 800 botanikos sodų iš daugiau kaip 100 šalių visame pasaulyje. Organizacijos tikslas – mobilizuoti botanikos sodus ir kurti partnerystes, padedančias apsaugoti bioįvairovę, be kurios neįmanoma žmonijos ir planetos gerovė.

Kaip pastebėjo VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, simboliška, kad Lietuvoje pirmą kartą vykstantis BGCI Europos regiono narių susitikimas atkeliavo būtent į šimtmetį švenčiantį VDU Botanikos sodą: „Jau prieš šimtą metų tuometinis botanikos sodas Kaune buvo kuriamas remiantis geriausiais Europos botanikos sodų pavyzdžiais – kaip lygiavertis tarptautinės botaninės šeimos narys. Tokiais jaučiamės ir tokie esame šiandien – dalindamiesi su kolegomis patirtimi, išgirsdami jų pasiūlymus bei patarimus, savo veikla atliepdami pasaulinius iššūkius bei tendencijas“.

Europos regiono posėdžiui vadovavęs BGCI generalinis sekretorius, buvęs Karališkųjų botanikos sodų Tūkstantmečio sėklų banko vadovas dr. Paul Smith sakė, kad šiuolaikinių botanikos sodų pokyčius diktuoja didieji moderniojo pasaulio iššūkiai: „Tai biologinės įvairovės mažėjimas, būtinybė prisitaikti prie klimato pokyčių ir poreikis gyventi tvariai. Visi šie iššūkiai yra glaudžiai susiję: kuo daugiau bioįvairovės netenkame, tuo mažiau galimybių mums lieka adaptuotis prie klimato pokyčių panaudojant tam tikrus augalus. O jei nesugebėsime prisitaikyti prie klimato pokyčių – mums, vienaip ar kitaip, galas. Viso to nepasieksime, neišmokę gyventi tvariau. Mano manymu, botanikos sodams ateina metas persiorientuoti – atsigręžti į visuomenę ir, pasitelkus turimas ekspertines žinias, padėti geriau auginti, geriau prižiūrėti, geriau išsaugoti bioįvairovę skirtingose sąlygose. Turime atiduoti tai, ko išmokome botanikos sodų ekspozicijose ir kolekcijose – atgal į kraštovaizdžius. Manau, kad šioje vietoje botanikos sodai yra ypač stiprūs, nes jie turi puikių specialistų, gebančių atlikti mokslinius tyrimus, ir specialistų, mokančių auginti augalus. Taigi, tobulai suderiname teorines ir praktines žinias“.

O šimtmetį švenčiančiam VDU Botanikos sodui jubiliejaus proga dr. P. Smith linkėjo išeiti iš už savo sienų ir skleisti bioįvairovės išsaugojimo žinią: „Manau, mes visi galime nuveikti dar daugiau, skleisdami savo žinias bei ekspertines įžvalgas, sprendžiančias realias šiuolaikinio pasaulio problemas“.

Dvi dienas trukusius darbinius BGCI Europos regiono posėdžius, kurių metu buvo aptariami ir išdiskutuoti organizacijai svarbūs klausimai, papildė gausios ekskursijos, tiek supažindinusios su VDU Botanikos sodo veikla bei kolekcijomis, tiek su kitais botaniniais objektais: VU Botanikos sodu, Dubravos arboretumu, Dzūkijos nacionaliniu parku, Panaros vaistinių ir prieskoninių augalų ūkiu, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ saugomu Kauno Ąžuolynu; aplankytas ir Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rodyti visus komentarus