VDU veikia tarptautinė paroda apie žydų gelbėjimą holokausto metu

Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie jiems bandė padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda buvo atidaryta Vytauto Didžiojo universitete (VDU) balandžio 19 d., K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė.

Ši keliaujanti paroda pasakoja asmenines Holokaustą išgyvenusiųjų ir juos gelbėjusiųjų istorijas iš dvylikos skirtingų šalių ir jas pateikia platesniame istoriniame kontekste. Tai bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo, Lenkijos žydų istorijos muziejaus (Varšuva) ir Nebylių herojų memorialinio centro (Berlynas) iniciatyva. Parodą bus galima aplankyti iki 2024 m. gegužės 20 d.

Žydų genocidas karo nuniokotoje Europoje pasiglemžė milijonus gyvybių. Susidūrę su tragišku žydų likimu vietos gyventojai Vokietijos okupuotose šalyse ir kai kurie vokiečių civiliai susidūrė su dilema, kurios greičiausiai niekada nebuvo įsivaizdavę: kaip reaguoti į tokį masinį žiaurumą? Slėpti žydų kilmės šeimos narius, kaimynus ar bendradarbius arba jiems padėti buvo nusikaltimas, už kurį buvo baudžiama mušimu, įkalinimu, o kai kuriose šalyse – net mirtimi. Daugelis žmonių bejėgiškai žiūrėjo į žiaurią tikrovę, pasitaikydavo atvejų, kai buvo pelnomasi iš tragiškos žydų padėties. Nors individualūs atsakymai į šį klausimą labai skyrėsi, tik nedaugelis siūlė pagalbą išgyventi bandantiems žmonėms. Jų būta iš visų visuomenės sluoksnių – fabrikų darbininkų ir gydytojų, siuvėjų ir aristokratų, ūkininkų ir diplomatų.

Pateikdama išgelbėtųjų istorijas šalia juos gelbėjusiųjų, paroda pabrėžia žmonių santykių sudėtingumą ekstremaliomis sąlygomis. Šie liudijimai taip pat vaizduojami platesniame istoriniame kontekste, kad būtų galima geriau suprasti, kokias galimybes vietos žydai turėjo išgyventi, o jų gelbėtojai – jiems padėti.

Nuo 1963 m. Jad Vašem institutas Jeruzalėje suteikia Pasaulio tautų teisuolio vardą tiems, kurie nesavanaudiškai padėjo žydams. Apdovanojimas kildinamas iš žydų tradicijos. Talmude rašoma: „Kas išgelbsti vieną gyvybę, išgelbsti visą pasaulį“. Būtent šis sakinys įspaustas ant medalio, kuriuo apdovanojami Pasaulio tautų teisuoliai. Šiuo titulu apdovanota daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, ir jų skaičius nuolat auga.

Parodoje „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ pristatomos istorijos iš dvylikos Europos šalių: Kroatijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos, Italijos ir Rumunijos. Lietuvai skirta parodos dalis papasakos dvi istorijas: Shochotų šeimos – mamos su dviem mažais sūnumis, turėjusiais slapstytis po Telšių geto likvidavimo, – ir Sofijos Binkienės, kuri, padedama savo šeimos, sugebėjo suteikti pastogę daugybei Kauno geto pabėgėlių ir vėliau už tai gavo Pasaulio tautų teisuolės vardą.

Parodos atidarymą Kaune lydės žymaus Charleso J. Stille’o istorijos profesoriaus Jeilio universitete Jay Winter vieša paskaita „Mir Ješivos odisėja nuo Vilniaus iki Singapūro, ir toliau“, kuri vyks 14.00 val., K. Donelaičio g. 52 – 203 aud. Tai esė apie Mir Ješivą, radusią prieglobstį Kaune 1941 m. prieš pasitraukiant į Šanchajų. Istorija apie tai, kaip Mir Ješiva kartu su tūkstančiais kitų žydų pabėgėlių Antrojo pasaulinio karo metais į Tolimuosius Rytus pabėgo daugiausia Nyderlandų konsulo Jano Zwartendijko ir Japonijos generalinio konsulo Lietuvoje Čiunės Sugiharos išduotų vizų pagrindu. Po karo dauguma žydų pabėgėlių iš Šanchajaus geto išvyko į Palestiną ir Jungtines Amerikos Valstijas. Tarp jų buvo ir išgyvenusių Mir Ješivos auklėtinių, kurių daugelis vėl prisijungė prie ješivos Jeruzalėje.

Prof. J. Winter yra I pasaulinio karo ekspertas ir knygų „Atminties ir gedulo vietos: Didysis karas Europos kultūros istorijoje“  (Sites of Memory, Sites of Mourning: The Great War in European Cultural History, 1995), „Didysis karas ir XX amžiaus formavimasis“ (The Great War and the Shaping of the 20th Century, 1996), „Renė Kasenas ir žmogaus teisės“ (Rene Cassin and Human Rights, 2013), „Karo kultūros istorija XX amžiuje ir vėliau“ (The Cultural History of War in the XX century and after, 2022) ir „Didžiojo karo pabaigos diena, 1923 m. liepos 24 d.: Karo civilizavimas“ (The Day the Great War ended, 24 July 1923: The Civilianization of war, 2022) autorius. Jam suteikti Graco, Leveno ir Paryžiaus universitetų garbės laipsniai.

Paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ yra bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo, Lenkijos žydų istorijos muziejaus (Varšuva) ir Nebylių herojų memorialinio centro (Berlynas) iniciatyva. Paroda buvo iškilmingai atidaryta 2018 m. sausį tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Europos Komisijos būstinėje Briuselyje. Nuo to laiko paroda aplankė aštuonias Europos šalis ir Japoniją. Parodos pristatymą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.

Paroda veiks 2024 m. balandžio 19 d. – gegužės 20 d.

Parodos organizatorius: Europos atminties ir solidarumo tinklas (European Network Remembrance and Solidarity, ENRS)

Daugiau informacijos apie parodą rasite čia.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.