Triukšmo tarša kelia vis daugiau nepatogumų miestų gyventojams – kenčia ne tik fizinė, bet ir psichologinė sveikata

„Vienas didžiausių Kauno miesto išskirtinumų – žaliųjų plotų gausa. Tai tarsi deguonies ir ramybės salos, ypač vertinamos žmonių, gyvenančių šalia pagrindinių, intensyvaus eismo gatvių, nes šios erdvės tampa pagrindine priebėga ne tik nuo transporto sukeliamos taršos, bet ir triukšmo. Nors patys žmonės dažnai sako, kad yra pripratę prie nuolatinio automobilių ūžesio, tačiau mūsų organizmas prie to niekada neprisitaiko. Pastebime, kad triukšmo sukeliama tarša vis dažniau sukelia ne tik fizines, bet ir psichologines problemas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros vedėjas prof. dr. Audrius Dėdelė.

Anot mokslininko, triukšmas – tai ne tik garsas. Tai lėtai veikiantis stresas, kuris trikdo miegą, didina nerimą ir netgi prisideda prie širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymo.

Triukšmo, žaliųjų zonų išsidėstymą ir darnaus judumo mieste temas tyrinėjantis profesorius pabrėžia, kad nors miestų tarša atrodo neišvengiama, kiekvienas iš mūsų gali ir turi prisidėti prie tvarumo. Ar tai būtų pasirinkimas keliauti dviračiu vietoj automobilio, ar tiesiog dažnesnis pasivaikščiojimas parke – smulkūs pasirinkimai kuria bendrą geresnę miesto sveikatą.

Didžiausią grėsmę kelia transportas

Senas transporto parkas, kurio vidurkis dažnu atveju siekia 14 metų, yra vienas didžiausių taršos šaltinių šalyje. Šalia rikiuojasi įvairios pramonės įmonės bei individualiųjų namų savininkai, šildymui naudojantys kietąjį kurą. Vis dėlto, mokslininkams daugiausia nerimo kelia triukšmo sukeliama tarša, kuri yra tiesiogiai susijusi su transporto srautais. Pasak VDU profesoriaus, į tai įeina ne tik viešojo ar individualaus transporto keliamas triukšmas, bet ir triukšmas, sklindantis iš traukinių ar orlaivių eismo.

„Augant automobilių skaičiui, intensyvėja ir jų keliamas triukšmas. Kartu didėja ir taršos lygis, ypač azoto dioksido, kuris dažnai laikomas transporto intensyvumo indikatoriumi. Tuo metu tarša kietosiomis dalelėmis daugiau siejama su senesniais ir techniškai netvarkingais dyzeliniu kuru varomais automobiliais. Galime sakyti, kad būtent ant jų krenta šešėlis dėl padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos“,– situaciją paaiškina A. Dėdelė.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į gamtinį miesto reljefą. „Pavyzdžiui, Kaune dėl ryškių aukščio skirtumų kai kurios žemesnės vietos – daubos – tampa savotiškais taršos spąstais. Ten oras cirkuliuoja vangiai, todėl teršalai, ypač kietosios dalelės, ilgiau užsilaiko ir daro didesnę žalą aplinkai bei žmonių sveikatai“, – sako profesorius.

Prof. dr. Audrius Dėdelė

Mokslininko teigimu, būtent asmens gyvenamoji vieta gali tapti didžiausiu veiksniu taršos poveikiui nustatyti. Miestiečiai, gyvenantys arti pagrindinių gatvių, oro taršos sukeltą poveikį gali patirti ilgus metus. Tokiu atveju, tai gali turėti įtakos įvairiems sveikatos sutrikdymams.

„Kalbėdami apie oro taršos poveikį, pirmiausia turėtume minėti kvėpavimo takų ligas – tokias kaip astma ar įvairios alergijos. Smulkiosios kietosios dalelės, kurios lengvai patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimą, ilguoju laikotarpiu gali būti susijusios net su plaučių vėžio išsivystymu, ypač jei žmogus ilgą laiką gyvena toje pačioje, taršioje aplinkoje“, – pažymi A. Dėdelė.

Pasak profesoriaus, kenksminga ne tik tai, ką įkvepiame – nuolatinis triukšmas taip pat daro ženklią įtaką emocinei būsenai. „Jei žmogus namuose negali ramiai pailsėti dėl nuolat sklindančio triukšmo, atsiranda nuolatinis dirglumas, išbalansuojamas miego ritmas. Visa tai – tiesus kelias tiek į fizinės, tiek į psichologinės sveikatos pablogėjimą“, – atkreipia dėmesį VDU ekspertas.

Problema pastebima ir tarp jaunimo

Triukšmą kaip vieną opiausių problemų jaunimo gretose įvardija ir VDU Aplinkotyros ir aplinkosaugos studijų studentė, akademinio jaunimo mokslinės draugijos „Modusas“ prezidentė Martyna Buklytė.

„Kadangi daugelis mūsų gyvena mieste šalia judrių gatvių, vis daugiau diskutuojame, kaip tokia aplinka mus veikia psichologiškai ir kaip mes dėl to jaučiamės. Pastebime, kad dėl to patiriame daugiau streso. Todėl siekdami spręsti šią problemą savo organizacijos nariams pradėjome organizuoti žygius gamtoje pažintiniais takais. Po vieno paskutiniųjų žygių priėjome vieningą išvadą, kad tokia veikla išties leidžia atsipalaiduoti, sumažinti patiriamo streso ir nerimo lygį, „pabėgti“ nuo kitų triukšmo sukeliamų padarinių, todėl turime daugiau laiko skirti buvimui gamtoje“, – sako Martyna.

Martyna Buklytė. Asm. archyvo nuotr.

Tuo metu prof. A. Dėdelė atkreipia dėmesį, jog labai svarbu, kad ir miestuose nemažėtų žaliųjų plotų – skverai ir parkai būtų prižiūrimi, kadangi daugumai miestiečių tai vienintelės vietos, kur jie gali atsipalaiduoti. „Žaliosios erdvės turėtų tapti pagrindiniu miestų akcentu, nes būtent jos padeda atsverti mus erzinantį triukšmo lygį. Net jei mums taip ir neatrodo, tačiau triukšmo sukeltas bangas ir vibracijas mūsų organizmas jaučia“, – teigia VDU mokslininkas.

Apsisaugoti padės keli svarbūs įpročiai

Gyvenant mieste visiškai išvengti taršos – beveik neįmanoma, tačiau, kaip pabrėžia A. Dėdelė, kiekvienas iš mūsų jau šiandien galime prisidėti prie jos mažinimo.

„Pirmiausia, pokyčius turime pradėti nuo savęs – rinktis darnų judumo būdą“, – akcentuoja profesorius. Pasak jo, trumpesnius atstumus galime įveikti pėsčiomis, o prireikus – sėsti ant dviračio ar pasinaudoti viešuoju transportu.

„Kalbant konkrečiai apie Kauną, nors miestas turi daug trūkumų dėl didelės pramonės ir transporto koncentracijos, tačiau čia viskas yra išsidėstę nedideliais atstumais, kuriuos galima įveikti nesinaudojant taršia transporto priemone“, – teigia A. Dėdelė bei pataria, jog ne tik apsisaugoti, bet galbūt ir visiškai išvengti taršos sukeltų padarinių padės naujausios informacijos sekimas žiniasklaidoje.

Nors fizinis aktyvumas dažnai siejamas su sveika gyvensena, esant padidėjusiai oro taršai, jis gali atnešti daugiau žalos nei naudos. „Judėdami intensyviau, mes ir kvėpuojame giliau – o tai reiškia, kad į organizmą patenka ir didesnis teršalų kiekis“, – įspėja profesorius.

Prof. dr. Audrius Dėdelė

VDU mokslininkas kartu su studentais atliko tyrimą, kuriame analizavo oro taršos lygį skirtingais atstumais nuo gatvės važiuojamosios dalies – 20, 40 ir 60 metrų. Rezultatai aiškūs: nutolus vos 20 metrų, oro tarša sumažėja apie 30 proc. Tai, pasak profesoriaus, paprastas, bet veiksmingas būdas sumažinti įkvepiamų teršalų kiekį kasdienybėje.

„Pavyzdžiui, jei laukiate autobuso ir turite galimybę atsitraukti nuo važiuojamosios dalies bent 20 metrų, tai jau sumažins jūsų gaunamą taršos dozę. Tas pats galioja ir pasivaikščiojimams: venkite maršrutų, kurie eina palei pagrindines, intensyvaus eismo gatves“, – praktiškais patarimais dalijasi ekspertas.

Studijos ugdo kritinį mąstymą

Kaip pasakoja Aplinkotyrą ir aplinkos apsaugą studijuojanti Martyna, studentai vis aktyviau imasi iniciatyvos rūpintis aplinka – šios temos jau seniai peržengė paskaitų auditorijų ribas ir vis dažniau gvildenamos Studentų parlamento diskusijose.

„Rūšiavimas jau yra tapęs daugelio studentų gyvenimo dalimi – daugelis ne tik rūšiuoja šiukšles, bet ir prieš išrūšiuodami pakuotes jas išplauna, analizuoja jų sudėtį ir renkasi aplinkai saugias pakuotes. Nors universitete veikia įvairios rūšiavimo sistemos, tačiau, pavyzdžiui, bendrabučiuose to trūksta. Turime pradėti ne tik nuo savęs, bet ir stengtis, kad kiti taip pat galėtų įsitraukti į šią iniciatyvą“, – savo požiūrį dėsto studentė.

Domėjimasis aplinkosaugos politika, chemija, geografija – pagrindiniai veiksniai, paskatinę merginą rinktis Aplinkotyros ir aplinkos apsaugos studijas. „Noriu spręsti problemas, nes, mano manymu, dažnai problemos sprendimas gali tapti geru rodikliu tobulėjimui”, – užtikrintai sako Martyna, šiuo metu savo ateitį planuojanti sieti su veiklomis, kurios padėtų mažinti neigiamą miestų plėtros poveikį gamtai ir ekosistemoms.

Ji džiaugiasi, jog jos pasirinkta studijų programa suteikia galimybę daugelį dalykų išbandyti iš praktinės pusės. Studentai jau pirmojo kurso metu atliko išvažiuojamąją praktiką su geologijos dėstytoju, kurios metu susipažino su Lietuvos gelmėmis. „Atlikdami laboratorinius darbus gilinamės į aplinkosaugines problemas iš mažosios perspektyvos per chromatografijos būdus – kaip maži kiekiai dalelių gali užteršti orą ar vandenį. Tai padeda pamatyti, kiek visko slypi mažuose dalykuose“, – susižavėjimo neslepia studentė.

VDU Aplinkotyros ir aplinkosaugos studijų studentai geologijos praktikoje (M. Buklytė viduryje). Asm. archyvo nuotr.

Būtent platus požiūris į aplinką, pasak studijų programos vadovo A. Dėdelės, yra tai, kuo ši programa remiasi. Studijų metu studentai įgauna ne tik ekologijos, chemijos žinių, bet nagrinėja ir politinius bei teisinius klimato kaitos klausimus. „Studentai taip pat atlieka įvairias ir skirtingas praktikas, kurios suteikia galimybę ne tik iš arti susipažinti su įvairiais procesais, bet ir atradus problemą išmokti geriau įvertinti esamą situaciją. Studijos suteikia ne tik specialybinių dalykų žinias, bet, pirmiausia, ugdo kritinį mąstymą, reikalingą problemų sprendimo priėmimui“, – teigia VDU profesorius.

Aplinkosaugos specialistai – itin paklausūs darbo rinkoje

Mokslininko įsitikinimu, kol žmogus savo veiksmais darys vienokį ar kitokį poveikį aplinkai, aplinkosaugos specialistų niekada nebus per daug. „Aplinkos apsaugos specialistai ne tik prižiūri, bet ir patys inicijuoja poveikį aplinkai mažinančius procesus. Mūsų absolventai dirba tiek viešajame sektoriuje – įvairiose valstybinėse institucijose, savivaldybių aplinkos apsaugos skyriuose, aplinkosaugos konsultacijos įmonėse, tiek ir privačiame sektoriuje – dirba su įvairių, poveikį aplinkai mažinančių, technologijų diegimu ar GIS technologijomis (informacinė sistema, skirta darbui su erdvine ar aprašomąja informacija – aut. past.). Žinoma, bakalauro laipsnį įgijusius studentus skatiname kompetencijas toliau gilinti magistrantūros studijose, o vėliau rinktis mokslininko kelią, tokiu būdu savo tyrimais prisidedant prie dar didesnio tvarumo skatinimo ir mūsų žemės apsaugojimo“, – sako A. Dėdelė.

Pasak VDU profesoriaus, šiuo metu yra itin paklausūs specialistai, mokantys dirbti su dideliais duomenų kiekiais. „Palydovai renka informaciją apie oro taršą, automatizuotos monitoringo stotys analizuoja oro kokybę miestų centruose. Visa tai sudaro didelį kompleksinį duomenų srautą, tad svarbu turėti specialistų, galinčių visą šią informaciją apdoroti ir su ja dirbti. Didelė svarba skiriama klimato kaitos ekspertams, o kalbant apie verslo sektorių, didėja tvarumo koordinatorių poreikis. Reikalingi specialistai, galintys į įvairias sritis integruoti žiedinės ekonomikos principus“, – šiuo metu perspektyviausias ir paklausias sritis apibūdina profesorius.

Žygis gamtoje su VDU AJMD „Modusas“ nariais (M. Buklytė stovi penkta iš kairės). Asm. archyvo nuotr.

Tvarus gyvenimo būdas mieste – misija įmanoma

Aplinkotyrą ir aplinkosaugą studijuojanti antrakursė Martyna tikina kartu su bendraminčiais ne tik diskutuojanti apie lokalias aplinkosaugines problemas ir ieškanti jų sprendimo būdų, bet ir sakosi nevengianti drąsiai kalbėti apie  klimato kaitos keliamus iššūkius, kuriuos turės spręsti ateities kartos. Mergina teigia labiausiai pasigendanti globalių problemų sprendimų.

„Su globalia tarša ir klimato kaitos padariniais kovosime ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Augant žmonių populiacijai ir transportui, didėja triukšmo sukeliama tarša. Taip pat turėsime kovoti su didėjančiu vartotojiškumu“, – opiausius klausimus vardija Martyna.

Martyna Buklytė. Arvydo Čiukšio („Kaunas pilnas kultūros“) nuotr.

Prof. A. Dėdelė pabrėžia, kad dideli pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų kasdieninių veiksmų. „Posakis „Ką mano vieno poelgis gali pakeisti?” – klaidingas. Kiekvienas gali prisidėti mažais, bet svarbiais žingsniais“, – įsitikinęs mokslininkas.

Jis džiaugiasi, kad Lietuva sparčiai tampa viena iš lyderių atliekų rūšiavimo srityje, o tai ne tik stabdo sąvartynų plėtrą, bet ir skatina naujus tvarumo sprendimus. Vis aktualesnis tampa maisto atliekų rūšiavimas, leidžiantis jas vėliau panaudoti biodujų gamybai.

Darnaus judumo pasirinkimas – pėsčiomis ar dviračiu – ne tik mažina stresą, bet ir gerina fizinę sveikatą. „Malonu stebėti, kaip kasmet plečiasi dviračių takų tinklas ir atsinaujina viešojo transporto parkas – atsiranda hibridinių, mažinančių emisijas autobusų, geriau sureguliuojami maršrutai. Visa tai įrodo, kad tvarus miesto gyvenimas yra ne tik galimas, bet ir realiai įgyvendinamas“, – įsitikinęs profesorius.