Ugdymo turinio kaita ir plėtra (UNESCO – Curriculum Change and Development Perspectives)

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kurso paskirtis yra padėti studentams suprasti ugdymo programos kūrimą kaip istorinį, socialinį, politinį ir vadybinį procesą bei suteikti gebėjimų aktyviai dalyvauti šiame ugdymo programos sudarymo procese atsižvelgiant ir įvertinant visuomenės kaitos, darbo pasaulio ir besimokančiųjų poreikius. Kursas kviečia studentus atpažinti ugdymo paradigmų kaitą švietimo įstaigos, švietimo sektoriaus, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Kursas atskleidžia socialinio teisingumo, lygių galimybių, socialinės įtraukties principų įgyvendinimą ugdymo programos praktikoje. Vienas pagrindinių kurso studijų metodų – Lietuvos situacijos ir kitų šalių atvejų analizė.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The purpose of this course is to provide students with opportunities to understand development of curriculum as historical, social, political and management process. The course helps students acquire skills and abilities to be active participants of curriculum change and development process by evaluating upcoming changes in society, labour market and by assessing learners’ needs. The course invites students to recognise a shift of educational paradigms and its manifestation in educational institutions, on national and international level. The course deals with practice and implementation of social justice, equal opportunity, social inclusion in curriculum. One of main study methods is case study of Lithuania and other countries.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Vadyba, Edukologija

Dalyko studijų rezultatai

Kritiškai analizuoti ugdymo programos kūrimą, įvertinant jo politinius, socialinius ir kultūrinius aspektus.
Analizuoti šalies ir tarptautinius švietimo kaitos procesus, susijusius su švietimo reformomis ir ugdymo programų keitimu.
Vertinti ugdymo programos kūrimo valdymo praktikas mokyklos, regiono, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
Kritiškai vertinti ugdymo programos ir švietimo pokyčius, įvertinant kaitos proceso turinį, perspektyvas ir dimensijas.
Analizuoti ugdymo paradigmų kaitą švietimo įstaigos, švietimo sektoriaus, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
Kritiškai vertinti kompetencijų vertinimo politikos bei praktikų kaitos tendencijas ir šios srities naujoves.
Pagrįsti ugdymo programos pokyčių įgyvendinimo dalykuose, disciplinose ir kryptyse strategijas, įvertinant istorinius turinio kaitos aspektus ir naujas ugdymo idėjas.
Projektuoti udgymo programų priemones, orientuotas į ugdymo prieinamumo ir socialinės įtraukties didinimą.

Dalyko turinys

Ugdymo programos kūrimas ir pokyčiai kaip politinis ir socialinis procesas. Suinteresuotųjų grupių nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu identifikavimas ir analizė, įtraukimas į dialogą ir jų derybų vedimas. Ideologiniai, politiniai, vertybiniai, profesiniai debatai dėl ugdymo programos. Gebėjimų formavimo politinė ekonomija ir jos poveikis ugdymo turinio kaitai bei plėtrai. Politiškai ir kultūriškai jautrios ugdymo programos kūrimo procesas (kalbos politika, identiteto ugdymas ir įvairovė, lytiškumo ugdymas). Skirtingos laiko sampratos (politinis, techninis profesionalų, biurokratinis, pedagoginis laikas). Lietuvos situacijos analizė. Kitų šalių atvejai.
Švietimo reforma ir ugdymo programos keitimas: komponentai ir procesai. Švietimo reforma, švietimo politikos ir įstatymų kaita. Švietimo sistemos valdymo pokyčiai. Ugdymo programos keitimas. Ugdymo programos dokumentų ir mokymosi medžiagos atnaujinimas. Mokytojų ir kitų ugdymo proceso dalyvių gebėjimų pritaikymas. Ugdymo tikslų, kriterijų, turinio, metodų, vertinimo pakeitimas. Dialogas su visuomene. Istorinė ugdymo programos pokyčių, reformų dimensija. Lietuvos situacijos analizė. Kitų šalių atvejai.
Sisteminis valdymas. Balansavimas tarp nacionalinių ir vietinių poreikių bei interesų. Ugdymo programos kūrimo ir diegimo valdymo procesai. Autonomijos ir decentralizavimo politika. Ugdymo programos kūrimo nacionalinis, regioninis, vietos lygmuo. Ugdymo programos lokalizavimas, bendruomenių ir mokyklų autonomija ir laisvė įgyvendinant ugdymo programą. Vadovėlių ir mokymo(si) medžiagos kūrimo, aprobavimo ir naudojimo politika ir praktika. Mokyklų ir švietimo įstaigų atsiskaitomybė (accountability), inspektavimas, priežiūra ir auditas. Švietimas ir finansavimas. Ugdymo programos plėtojimas mokyklos lygmeniu (mokymo planai, mokymosi veiklų (pvz. pamokų) planavimas, tvarkaraštis, mokymo(si) metodai ir veiklos, vertinimo, ištekliai). Mokytojų profesinė raida. Lietuvos situacijos analizė. Kitų šalių atvejai.
Ugdymo programos ir švietimo pokyčiai. Pokyčių stadijos ir procesas: poreikių vertinimas, iniciacija, įgyvendinimas ir pirminis panaudojimas, institucionalizavimas ir tęstinumas. Skirtingos pokyčių perspektyvos – techninė, kultūrinė, politinė. Tarptautinė ugdymo turinio dimensija. Globalizacijos poveikis ugdymo turinio formavimui. 4-osios technologinės revoliucijos poveikis ugdymo turiniui. Edukacinių paradigmų kaita – nuo mokymo prie mokymosi. Pokyčių tikslų apibrėžimas. Pokyčiai siekiant kokybės. Ugdymo turinio elementai (kontekstas, politika, bendrieji mokymosi tikslai, uždaviniai ir pasiekimas, standartų kiekvienai pakopai apibrėžimas, švietimo sistemos struktūra, ugdymo turinio ir mokymosi dalykų struktūra, išteklių standartai, mokymo(si) metodologija, vertinimas. Į mokymosi turinį, į mokymosi tikslus, į kompetencijas orientuoti požiūriai. Kompetencijų tipai. Standartai. Lietuvos situacijos analizė. Kitų šalių atvejai.
Naujos ugdymo programos tendencijos. Į kompetencijų ugdymą orientuotas ugdymas. Į turinį orientuota tradicinė ugdymo programa versus į kompetencijas orientuota ugdymo programa. Gebėjimų ir kompetencijų realiam gyvenimui ugdymas. Mokymosi visą gyvenimą nuostatos. Įtampa tarp mokymosi proceso ir rezultatų.
Kompetencijų vertinimo politika ir praktika. Įrodymais grįstas požiūrius į ugdymą. Mokymosi rezultatai, mokymo(si) standartai (kompetencijų aprašai, testai, egzaminai). Tarptautiniai lyginamieji tyrimai, jų politinės ir praktinės implikacijos. Vieningų nacionalinių egzaminų sistema, politinės ir kitokios pasekmės. Lietuvos situacijos analizė. Kitų šalių atvejai. Kompetencijomis grindžiamo curriculum politikos skolinimasis (policy borrowing) ir mokymasis iš kitų šalių curriculum projektavimo politikos.
Ugdymo programos pokyčių įgyvendinimas atskiruose dalykuose, disciplinose ir kryptyse. Ugdymo pokyčiai humanitariniuose, socialiniuose, menuose, tiksliuosiuose ir gamtos moksluose – istorinis turinio kaitos aspektas. Integruoto ugdymo idėja. Lietuvos situacijos analizė. Kitų šalių atvejai.
Mokykla kaip socialinės įtraukties aplinka. Socialinio teisingumo, lygių galimybių, socialinės įtraukties principai ir praktikos ugdymo programoje. Lygios galimybės gauti išsilavinimą (lyties, rasės, socialinės ir ekonominės padėties, tautybės, rasės, sveikatos ir galimybių). Ugdymo personalizavimas, individualių studentų poreikių vertinimas.
Slaptosios ugdymo programos (hidden curriculum) samprata. Lietuvos situacijos analizė. Kitų šalių atvejai.

Dalyko studijos valandomis

Auditorinis darbas – 45 val. (paskaitos - 30 val. Seminarai, pratybos – 15 val. ) Individualus ir grupinis konsultavimas rengiant projektinį darbą - 15 val.
Savarankiškas studentų darbas 100 val. literatūros studijavimas ir pasirengimas kolokviumui ir egzaminui - 30 val.; galutinis grupinis projektas 70 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Savarankiškas, individualus darbas - 15 %
Darbas grupėje ir komandinės užduotys - 20 %
Kolokviumas - 15 %
Egzaminas - 50 %

Literatūra

2014 Bruzgelevičienė R. (sud.) (2014) Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Kolektyvinė monografija. Lietuvos edukologijos universitetas
2008 Bruzgelevičienė R. Lietuvos švietimo kūrimas 1988-1997. Vilnius: Sapnų sala.
2014 TrainingToolsfor Curriculum Development – a Resourсe Pack.
Elektroninisšaltinis
http://www.ibe.unesco.org/fileadmin/user_upload/Publications/Training_tools/IBE-CRP-2014_eng.pdf
International BureauofEducation
2013 S. Sharan, I. G. Chin Tan „Mokyklų darbo organizavimas, siekiant užtikrinti veiksmingą mokymąsi“ (angl. Organizing Schools for Productive Learning), Vilnius: Magistrai
2006 Fidler B. Strateginis mokyklos plėtros valdymas: vadovavimas mokyklos tobulinimo strategijai. Vilnius: Žara
2007 Young M.E.D. Bringing Knowledge Back In: From Social Constructivism to Social Realism in the Sociology of Education. Routledge;
2014 Young M.E.D., Lambert D., Roberts C., Roberts M. Knowledge And The Future School. Curriculum and social justice. Bloomsbury Academic.
2013 Janiūnaitė B., Bankauskienė N., Augustinienė A., Čiučiulkienė N. Edukacinės inovacijos rengiant pedagogus: mokomoji knyga
Kauno technologijos universitetas
2011 Leading a creative school : initiating and sustaining school change / edited by Ethel Sanders. London ; New York (N.Y.) : Routledge : Taylor & Francis Group
2017 Mulder, M. (2017). Competence and the Alignment of Education and Work. In M. Mulder (Ed.), Competence-based Vocational and Professional Education.Bridging the Worlds of Work and Education (pp. 229-251). Bern: Springer International Publishing.
2017 C. Warhurst, K. Masyhew, D. Finegold, J. Buchanan (Eds.), The Oxford Handbook of Skills and Training. Oxford: Oxford University Press.