Filosofinė naratologija ir laiko teorijos
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Kursas skirtas pristatyti naratyvą kaip vienintelę proceso, pokyčio, žmogaus veiksmo, judėjimo artikuliavimo formą ir pagrįsti tai filosofinėmis teorijomis nuo Antikos laikų iki mūsų dienų. Kursas susieja pasakojimo būdus su laiko ir kaitos suvokimo modeliais, aptaria šiuoalikinę naratyvo ir naratyvizavimo krizę bei galimas jos pasekmes. Taip pat kursas pristato teorijas, atskleidžiančias sąsajas tarp naratyvinės raiškos formų (tropų) ir socialinių sanklodų.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The purpose of the course is to present the narrative as an only possible articulation of process, change, human action, movement, etc. and to show this based on philosophical theories since Ancient Greek Philosophy till our times. The course relates models of narration to the conceptions of time and change; as well as discusses the contemporary crisis of the narrative and narrativization and possible consequences of this crisis. The course presents theories which reveal links between narrative forms of expression (tropes) and the social relations.
Dalyko studijų rezultatai
Apibūdinti kaitos aprašymo – pasakojimo – sampratas nuo Antikos laikų iki mūsų dienų, atskleidžiant šių sampratų sąsają su socialinėmis ir politinėmis sanklodomis, jų vizijomis ir tikrovėmis.
Apibrėžti filosofinės naratologijos sampratą; paaiškinti kuo ši disciplina papildo klasikinius naratyvo tyrimus ir kaip ji modifikuoja kitų humanitarinių ir socialinių mokslų metodikas.
Apibūdinti naratyvo ir naratyvizavimo krizę, nusakyti jos galimas priežastis. Susieti šią krizę su laiko sąvokos pokyčiais.
Pagrįsti sąsają tarp visuomenėje dominuojančios naratyvinės raiškos ir tos visuomenės socialinės sanklodos, vyraujančių tapatybės modelių, propaguojamų atminties vaizdinių.
Apibūdinti naratyvo ir naratyvizavimo krizę, nusakyti jos galimas priežastis. Susieti šią krizę su laiko sąvokos pokyčiais.
Apibūdinti naratyvo ir naratyvizavimo krizę, nusakyti jos galimas priežastis. Susieti šią krizę su laiko sąvokos pokyčiais.
Paaiškinti laiko daugialypumo, laiko fragmentavimosi ir sluoksniavimosi fenomeną, susieti tai su kultūrinėmis apibrėžtimis.
Dalyko turinys
Naratyvo sąvoka filosofijoje: proceso/ kaitos mąstymas, proceso/ kaitos modelio perteikimas.
Naratologijos kildinimas iš Aristotelio „Poetikos“. Mythos reikšmė Aristotelio poetikoje, kitos svarbiausios sąvokos.
Du teksto kūrimo modeliai pagal antikinę retoriką: I ir II sofistika; topos ir kairos retorika.
Veiksmo, judėjimo, proceso, pokyčio mąstymo problema, identifikuojama nuo Antikos laikų iki dabar. Augustino laiko apmąstymai.
Laiko filosofijos atgimimas Naujausiais laikais: priežastys ir kontekstas.
Eksperimentinės psichologijos pradžia ir sąmonės procesualumo idėja. W. James‘o sąmonės srauto sąvoka; W. Wundto organinio ir mechaninio augimo perskyra; E. Husserlio laiko fenomenologija.
H. Bergsono laiko samprata: trukmė, mąstomas laikas, atmintis.
Naratologijos pavertimas laiko teorija: P. Ricoeur „Laiko ir pasakojimo“ perspektyva. Naratyvas kaip įteigiamas laiko modelis: trijų mimezių schema.
Fenomenologinė naratologija (R. Ingardenas, W. Iseris): poveikis ir įtaiga kaip pasakojimo kokybės kriterijus.
Istorinio pasakojimo ir moderniosios (skilusios) tapatybės sąsaja (F. Ankersmitas, P. Ricoeuras, J. Rüsenas).
Istorijos naratyvizavimo kritika po didžiųjų XX a. kolektyvinių traumų.
Traumos ir naratyvo temų santykis šiuolaikinėje filosofijoje, naratyvizavimo ribos (G. Agambenas, S. Žižekas, etc).
Estetinio herojaus ir etinio subjekto problemiškumas šiuolaikiniuose pasakojimuose.
Visuomenės retorinis pagrindimas: vyraujančių pasakojimų tropai kaip socialinių santykių atspindys (E. Laclau ir H. White‘o teorijos).
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos 45 val.
Seminarai 15 val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 60 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Darbas seminaruose – 10%; rašto darbas – 20%; kolokviumas – 20%; egzaminas – 50%
Literatūra
1. 2005 Ankersmit Frank. Sublime Historical Experience, Stanford: Stanford University Press.
2. 1983 James William. The Principles of Psychology, Harvard University Press.
3. 2014 Laclau Ernesto. The Rhetorical Foundations of Society. London, New York: Verso.
4. 2005 Rüsen Jorn. History: Narration–Interpretation-Orientation, New York, Oxford: Berghahn Books.
5. 1987 White Hayden, The Content of the Form. Narrative Discourse And Historical Representation, Baltimore and London: The Johns Hopkins University Press.
Papildoma literatūra
1. 2002 Giorgio Agamben. Remnants of Auschwitz. The Witness and the Archive, Zone Books.
2. 2004 Bergson Henri. Kūrybinė evoliucija, vertė Petras Račius, Vilnius: Margi raštai.
3. 1995 Caruth Cathy (ed.). Trauma. Explorations in Memory. Baltimore: The John Hopkins University Press.
4. 1992 Halbwachs Maurice. On Collective Memory. The University of Chicago Press.
5. 2003 Huyssen Andreas. Present Pasts: Urban Palimpsests and the Politics of Memory. Stanford University Press.
6. 1984 Ricoeur Paul. Time and Narrative. Volume I. Chicago University Press.
7. 2003 White Hayden. Metaistorija. Istorinė vaizduotė XIX amžiaus Europoje, Vilnius: Baltos lankos.
