Filosofija ir humanitarinių mokslų metodologija
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Šio studijų dalyko tikslas – supažindinti studentus su tomis šiandieninės filosofijos teorijomis, kurios grindžia kintančius socialinių ir humanitarinių mokslų metodus. Įvadinėse paskaitose yra aiškinamas filosofinių diskusijų vaidmuo formuojantis perskyrai tarp gamtos ir žmogaus mokslų. Vėlesnėse paskaitose studentai išsamiai susipažins su svarbiausiomis į šiuolaikinius tarpdisciplininius tyrinėjimus įsijungiančiomis filosofinėmis teorijomis: kasdienio gyvenimo filosofija (Lefebvre, de Certeau), ideologizuotų kultūrinių diskursų filosofine analize (Adorno), socialinių ir politinių įtampų bei konfliktų filosofiniais apmąstymais (Virilio, Massumi, Butler)
Dalyko anotacija užsienio kalba
The aim of the learning subject is to introduce students into contemporary philosophical theories on what the methods of social or humanitarian research is grounded. In the introductory lectures, the role of philosophical debates in the formation of distinction between human and natural sciences is discussed. In the subsequent lectures and seminars, few philosophical theories that are most relevant for interdisciplinary research are thoroughly studied: philosophical theories of everyday life (Lefebvre, de Certeau), theories of hidden ideology in cultural discourses (Adorno), philosophical analysis of social and political conflicts (Virilio, Massumi, Butler).
Dalyko studijų rezultatai
1. Suprasti ir gebėti paaiškinti žmogaus mokslų specifiką, jų skirtumą nuo gamtos mokslų, išmanyti skirties formavimosi raidą.
2. Paaiškinti, kaip humanitarinių mokslų atskiras metodikas ir jų kaitą grindžia filosofinės teorijos.
3. Susieti atskiras XX a. filosofines teorijas su humanitarinių bei socialinių tyrimų metodikomis.
4. Susieti kasdienybės filosofijos teorinius elementus su atliekamais humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimais, jų metodikomis.
5. Ivertinti konkrečios filosofinės teorijos vertę (ir gebėti ją pasitelkti) numatomiems ar įsivaizduojamiems socialinių ir politinių įtampų, karų ir konfliktų tyrinėjimams.
6. Ivertinti konkrečios filosofinės teorijos vertę (ir gebėti ją pasitelkti) atvirai ar paslėptai ideologinio diskurso analizei.
Dalyko turinys
Metodų skirtumai tarp gamtos ir humanitarinių mokslų: skirties formavimosi istorija. Humanitarinių mokslų specifika, metodų pagrindimas ir kaita. Filosofinio tyrimo įjungimas į tarpdisciplininius socialinius ir humanitarinius tyrimus. Kasdienybės sąvoka filosofijoje. Kasdienio gyvenimo filosofinio tyrimo teorijos: Henri Lefebvre‘as. Kasdienio gyvenimo filosofinio tyrimo teorijos: Michel de Certeau. Ideologijos sąvoka, paslėptų ideologijų diskursai. Theodoras Adorno ir kritinė autentiškumo diskurso analizė. Filosofinė konflikto analizė: istorija ir kryptys. P. Virilio dromologija ir karo filosofija. Filosofinė socialinių ir politinių įtampų, baimės ir priešiškumo analizė pagal B. Massumi. Karo ir smurto samprata pagal J. Butler. Filosofinė afekto samprata (pagal Massumi ir Butler) santykyje su socialiniais ir humanitariniais tyrimais.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos – 30 val., seminarai – 15 val., konsultacijos interaktyviuoju būdu – 15 val., rašto darbas – 30 val., savarankiškas studento darbas: tekstų skaitymas ir analizavimas; pasirengimas kolokviumui ir egzaminui – 70 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Darbas seminaruose – 10 %, seminaro temos pristatymas žodžiu ir raštu – 20%, kolokviumas – 20%, egzaminas - 50%
Literatūra
Literatūra
1. Adorno, Theodor. The Jargon of Authenticity. Routledge, 2003.
2. Butler, Judith. Frames of War. When Is Life Grievable? Verso, 2016.
3. De Certeau, Michel. The Practice of Everyday Life. University of California Press, 1988.
4. Lefebvre, Henri. Metaphilosophy. Verso, 2016.
5. Lefebvre, Henri. Critique of Everyday Life. Verso, 2014.
6. Massumi, Brian. Ontopower. War, Powers and the State of Perception. Duke University Press, 2015.
7. Virilio, Paul. Speed and Politics. An Essay on Dromology. Semiotexte, 2006.
