Kuratorystės istorija ir strategijos

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Kursas skirtas parodų kūrimo istorijai ir strategijoms. Istorija pristatoma pasitelkiant atvejo studijas – XX ir XXI a. pasaulyje vykusias novatoriškas parodas, taip pat gilinantis į reikšmingų užsienio ir Lietuvos kuratorių kūrybinės veiklos pavyzdžius. Tiriami parodų surengimo kontekstai, sudarymo principai; analizuojami kuratorių vaidmenys ir funkcijos, jų kokybinė kaita. Aiškinamasi, kaip parodos formuoja naujas laiko ir erdvės konfigūracijas, kokią įtaką jos turi meno ir kultūros raidai. Studentai mokomi analizuoti ir kritiškai vertinti meno medijavimo parodose būdus ir priemones, suvokti meno raidą per parodų kūrimo prizmę.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The course is dedicated to the history and strategies of curating art exhibitions. The history is presented via case studies – innovative exhibitions of the 20th and 21st centuries, as well as examples of the creative ouevre of outstanding international and Lithuanian curators. The course analizes in detail the contexts of these shows, the creative principles employed by the curators as well as curatorial roles and functions and their qualitative change. It also explores the ways exhibitions create new configurations of space and time, the impact of exhibitions on the development of art and culture. The students are tought to analize and critically evaluate the ways and means of mediation of art via exhibitions, to understand the developments of art via the medium of exhibition.

Dalyko studijų rezultatai

1. Tyrinėti kuratorystės praktikas ir strategijas tarptautiniame kultūriniame ir meno istorijos kontekste.
2. Nustatyti meno kūrimo ir kuravimo praktikų tarpusavio ryšius, vertinti parodų kūrimo veiklą taikant meno teorijos žinias.
3. Tirti kultūrinį, istorinį, socialinį parodų kūrimo kontekstą ir jo įtaką meno kūrėjų ir kuratorių praktikoms, jų veiklos strategijoms.
4. Analizuoti viešų meno pristatymo formų poveikį meno bei kultūros lauko raidai, kuratorių indėlį į naujų meno krypčių institucionalizavimą.
5. Analizuoti novatoriškus meno komunikacijos su visuomene būdus, vertinti kuratorystės praktikas ir strategijas kaip steigiančias naujas meno prasmes.
6. Interpretuoti kuratorystės strategijų sąsajas su aktualiais meno procesais.
7. Tyrinėti tarptautines šiuolaikinio meno kuravimo praktikų tendencijas.

Dalyko turinys

1. Kuratorystės samprata ir ištakos: viduramžiai, keistenybių kabinetai, pirmi viešieji muziejai XVIII a. Eksperimentai su kūrinių eksponavimo būdais: istorinio avangardo menininkai.
2. Kuratorystė kaip muziejinių vertybių aktualizavimo ir meno krypčių institucionalizavimo praktika. Alexanderio Dornerio, Alfredo Barro, Williamo Sandbergo veikla XX a. 1 pusėje.
3. Konceptualus menas ir kuratorystės praktikos XX a. 6-7 deš. Kuratorių ir menininkų bendradarbiavimas, naujos meno ir autorystės koncepcijos. Nepriklausomo kuratoriaus atsiradimas. Atvėjo studijos: Harald Szeemann, Seth Sieglaub, Lucy Lippard.
4-5.Šiuolaikybė: sampratos, charakteristikos, kuratorystės diskurso pokyčiai. Naujo erdvėlaikio kūrimas: pirmos globalios parodos („Žemės burtininkai“ ir kt.); Rytų Europos „kūrimas“ kuruojamose parodose („Po sienos“ ir kt.) Sorošo šiuolaikinio meno centrai (SŠMC) Rytų Europoje ir metinės parodos. SŠMC veikla Lietuvoje 1993-1999 m.
6-7. Bienalių ir kitų didelio formato parodų kuravimas. Periodinių didžiųjų meno parodų kritika. Atvejų analizė: Venecijos bienalė, „Dokumenta“ ir kt.
8-9. Šiuolaikybės kaip istorinio periodo reprezentacija parodose. Šiuolaikinis menas ir kuravimo strategijos muziejinėse institucijose. Van Abbe, Reina Sofia ir kitų pasaulio muziejų gerosios praktikos pavyzdžių analizė.
10. Diskursyviõs šiuolaikybės kūrimo parodose strategijos. XX a. 10-asis dešimtmetis: ryšių estetika ir posūkis link performatyvios kuratorystės. Kuravimas kaip meno praktikos tęsinys:
Rirkrit Tiravanija, Dominic Gonzalez-Forester ir kt.
11. Kuravimas kaip aktyvizmas: grupės Chto Delat?, WHM (What, How and for Whom), Laimos Kreivytės kuratoriniai projektai ir kt.
12-13. Performatyvi kuratorystė XXI a. Raimundo Malašausko kuratorystės strategijos. Inovatyvūs meno komunikacijos parodose būdai.
14. Manipuliavimas laiku ir erdve: Valentino Klimašausko ir kitų parodiniai, leidybiniai ir kiti projektai.
15. Kuratorystė išplėstame lauke. Parodų kūrimas kaip tarpdisciplininė praktika.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos 30 val.
Seminarai 15 val.
Komandinis darbas el. priemonėmis 13 val.
Konsultacijos 2 val.
Iš viso kontaktinio darbo val. 60 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 20 %
Kiti tarpiniai atsiskaitymai – 30 %
Egzaminas – 50 %

Literatūra

1. 2012 Paul O’Neill. The Culture of Curating and the Curating of Culture(s).
2. 2012 Terry Smith. Thinking Contemporary Curating.
3. 2015 Fomina, Julija. Meno parodų kuratorystė Lietuvoje: sampratos ir raida: daktaro disertacija.
4. 2007 Cautionary Tales: Critical Curating. Edited by Steven Rand and Heather Kouris
5. 2007 Harald Szeemann Individual Methodology. Ed. by Florence Dereux.
6. 2010 The Biennial Reader. Edited by Elena Filipovic, Marieke van Hal, Solveig Øvstebo.
7. 2014 Cultures of the Curatorial: Timing. On the Temporal Dimension of Exhibiting. Edited by Beatrice von Bismarck, Rike Frank, Benjamin Meyer-Krahmer et al.
Papildoma literatūra
1. 2008 Hans Ulrich Obrist. A Brief History of Curating.
2. 2011 Hans Ulrich Obrist. Everything You Always Wanted to Know About Curating, But Were Afraid to Ask. Edited by April Lamm.
3. 2013 Biennials and Beyond. Exhibitions that Made Art History: 1962-2002. Edited by Bruce Altshuler.