Muzikos industrija
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalykas yra skirtas analizuoti muziką kaip vieną stambiausių kūrybinių industrijų sektorių. Kurse pristatoma muzikos industrijos specifika, apimant tokias temas kaip senosios ir naujosios muzikos technologijos, muzikos prodiusavimas, muzikos distribucija, muzika ir autorinės teisės, kompiuterinių technologijų įtaka muzikos industrijos plėtrai ir kt. Dalyką sudaro paskaitos, audio medžiagos pristatymas ir komentavimas bei diskusijos.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The course Music Industry examines specific features of music as a significant sector in creative industries. It is considered to present creative and commercial aspects of music, including such topics as the technologies of music, new methods of music dissemination, copyright, promotion, innovation, and digital technologies, etc. Classes will combine lectures, audio presentations and discussions.
Dalyko studijų rezultatai
1. Apibūdinti muziką kaip kūrybinių industrijų sektorių.
2. Analizuoti muzikos lauką šiuolaikiniame menų kontekste.
3. Analizuoti kūrybinį muzikos kūrimo procesą.
4. Analizuoti muzikos prodiusavimo ir platinimo aspektus.
5. Identifikuoti muzikos sektoriaus kuriamas pridėtines vertes.
Dalyko turinys
1) Įvadas į dalyką, dalyko tikslų pristatymas, grupių suformavimas, susipažinimas su atsiskaitymais ir dalyko semestro kalendoriumi.
2) Muzikos industrija – veiklos modelio apibrėžimas. Industrijos samprata kūrybinių menų aspektu, verslumo elementas, vadyba ir rinkodara, projektų valdymas. Muzikos kontekstas
3) Muzikos industrijos istorija, technologinis jos aspektas ir raida nuo XIX am iki XX a vidurio
4) Masinė produkcija (industrializacija) ir muzika. Radijo hitų atsiradimas XX am pradžioje TV raida ir populiariosios muzikos atsiradimas. Video klipai. “Wall of Sound” komercinio garso standarto atsiradimas, populiariosios muzikos grupės
5) The Rolling Stones ir Beatles kaip du panašūs ir skirtingi masinės kultūros produktai. Atvejų analizė. Roko muzikos įtaka kultūriniu, ekonominiu, socialiniu, politiniu aspektu
6) Elektroninės muzikos atsiradimas ir raida. Kompiuterių technologijos
7) Muzikos sklaida ir naudojimas XXI a – interneto įtaka prekės ženklo kūrimui ir sklaidai. Platinimo mechanizmai
8) Akademinės ar nišinės muzikos sklaidos galimybės, iššūkiai ir ypatumai XXI am.
9) Lietuvos muzikos industrijos atvejo analizė
10) Lietuvos muzikos industrijos ypatybės
11) Autorinės teisės
12) Kūrėjo aplinka
13) Projektiniai atsiskaitymai
14) Projektiniai atsiskaitymai II
Dalyko studijos valandomis
Kontaktinis darbas (60 val. ):
Paskaitos – 45 val.
Seminarai – 15 val.
Savarankiškas studento darbas (100 val.):
Individualus kūrybinis darbas raštu: 25 val.
Tarp dalykinio projekto įgyvendinimas: 50 val.
Savarankiškas studento darbas (tame tarpe – pasirengimas kolokviumui ir egzaminui) – 25 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Egzaminas – 30 %
Grupinio projekto atsiskaitymas (tarpinis atsiskaitymas) – 30 %
Tarp dalykinis kūrybinis projektas (20 %)
Seminarų užduočių įgyvendinimas ir dalyvavimas diskusijose – (20 %)
Literatūra
1. 2010 Strasser, R., The Music Business: The Key Concepts Routlege Pasiekiama nuotoliniu būdu
2. 2018 Bennett, A. Popular music scenes and aging bodies. Journal of aging studies, 45, 49-53. Griffith University, Australia Pateiktas dalyko aplinkoje
3. 2020 Bennett, T. Towards ‘Embedded Non-creative Work’? Administration, digitisation and the recorded music industry. International Journal of Cultural Policy, 26(2), 223-238. Routledge Pateiktas dalyko aplinkoje
4. 2019 Daniel, R. Digital disruption in the music industry: The case of the compact disc. Creative Industries Journal, 12(2), 159-166. Routledge Pateiktas dalyko aplinkoje
5. 2019 Gamble, J. R., McAdam, R., Brennan, M. How User‐centric Innovation is Affecting Stakeholder Marketing Strategies: Exploratory Findings from the Music Industry. European Management Review, 16(4), 1175-1193. EMR Pateiktas dalyko aplinkoje
6. 2019 Guichardaz, R., Bach, L., Penin, J. Music industry intermediation in the digital era and the resilience of the Majors’ oligopoly: the role of transactional capability. Industry and Innovation, 26(7), 843-869. Routledge Pateiktas dalyko aplinkoje
7. 2018 Parc, J., Kawashima, N. (2018). WRESTLING WITH OR EMBRACING DIGITIZATION IN THE MUSIC INDUSTRY: The Contrasting Business Strategies of J-pop and K-pop. Kritika Kultura. Kritika Kultura (30-2018) Pateiktas dalyko aplinkoje Papildoma literatūra
1. 2005 Gordon, S., The future of the music business : how to succeed with the new digital technologies : a guide for artists and entrepreneurs Hal Leonard
2. 2019 Baym, N., Swartz, L., Alarcon, A. Sonic Publics| convening technologies: blockchain and the music industry. International Journal of Communication, 13, 20. International Journal of Communication 13(2019) Pateiktas dalyko aplinkoje
3. 2018 Haynes, J., Marshall, L. Reluctant entrepreneurs: musicians and entrepreneurship in the ‘new’music industry. The British Journal of Sociology, 69(2), 459-482. The British Journal of Sociology Pateiktas dalyko aplinkoje
4. 2017 Walzer, D. A. Independent music production: how individuality, technology and creative entrepreneurship influence contemporary music industry practices. Creative Industries Journal, 10(1), 21-39. Creative Industries Journal Pateiktas dalyko aplinkoje
5. 2019 Wang, Y., Horvát, E. Á. Gender differences in the global music industry: Evidence from musicbrainz and the echo nest. In Proceedings of the International AAAI Conference on Web and Social Media (Vol. 13, pp. 517-526). Proceedings of the International AAAI Conference on Web and Social Media Pateiktas dalyko aplinkoje
6. 2016 Whitmore, A. K.. The Art of Representing the Other: Industry Personnel in the World Music Industry. Ethnomusicology, 60(2), 329-355. The Society for Ethnomusicology Pateiktas dalyko aplinkoje
7. 2018 Zhang, L. (2018). Intellectual property strategy and the long tail: Evidence from the recorded music industry. Management Science, 64(1), 24-42.
Pateiktas dalyko aplinkoje
