Švietimo ekonomika (mišrus nuotolinis)
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Dalyko tikslas – suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų kritiniam švietimo ir šalies bei tarptautinės ekonomikos plėtros sąsajų supratimui bei analizei. Baigę studijuoti šį dalyką studentai supras švietimo ekonomiką grindžiančias teorijas ir jų praktinio pritaikymo galimybes, sugebės identifikuoti, kritiškai analizuoti ir vertinti įvairias ekonomines švietimo problemas, paaiškinti svarbiausių ekonomikos veiksnių poveikį švietimo plėtrai bei švietimo plėtros poveikį ekonomikos ir socialinei raidai, analizuoti ir vertinti ekonominius švietimo sistemos institucijų veiklos aspektus.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The goal of the course is to provide the knowledge and skills for the critical understanding and analysis of the various inter-relations between education and economic development on the national and international level. The students will understand the main theoretical backgrounds of the economy of education as well as the possibilities to apply these theoretical backgrounds in the practice. They will be able to identify, analyse and evaluate different economic problems of education, as well as to explain the impact of the main economic factors to the development of education and the influence of the development of education to the economic and social development. The course will provide the knowledge and skills needed for the analysis and evaluation of the main economic aspects of the activities of educational institutions.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Edukologijos įvadas, mikroekonomikos įvadas, makroekonomikos įvadas
Dalyko studijų rezultatai
1.1. Taikyti ekonomikos teorijas analizuojant įvairias švietimo valdymo ir plėtros problemas.
1.2. Įvertinti sistemines sąveikas tarp švietimo, ekonomikos plėtros ir užimtumo analizuojant konkrečias švietimo sistemos ir jos institucijų veiklos problemas.
2.1. Sistemingai atsižvelgti į švietimo galimybių, socialinės nelygybės ir diskriminacijos sąveikas ir jų išdavas sprendžiant konkrečius švietimo ir užimtumo politikos klausimus.
2.2. Įvertinti švietimo finansavimo mechanizmų ir instrumentų privalumus, trūkumus ir taikymo galimybes.
2.3. Taikyti ekonominės analizės instrumentus sprendžiant švietimo sistemos valdymo ir plėtros problemas.
3.1. Kritiškai vertinti Lietuvos ir ES švietimo raidos ir plėtros perspektyvas intensyvėjančios ekonominės globalizacijos sąlygomis.
3.2. Palyginti įvairių šalių švietimo sistemų ekonominius aspektus
Dalyko turinys
Žmogiškojo kapitalo teorija ir jos kritika.
Darbo rinkos teorijos.
Viešųjų gėrybių teorijos ir jų taikymas švietimo srityje.
Civilinės ekonomikos teorijų reikšmė švietimo plėtrai.
Konkurencijos teorijos: pozicinė konkurencija švietimo srityje.
Švietimo įtaka ekonomikos augimui ir plėtrai.
Švietimo sąnaudos ir jų ekonomija. Mąsto ekonomijos raiška švietimo sferoje.
Švietimo ekonominis efektyvumas ir jo ypatumai.
Investavimo į švietimą grąža ir jos raiška darbo rinkoje.
Švietimo prieinamumas: švietimo sistemos veikimo ir valdymo trikdžiai ir jų ekonominiai ir socialiniai padariniai.
Tėvų ir globėjų poveikis švietimo prieinamumui. Privačios mokyklos, jų vaidmuo švietimo rinkoje ir poveikis švietimo prieinamumo galimybėms.
Švietimo signalinės funkcijos žmonių išteklių ir darbo rinkoje.
Valstybinis ir privatus švietimo finansavimas – nuostatos, priemonės ir vykdytojai.
Valstybinio ir privataus švietimo finansavimo mechanizmai ir instrumentai: įvairovė ir raida.
Švietimo sąnaudų analizės ir vertinimo metodai.
Švietimo ekonominio efektyvumo vertinimo instrumentai.
Švietimas, žinių ekonomika ir globalizacija: mitai ir realybė.
Švietimo sistemų lyginamoji analizė: Baltijos šalys. Skandinavijos šalys. Vakarų Europos šalys. Vidurio ir rytų Europos šalys. JAV. Kanada. Japonija. BRIC šalys.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos 30 val.
Seminarai 15 val.
Konsultacijos 15 val.
Savarankiškas darbas 100 val.
Iš viso 160 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Egzaminas (50%), savarankiškas darbas (20%), darbo grupėje rezultatų vertinimas (15%), kolokviumas (15%).
Literatūra
1. 2014 Stiglitz, J. Creating a learning society: a new approach to growth, development, and social progress, Columbia University Press Prieiga per internetą:
https://cup.columbia.edu/book/creating-a-learning-society/9780231152143
2. 2011 Burton-Jones, A. , Spender, J.C. The Oxford Handbook of Human Capital. Oxford University Press Prieiga per internetą:
https://www.oxfordhandbooks.com/view/10.1093/oxfordhb/9780199532162.001.0001/oxfordhb-9780199532162
3. 2015 World Happiness Report 2015 - Chapter 7: “Human Values, Civil Economy, and Subjective Well-Being” by Leonardo Becchetti, Luigino Bruni e Stefano Zamagni Prieiga per internetą:
http://www.edc-online.org/en/publications/pdf-documents/luigino-bruni/articles-english/2668-whr-2015-ch-7-human-values-becchetti-bruni-zamagni/file.html
4. 2011 Brown, P,. Lloyd, C., Souto-Otero, M.
The prospects for skills and employment in an age of digital disruption SKOPE Prieiga per internetą:
http://www.skope.ox.ac.uk/?person=the-prospects-for-skills-and-employment-in-an-age-of-digital-disruption-a-cautionary-note
Papildoma literatūra
1. 2004 Brown P. Hesketh A. The Mismanagement of Talent. Employability and Jobs in the Knowledge Economy. Oxford: Oxford University Press
2. 2009 Ashton D. N., Sung J., Centre for Labour Market Studies, University of Leicester How Competitive Strategy Matters? Understanding the Drivers of Training, Learning and Performance at the Firm Level Research Paper 66 May 2006. SKOPE
Prieiga per internetą:
http://www.skope.ox.ac.uk/?person=how-competitive-strategy-matters-understanding-the-drivers-of-training-learning-and-performance-at-the-firm-level
