Diskurso analizės metodai

Dalyko anotacija lietuvių kalba

Bus įsisavintos žinios apie diskurso sampratą, diskurso ir ideologijos santykį, apie modernias diskurso teorijas, jų santyk5 su psichoanalizės ir lyginamųjų kultūros studijų teorijomis, diskursų analizės metodai, subjekto konstravimo ir dekonstravimo metodai. Bus įgyti gebėjimai: analizuoti ekonominius, socialinius tarpkultūrinius diskursus, jų sukuriamas konfliktų ir dialogo erdves, idėjų ir stereotipų, kitų kognityvinių vienetų difuzijas, transformacijas ir interpretacijas tarp-etiniu, tarp-klasiniu, tarp-subkultūriniu, tarp-religiniu požiūriu; Bus plėtojamos kritinės nuostatos rasistiniams, nacionalistiniams, seksistiniams, ekonominės diskriminacijos, tarpetninių konfliktų, religinio įtikinėjimo diskursams.

Dalyko anotacija užsienio kalba

The aim of the course is to analyze main theoretical issues of modern discourse analysis, contemporary theories of the one and basic methods of research and analysis. Besides the deep attention will be paid practical investigation of historical and modern intercultural discourses, theory of dialogue and communicative actions, discourse power, institutional works, interpellation and deconstruction of subject, relation between ideology and discourse, influences of discourses of polity, policy and politics, techniques or representation in media. In the period of studies every student must make a research project in the field of discourse analyses and descript main conflicts, symbols, stereotypes, forms of persuasion, signs of power and discrimination, public suggestions and their political issues ... The outcome of the course will be individual research and critical paper on it.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Politikos mokslų pagrindai, Filosofijos pagrindai, Kultūros istorija, Informatikos pagrindai

Dalyko studijų rezultatai

Įsisavintos bendros teorinės žinios. Išaiškinti diskursų analizę plėtoję autoriai. Aptartas tyrimų laukas. Išnagrinėti diskurso / tyrimo vienetai. Išanalizuota tyrimo metodologija ir konkretūs metodai. Išanalizuoti pagalbiniai tyrimo metodai. Atliktas individualus tyrimas ir jo analizė. Pristatytas ir aptartas tyrimas.

Dalyko turinys

Bus aptartos temos: diskurso sampratų įvairovė, diskurso ir ideologijos santykis ir funkcijos, subjekto interpeliacijos teorijos, institucinės diskursų tvarkos ir galios teorijos. Bus dėstomos šiuolaikinės diskursų teorijos: L. Alhusserio, M. Foucault, E. Laclau ir Ch. Mouffe, Teun van Dijk, S. Langer., M. Bachtino, J. Kristeva kitos diskursų teorijos. Analizuojama tarpkultūrinių diskursų įvairovė ir jos bruožai: tarpkastiniai, tarpklaniniai, tarpklasiniai, tarpreliginiai, tarpetniniai, tarpnacionaliniai, tarprasiniai santykiai ir jų viešoji raiška: radijuje, televiziojoje, naujosiose medijose ir kt. Bus paaiškinti diskurso vienetai: simboliai ir jų prigimtis, metonimijų ir metaforų kognityvinės funkcijos, tarpkultūriniai stereotipai, kolektyviniai mąstymo sindromai, modernūs mitai, miesto legendos, reklaminiai šūkiai, intelektines ir retorinės samprotavimų schemos, sąsajos su ideologija, gamybiniais santykiais, sąsajos su asmeniniu ir pakeistiniu mąstymu. Pateikiamas bendras diskurso analizės metodologijos supratimas bei plėtojami konkretūs metodų aiškinimai: kritinės diskurso analizės, hermeneutinės, fenomenologinės, dialoginės, idėjų istorijos, analizuojami pavyzdžiai. Bus dėstomi pagalbiniai, techniniai diskursų tyrimo metodai: žiniasklaidos lyginamoji, kontent analizė, pusiau struktūruoti interviu, erdviniai diskursų tyrimai, miesto, kino, kiti ikonografiniai naratyvai Studentai privalės pasirinkti tyrimo temą ir metodus, straipsnius ar TV laidas, surinkti medžiagą ar interviu, kitą medžiaga individualiam diskurso tyrimui. Pateiktas tyrimas viešos diskusijos metu ir ataskaitai.

Dalyko studijos valandomis

Paskaitos – 30 val., seminarai – 15 val., konsultacijos interaktyviuoju būdu – 15 val., studento savarankiškas darbas: šaltinių skaitymas ir analizavimas – 100 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 20%; seminaras – 30%; egzaminas – 50%.

Literatūra

1.1998. Foucault Michel, Diskurso tvarka. Vilnius: ALK/Baltos lankos
2.2001. Gee Paul. Discourse analysis. Theory and method. New York: Routledge:
3.2004. Marianne Jorgensen and Louise Phillips, Discourse Analysis as Theory and Method London: Sage Publications,
4.1999. Torfing Jacob, New Theories of Doscourses: Laclau, Mouffe and Žižek Oxford: Blackwell Publishers
5. 1993 Teun van Dijk. Principles of Critical Discourse. Analysis Discourse & Society, Vol. 4, No. 2, 249-283 6. 1996. Šiuolaikinio socialinio diskurso analizė. A. J. Greimo studijos Nr. 4. Vilnius: Baltos lankos,
7. 2006 Vinogradnaitė Inga, Diskurso analizė kaip politikos tyrimo metodas. Vilnius: VU TSPMI Papildoma literatūra.
8.1989. Žižek Slavoj, The Sublime Object of Ideology., London, New York: Verso
9.1993. Althusser L. “Ideology and ideological state apparatuses”. From: Althusser L. Essays on Ideology.. P. 100 – 132. London and New York: Verso
10.2004 Foucault M. Toward a critique of Political Reason. // Foucault M. Power London: Penguin books.
11.1983 Brown, G., and George Yule. Discourse Analysis. Cambridge. Cambridge University Press
12.1999. Jaworski, A. and Coupland, N. (eds). The Discourse Reader. London: Routledge.
13.2002 Johnstone, B. Discourse analysis. Oxford: Blackwell.
14.1992 Fairclough N. Discourse and Social Change, Polity Press, Cambridge
15.1972 Foucault M The Archaeology of Knowledge, Harper and Row, New York
16.1980 Foucault M Power/Knowledge, Pantheon, New York
17.2001 Žukauskaitė Audronė, Anapus signifikanto principo. Dekonstrukcija, psichoanalizė, ideologijos kritika, Vilnius: Aidai
18.2005 Mažeikis Gintautas. Filosofinė antropologija pragmatiniu požiūriu. Šiauliai: Šiaulių universitetas.