Molekulinė laboratorinė diagnostika
Dalyko anotacija lietuvių kalba
Molekulinės laboratorijos kursas nagrinėja susistemintas žinias apie biologijos, molekulinės biologijos ir laboratorinės diagnostikos sąsajas, pateikiant naujausius šių mokslų pasiekimus ir pritaikymus molekulinės laboratorinės diagnostikos praktikoje. Studentams pateikiami geros laboratorinės ir klinikinės praktikos darbo principai; kokybės kontrolės reikšmė, molekulinės laboratorijos metodų apžvalga ir jų taikymas genetinių ligų, infekcinių ir lytiškai plintančių ligų, onkologinių susirgimų diagnostikai bei asmenų identifikacijai.
Dalyko anotacija užsienio kalba
The aim of this course is to present students to the practice of biology and molecular biology and its applications in the clinical laboratory and molecular laboratory. The topics include good laboratory practice, introduction to internal and external laboratory quality control; laboratory design; diagnostic tests infectious diseases, forensic science, oncology, paternity, transplantation and cytogenetics, and molecular diagnostic tests for nucleic acid targets found in a variety of settings in medicine, genetics, infectious disease, hematopathology.
Būtinas pasirengimas dalyko studijoms
Ląstelės biologija. Biochemija. Bendroji imunologija. Bendroji genetika.
Dalyko studijų rezultatai
Žinos apie laboratorinės diagnostikos vaidmenį, metodus, principus ir paskirtį šiuolaikinėje diagnostinėje medicinoje. Supras geros laboratorinės praktikos principus ir jų taikymą molekuliniams tyrimams bei kokybės užtikrinimo būtinumą. Gebės atrinkti tinkamus molekulinius metodus bei pasirinkti metodikas tyrimo problemoms spręsti. Žinos genetinės medžiagos prigimtį, gryninimo būdus, gausinimo metodų charakteristikas, sugebės analizuoti etapus ir pritaikyti juos diagnostikos srityje. Suvoks biologinių procesų mechanizmus, molekulinių tyrimų metodų privalumus, jų taikymo galimybes molekulinėje laboratorinėje diagnostikoje. Gebės pasirinkti tinkamiausią ir efektyviausią metodą pagal tiriamojo objekto savybes ir metodo galimybes, gebės analizuoti tyrimo rezultatus. Žinos diagnostinius tyrimus ir jų praktinio taikymo galimybes įvairiose medicinos srityse. Suvoks šiuolaikinių molekulinių technologijų pasiekimų reikšmę ir praktinę laboratorinių diagnostinių tyrimų įdiegimo prasmę paveldimų ligų, onkologinių ligų, infekcinių ligų, lytiškai plintančių ligų ir kitų ligų diagnostikoje bei asmens identifikavimo tyrimuose. Gebės įvertinti molekulinių tyrimų panaudojimo ekonominį efektyvumą ir diagnostinį reikalingumą. Gebės įgytas žinias panaudoti praktikoje: klasifikuoti laboratorinės diagnostikos tyrimus, paaiškinti pagrindinius metodo pasirinkimo kriterijus ir principus; atlikti molekulinių tyrimų įvertinimą; Gebės planuoti ir organizuoti mokslinius eksperimentus ir laboratorinius tyrimus, tinkamai pasirinkti įrangą, registruoti, analizuoti ir apibendrinti gautus duomenis; Įgis rašytinio ir žodinio bendravimo, informacijos paieškos, atrankos, apibendrinimo bei archyvavimo įgūdžių.
Dalyko turinys
Paskaitos
• Gera laboratorinė praktika, pagrindinės taisyklės, įstatyminiai aktai. Laboratorinio tyrimo objektas ir įvairių veiksnių poveikis laboratorinių tyrimų rezultatams.
• Kokybės sistema klinikinėje diagnostikos laboratorijoje. Laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimo etapai. Kontrolinės medžiagos. Laboratorinių tyrimų vidaus ir išorinės kokybės kontrolės programos.
• Reikalavimai molekulinei laboratorijai ir joje vykdomiems darbams. Priemones, leidžiančias užtikrinti geros laboratorinės praktikos taisykles molekulinėje laboratorijoje. Metodai taikomi kontaminacijos prevencijai.
• Bendraklinikinių tyrimų grupės ir jų reikšmė ligų diagnostikoje. Laboratorinių rodiklių klinikinis vertinimas. Informatyviausi diagnostiniai rodikliai ir jų šiuolaikiniai nustatymo metodai
• Molekulinės laboratorijos metodų apžvalga (I). Skirtingų tipų genetinės medžiagos (DNR ir RNR) tyrimai. In vitro metodai. Fermentinės manipuliacijos su genetine medžiaga. DNR fragmentacija ir fragmentų analizė (RFLP, elektroforezės, membraniniai pernešimai, hibridizacijos ir kt.); DNR gausinimas, gausinimo reakcijų modifikacijos ir analizė.
• Molekulinės laboratorijos metodų apžvalga (II). Fluorescentinė in situ hibridizacija (FISH), Southern, Northern ir Western blot hibridizacijos metodai, Atvirkštinė dot blot hibridizacija, ASO metodas, ARMS ir OLA metodai, RFLPs metodo analizė ir panaudojimas, VNTRs ir mikrosatelitai, vieno nukleotido polimorfizmo žymenys, DNR mikrokardelės, sekoskaita ir kt metodai.
• Laboratorinė paveldimų ligų diagnostika: chromosominių ligų laboratoriniai tyrimai. Metodų diagnostinis taikymas. Chromosominių ligų diagnostika.
• Paveldimų genetinių ligų molekuliniai laboratoriniai tyrimai. Žinomų mutacijų nustatymo metodai. Nežinomų mutacijų nustatymo metodai. Visuotinis naujagimių tikrinimas.
• Infekcinių ligų diagnostikos metodai. Infekcinių ligų laboratorinės diagnostikos principai. Infekcinių ligų molekulinė diagnostika.
• Lytiškai plintančių infekcijų diagnostika. LPI sukėlėjų nustatymas molekulinias metodais. Žmogaus papilomos virusas ir gimdos kaklelio vėžys. ŽPV infekcijos diagnostika.
• Asmenų molekuliniai identifikavimo tyrimai biomedicininių ar kriminalistinių tyrimų laboratorijose, biologinės giminystės nustatymas naudojant STR molekulinius žymenis.
Laboratoriniai darbai
• Uždegiminio proceso rodikliai: ENG nustatymo metodai; kraujo CRB baltymo nustatymas, klinikinė interpretacija.
• Atrankiniai ir greitieji laboratoriniai tyrimai. Atrankinis H.Pylori tyrimas / Medžiagų analizė iš šlapimo / Bakterijų identifikavimas iš nuograndų.
• NR gryninimas iš kraujo, kitų audinių, ląstelių kultūrų. Metodai, jų privalumai ir trūkumai.
• PGR principas ir panaudojimas. DNR gausinimo reakcijos mišinio komponentai, jų funkcijos. Pagrindinės pradmenų parinkimo taisyklės. Molekuliniai gausinimo tyrimo metodai.
• Pagausinto produkto vizualizavimo metodai ir principai. Pagausinto DNR fragmento vizualizavimas.
Dalyko studijos valandomis
Paskaitos 45val., Laboratoriniai 15 val., egzaminas 3 val. Savarankiškas darbas – 97 val.
Studijų rezultatų vertinimas
Tarpinis testas (kolokviumas) raštu sudaro 30% galutinio studentų žinių įvertinimo. Laboratoriniai darbai – 20%. Egzaminas - 50% galutinio žinių įvertinimo, vertinamas tik atlikus savarankiškas užduotis, bei laboratorinius darbus ir pilnai už juos atsiskaičius.
Literatūra
1. 2006 Diagnostic techniques in Genetics. Edited by J.-L. Serre. John Wiley & Sons, Ltd., 256 p.
2. 2003 Bartlett JMS and Stirling D, editors PCR Protocols, 2nd ed. Methods in Molecular Biology. Vol. 226 New Jersey: Humana Press. 128 p.
3. 2008 Kučinskienė Z. Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai. Vilnius: VU, 410 p.
4. 2008 Ambrasienė D. Molekulinės biologijos praktikumas: mokymo priemonė. Kaunas: VDU,. 161 p.
5. 2008 Molecular Diagnostics in Hematology Oncology. St. Stilgenbauer, H. Dohner. 1st edition Bremen: UNI-MED, 128 p.
6. 2009 Firantienė R., Sasnauskienė S., Ėmužytė R. Polimerazės grandininės reakcijos diagnostinio metodo ypatumai. Laboratorinė medicina; 1(41): 43-50.
Papildoma literatūra
1. 2008 Dagytė E Chromosominių ligų laboratoriniai tyrimai. Vilnius: VU, 2008, 152 p.
2. 2008 Cimbalistienė L. Pveldimos medžiagų apykaitos ligos. Vilnius: VU, 2008, 272 p.
3. Kučinskienė Z. Laboratorinė medicina. Internetas
4. 1999 Jurgelevičius V., Steponavičiūtė D. Polimerazės grandininė reakcija: principai ir taikymo sritys Laboratorinė medicina, nr.3, p.28-34.
5. 2011 Zaleckis G. Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas Vaistų žinios, 2011, 592 p. Internetas
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=590BC138-7FC5-48DB-8748-EBC6903177DF
6. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 1999 m. balandžio 12 d. Nr.155 „Dėl geros laboratorinės praktikos (GLP) taisyklių neklinikinių (eksperimentinių) laboratorijų tyrimams
